Beyond Economics And Back

Епизоди

• E49 Makalius apie tai, kas lieka neatrasta apkeliavus pasaulį 16.07.2026 56мин

  Kodėl kartais skubame į kitą pasaulio kraštą ieškoti to, ko iš tiesų mums trūksta visai šalia?Kelionių agentūros „Makalius“ įkūrėjas Rimvydas Širvinskas-Makalius leidžiasi į atvirą pokalbį apie tai, ko žmogus ieško keliaudamas ir ką iš tiesų suranda. Kodėl net įspūdingiausi pasaulio vaizdai ne visada suteikia tai, ko labiausiai ieškome?  „Žmonės mums patiki ne pinigus. Jie mums patiki savo svajones“,  – sako R. Širvinskas. O ko apie keliones nežino net pats Makalius ir apie ką daugelis nesusimąsto, keldami sparnus į eilinę kelionę?Apie kelionių ilgesį, laimės paieškas, stokos fenomeną ir tai, ką keliaudami atrandame apie save – tinklalaidėje „Beyond Economics and Back“ su Rimvydas Širvinskas-Makalius ir LLRI prezidentė Elena Leontjeva.Į ką galite atkreipti dėmesį01:10 – Kaip 18-metis sukūrė „Makaliaus“ imperiją05:24 – Kodėl nereikia bijoti keisti profesijos ir ieškoti savo pašaukimo12:47 – Kodėl atostogų laukimas džiugina labiau nei pati kelionė14:00 – Kai supranti, kad kelionių gali būti per daug16:08 – Stokos fenomenas: kodėl mums visada kažko trūksta19:13 – Kelionių pamokos apie laimę ir dėkingumą37:13 – Neįtikėtini sutapimai kelionėse: žmonės, sutikti kitame pasaulio krašte41:02 – Ką apie save sužinome krizėse, vėlavimuose ir netikėtose situacijose49:08 – Didžiausia kelionių organizatoriaus atsakomybė: žmonių svajonės ir gyvenimo prisiminimaiPrenumeruokite mūsų kanalą ir komentuokite po epizodu. 📺 YouTube kanalas: / @lrinka   🟢Spotify: https://open.spotify.com/show/6JmO2iGTXD8eHCazCKF7Wu Sekite Lietuvos laisvosios rinkos instituto naujienas: 👉Facebook:  / laisvosios.rinkos.institutas   👉LinkedIn: Lietuvos laisvosios rinkos institutas II Lithuanian Free Market Institute 👉Web: https://www.llri.lt/
• E48 Gediminas Vagnorius: ne tik vagnorkių, bet ir Lietuvos ekonomikos krikštatėvis 02.07.2026 1ч 6мин

  Kiek žinome apie karalių Mindaugą, kurio karūnavimo dieną švenčiame? Ir kiek žinome apie žmones, kurių dėka šiandien galime ją švęsti laisvoje ir klestinčioje valstybėje?Šis pokalbis – proga iš arčiau susipažinti su Dr. Gediminu Vagnoriumi: Nepriklausomybės Akto signataru, du kartus Lietuvos Respublikos premjeru ir žmogumi, kuris lemiamu metu atsidūrė savo vietoje.1991 m. sausio 13-osios naktį tapęs Vyriausybės vadovu, jis daug kam galėjo atrodyti atsitiktinis pasirinkimas. Tačiau žvelgiant iš laiko atstumo matyti, kad būtent jis buvo likimo parengtas imtis darbų, kurių negalima buvo atidėti.Gediminas Vagnorius atvirai pasakoja apie sprendimus, kurie šiandien skamba beveik kaip avantiūros, bet tada buvo būtini nepriklausomybei išsaugoti: sovietinio pavaldumo įmonių perėmimą iš Maskvos, kainų liberalizavimą ir masinį privatizavimą, bei žinoma – jo vardu pramintus pirmuosius pinigus – „vagnorkes”. Klausykite „Beyond Economics and Back“ atviro pokalbio Dr. Gediminas Vagnorius ir LLRI prezidentė Elena Leontjeva.Į ką galite atkreipti dėmesį:00:00 – Laisvę reikėjo ne tik paskelbti, bet ir sutvirtinti 05:00 – Kaip sovietmečiu gimė rinkos ekonomikos idėjos12:00 – Sąjūdis, savarankiškumas ir pasirengimas nepriklausomybei20:00 – Per naktį kurti įstatymai – pamatas naujai ekonomikai30:00 – Kainų liberalizavimas ir sprendimai “ant ribos”35:00 – Vagnorkės, Lietuvos banko pasipriešinimas ir kelias į litą45:00 – Privatizavimas, lietuviško verslo gimimas ir reformų kaina55:00 – Ką ši istorija reiškia šiandienPrenumeruokite mūsų kanalą ir komentuokite po epizodu.📺 YouTube kanalas: / @lrinka 🟢Spotify: https://open.spotify.com/show/6JmO2iGTXD8eHCazCKF7Wu?si=ce07d5f7cd4e4cdfSekite Lietuvos laisvosios rinkos instituto naujienas: 👉Facebook: / laisvosios.rinkos.institutas 👉LinkedIn: Lietuvos laisvosios rinkos institutas II Lithuanian Free Market Institute 👉Web: https://www.llri.lt/
• E47 Dr. Alisa Miniotaitė: lyderystė – žmonijos būdas išlikti 11.06.2026 54мин

  Kas yra tikrasis lyderis ir kodėl charizmatiški šių dienų politikai – ne atsakymas, o iššūkis brandžiai visuomenei?Lyderystės ekspertė dr. Alisa Miniotaitė, ISM docentė ir „Alisa Management Laboratory“ įkūrėja, kalba apie tai, kodėl lyderystė prasideda nuo drąsos rinktis, kodėl stoka ir netobulumas yra kvietimas veikti, o ne nusivilti, ir kaip ugdyti valią – savyje, vaikuose, organizacijose.Apie pašaukimą, vaikų auklėjimą, šeimos vadybą, perfekcionizmo žlugdantį poveikį, vertikalios ir etiškos lyderystės skirtumus, gimstamumo iššūkius ir tai, kodėl brandi visuomenė nori brandaