Žaidžiam žmogų

Епизоди

• Psichoanalizės teoretikė dr. Greta Kaluževičiūtė: „Psichoanalizė yra istorinė relikvija“ 16.07.2026 1ч 18мин

  „Jaučiuosi kaip psichoanalizės kontrabandininkė“, – sako Vilniaus universiteto Psichologijos instituto docentė dr. Greta Kaluževičiūtė. Vienas iš jos dėstomų dalykų – kūrybiškumo psichologija. Greta taip pat yra asocijuota dėstytoja Derbio universitete, garbės dėstytoja Esekso universitete ir viena iš psichoanalitinės psichoterapijos mokymo programos lektorių Lietuvoje. Pokalbyje susipynė psichoterapijos subjektyvumo, psichoanalizės aktualumo, atvejo analizės, žaismės terapijoje ir kūrybiškumo temos. „Kūrybiškumo priešingybė yra prisitaikymas“, – priminė svarbią Donaldo Winnicotto mintį pašnekovė.Ved. Tautė Šumskė
• Savais ritualais gyvenanti menininkė Marija Garnak: „Šaknys retai būna vienaskaita“ 09.07.2026 1ч 6мин

  Meninė akis pasaulį mato simboliškai. Marija Garnak savo magistro darbe tyrinėja gamtinius tikėjimus, apeigų svarbą, šaknis visomis prasmėmis. Jos pačios šaknys – ne iš vienos žemės. „Šiuo metu tūkstantį kartų sunkiau tapatintis su savo rusiškomis šaknimis“, – sako menininkė, kuri jau virš dešimtmečio gyvena senąja lietuvių tautosaka, mitologija, folkloru. Kaip taip nutiko? Kaip autoriniai ritualai padėjo gyti nuo depresijos? Kuo ūksmė skiriasi nuo pavėsio?Ved. Tautė Šumskė
• Mokytojas Alius Avčininkas: „Būti pakankamai geru mokytoju man būtų išsilaisvinimas“ 02.07.2026 1ч 16мин

  Prieš trejus metus Alius Avčininkas pasiekė ribą. Po dešimtmečio Užupio gimnazijoje jis uždarė klasės duris, išėjo iš darbo ir metams sustabdė įprastą ritmą. Keliavo, miegojo, ieškojo. Ne naujos profesijos, o naujo santykio su savimi. Alius – Meilės Lukšienės premijos laureatas, vadovėlių autorius, mokytojas ekspertas. Šiandien jis vėl mokykloje. Ką davė metai atsitraukimo? Kokių spalvų mokytojas rado toli nuo skambučių? Ir kokį naują principą atsinešė, kad galėtų toliau dirbti mylimą darbą?Ved. Tautė Šumskė
• Gimdymas neturi būti medicininė procedūra 25.06.2026 55мин

  Išgirsite legendą, kaip istoriškai susiklostė, kad moterys gimdo ant nugaros. Išgirsite, kas yra „mirusio kūdikio korta“. Sužinosite, kas yra bioenerginė analizė. Jums tai pasakos Lina Gabrijolavičienė – kūno psichoterapijos praktikė, ilgai dirbusi dula.Ved. Tautė Šumskė
• Klounada gali sudrebinti žmogaus pamatus 18.06.2026 1ч

  Leliukas? Apdegęs kūnas? Vaikas prieš pat operaciją? Niekada nežinai, ką rasi už uždarytų palatos durų, pasakoja Justė Liaugaudė – šiuolaikinės klounados ir fizinio teatro menininkė bei organizacijos „Raudonos nosys“ meno plėtros vadovė. Klounai ligoninėse prieš 15 metų Lietuvoje buvo naujiena, šiandien jau įprasčiau. Justė dalinasi vaizdingomis istorijomis iš klounų patirčių palatose.Ved. Tautė Šumskė
• Keramikos menininkė Monika Dombrauskytė: „Laukinis molis – neprognozuojamas“ 11.06.2026 44мин

  Molis Moniką gundė jau vaikystėje, kai tėtis statė šeimos namus. Suaugusi ji šią paslaptingą medžiagą atrado iš naujo. Pamažu pažinus molį, pradėjo gimti žmonės – skulptūrėlės, atskleidžiančios įvairias žmogiškosios egzistencijos būsenas. Apie vidinius sodus, sėklas ir sodininkus – su keramikos menininke, tapytoja, dailės terapeute ir edukatore Monika Dombrauskyte.Ved. Tautė Šumskė
• Patarėja jaunimo klausimais: „Palaikymas gali keisti paauglių gyvenimo trajektorijas“ 04.06.2026 1ч 8мин

  Su Auguste Dudutyte – lygių galimybių eksperte, LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos patarėja jaunimo politikos klausimais – pakalbėjome apie darbo su jaunimu svarbą, augantį ideologinį atotrūkį tarp vaikinų ir merginų, šiek tiek apie vyrosferą ir metaforiškus lošimus gyvenime.Ved. Tautė Šumskė
• Žmogus nėra išbaigtas. Apie pažeidžiamumo ir stiprybės jungtį su jungiste Egidija Šeputyte 28.05.2026 1ч 23мин

  „Kiek žmogaus mumyse telpa, tiek ir kito sutalpinsime“, – nuskambėjo pokalbyje. O kiek talpiname savo pačių trapumo? Apie pažeidžiamumo ir stiprybės jungtį per paradoksą – pokalbis su psichologe, jungiškosios krypties psichoanalitike ir poete Egidija Šeputyte. Kalbėjomės ir apie Karlo Gustavo Jungo žmogiškuosius ribotumus, neuroįvairovės vaidmenį šiandienos kolektyviniame gyvenime, taip pat – apie poezijos ir psichoterapijos sąlyčius bei dažnai nepamatytą jaunų žmonių gelmę. Kaip keičiasi žmogaus santykis su savimi, kai jis prisileidžia savo pažeidžiamumą?Ved. Tautė Šumskė
• „Terapeute, myliu jus.“ Perkėlimo reiškinys psichoterapijoje su dr. Asta Adler 21.05.2026 1ч 26мин

  „Dabar galėsime eiti gerti arbatos“, – kartais užbaigus terapiją traukia ištarti klientus. Psichoterapijos kabinete gimstantis gilus ryšys – suprantamas, bet turi ypatumų. Pokalbyje su psichologe, jungiškosios krypties analitike, Vilniaus universiteto docente dr. Asta Adler aptariame perkėlimo ir kontraperkėlimo fenomenus: kaip seni santykiai persikelia į terapiją ir ką terapeutams sesijose kylantys jausmai gali pasakyti apie klientų vidinį pasaulį? Kaip šie procesai reiškiasi santykiuose už terapijos ribų? Kodėl kartais vienas žmogus gali pajusti kito jausmus už jį? Ved. Tautė Šumskė
• Miesto antropologė dr. Jekaterina Lavrinec: „Miestas yra mūsų trečioji oda“ 14.05.2026 1ч 27мин

  „Žalioji erdvė žmogui palanki tuomet, kai jis ten gali surengti iškylą“, – dalijasi japonų įžvalgomis apie žaliųjų erdvių ypatumus miesto antropologė dr. Jekaterina Lavrinec. Kodėl žaluma mieste – strateginis resursas? Kaip galime pritaikyti vietinį žinojimą ir pasirūpinti savo daugiabučių kiemų augalija, kad vietoj mylimo medžio vieną dieną ten nerastume tik kelmo? Ir kodėl pastaruoju metu gali norėtis „šlovinti šabakštynus“? Sodrus pokalbis apie žmogaus ir miesto žalumos bei betono santykių niuansus.Ved. Tautė Šumskė
• Choreografė apie tai, kaip šokis padeda save, savo kūną patirti skirtingais įsikūnijimais 07.05.2026 49мин

  „Man patinka žvilgsniu provokuoti žiūrovus“, – sako choreografė, šokėja ir šokio mokytoja Miglė Dudavičiūtė. Ji augo mažame Dzūkijos kaimelyje – Punioje, o šiandien turi savo šokių studiją sostinėje ir moko šokio su aukštakulniais, bet dar labiau – drąsos. Ką žmogui duoda pastanga mokytis choreografijos, struktūros?Ved. Tautė Šumskė
• Striptizo ir šiuolaikinio šokio menininkė: perkamas intymumas nenuvertėja 30.04.2026 46мин

  „Kūnas yra nuolatinėse derybose su aplinka“, – pastebi Ieva Navickaitė, šiuolaikinio šokio ir striptizo menininkė. Profesionalų šokėjos kelią ji pradėjo baigusi „Idyllwild Arts Academy“ (JAV). Švedijoje Ievą pakerėjo tai, ką pamatė žymiame striptizo klube, ir jau 10 metų pati užsiima šia veikla. Ko žmonės iš tikro ieško striptizo klubuose? Kaip gali atrodyti santykiai su klientais ir kur čia feminizmas? (S)Ved. Tautė Šumskė.
• Algoritmas nevaldo mūsų, sako skaitmeninės rinkodaros specialistas Domantas Širvinskas 23.04.2026 1ч 1мин

  Kiek skaitmeninėje erdvėje svarbus žmogiškumas ir kaip jį apibrėžtume būtent virtualybės kontekste? Kaip naviguoti soc. medijų chaose su savo žinute? Kokia pagrindinė emocinė grąža socialiniuose tinkluose? Pokalbis su Domantu Širvinsku – skaitmeninės rinkodaros ir socialinių tinklų komunikacijos specialistu, kuris pradėjo užsiimti šia veikla prieš 16 metų, kai daugelis dar nė žalio supratimo neturėjome, kuo tai virs.Ved. Tautė Šumskė
• Kultūros pasakotoja internete Dalia Elena: „Jaučiuosi labiau personažas nei žmogus“ 16.04.2026 58мин

  „Mane vėl paėmė juokas,“ – taip galima nusakyti šio epizodo pašnekovės, Vilniaus paveikslų galerijos gidės ir interneto veikėjos Dalios Elenos Kaladinskienės laikyseną. Nors rimtų temų ji nevengia – studijavo filologiją, semiotiką, filosofiją, teologiją, egzistencinę psichoterapiją ir sukasi tarp ryškių kultūrai bei mokslui nusipelniusių žmonių. Pavyzdžiui, yra viena iš filosofo Algio Mickūno redaktorių ir vertėjų. Kaip sako, „verčiau Mickūną į Mickūną“. Žaisdamas mylėk – tokia viena jos mantrų.Ved. Tautė Šumskė
• Intymias paslaugas teikusi Ofelija: „Jaučiausi galios pozicijoje“ 09.04.2026 56мин

  „Jie išsitraukdavo iš maišiukų perukus, stringus ir norėdavo žaisti drauges. Neįsivaizdavau, kiek daug vyrų Lietuvoje slepia savo homoseksualumą,“ – ¬¬dalijasi Ofelija (vardas pakeistas). Moteris sako, kad nuo mažens jos seksualumas buvo smalsus ir negėdinamas. Vienu gyvenimo etapu Ofelija nutarė teikti intymias paslaugas Lietuvoje ir Didžiojoje Britanijoje. Kas atveda žmones į šią sritį? Tiek teikti paslaugas, tiek gauti. Ką apie žmones ir gyvenimą suprato Ofelija, metus padirbėjusi seksualinio darbo srityje? (S)Ved. Tautė Šumskė
• Dialektinės elgesio terapijos specialistas Jan Hilbig: „Įtampa yra energija, kuri veda“ 02.04.2026 1ч 28мин

  Emocija nėra problema, tik dažnai ja tampa emocijos padariniai. Pavojingiausi – savižala ar savižudybė. Ribinis asmenybės sutrikimas (RAS) dar kartais vadinamas disreguliacijos sutrikimu arba – dialektikos klaida. Taip jį vadino dr. Marsha Linehan, kuri ir pasiūlė šiam sutrikimui taikyti dialektinę elgesio terapiją. Gydytojas psichiatras-psichoterapeutas Jan Hilbig – patyręs šio metodo specialistas. Kalbamės apie dialektikos ypatumus ir svarbą. Toli gražu ne tik tiems, kam diagnozuota RAS. Kaip gimsta zebras ir kas yra jo priešybė? Ir koks budizmo vaidmuo šiame pasakojime?Ved. Tautė Šumskė.
• Giedrė iš „Dydis nesvarbu“: turinį kuriu tiems, kam reikia palaikymo, ne kritikams 26.03.2026 50мин

  Visą gyvenimą man teko apmąstyti save per kūną, dalijasi Giedrė Valavičiūtė, paskyros „Dydis nesvarbu“ kūrėja. Tai – viena pirmųjų paskyrų socialinėse medijose, prieš 10 metų pradėjusi nuosekliai komunikuoti kūno pozityvumo temomis. Kuo šiandien gyvena Giedrė? Pokalbis apie mergas, stilių, storumą, seksualumą, dideles lovas ir draugystes.Ved. Tautė Šumskė
• Viktorija, gyvenanti Izraelyje: „Sekti vidumi daug kam atrodo ekstravagantiška“ 19.03.2026 55мин

  Viktorija gyvena Izraelyje, 8 metus, ir turi ką papasakoti: nuo dramatiškų pirmųjų pažinčių, meilės istorijų, iki bėgimų į slėptuves su dar 40 žmonių. Ką apie skirtingų bendruomenių santykius fiksuoja Viktorijos akis? Kaip ji matė Jeruzalės turgų po spalio 7 d. tragedijos? „Jaučiu gilų liūdesį, kad negirdimi tie, kurie iš tikrųjų tą gyvenimą gyvena“, – sako Viktorija Einorė-Bechor, knygos „Devintas gyvenimas. Svetimšalės pokalbiai“ autorė. Kas ją atvedė ir išlaikė Izraelyje?Ved. Tautė Šumskė
• Amerikoje patyriau mažiau spaudimo susitvarkyti gyvenimą iki trisdešimties 12.03.2026 50мин

  Herojė filme turi išsirėkti nuo to, kiek spaudimo ir pasimetimo patiria. „Renovacija“ – debiutinis scenaristės ir režisierės Gabrielės Urbonaitės ilgo metro filmas. Jau pelniusi 6 tarptautinius įvertinimus, juosta jautriai pasakoja jaunos poros bandymą rasti savo vietą tarp aplinkos lūkesčių. Su režisiere kalbamės apie jos patirtis gyvenant ir mokantis kino tiek Jungtinėse Amerikos Valstijose, tiek Lietuvoje.Ved. Tautė Šumskė
• Gyvenimus dažnai organizuojamės aplink savo žaizdas 05.03.2026 1ч 4мин

  Vaikas iki dvejų metų patiria save tik per kūno pojūčius, sako somatinio judesio terapeutė Aurelija Jurgo. Suaugus kūno pojūčiai dažnai prieštarauja proto sumanymams. Pavyzdžiui, suvilioja populiari idėja nerti į ledo kubilą, bet kažkas kūne stabdo. Kas? Kodėl? Kodėl kyla proto ir kūno konfliktai? O gal nenaudinga atskirti kūno ir proto? Ir kodėl emocines žaizdas patiriame kaip gylį, net mistiką?Ved. Tautė Šumskė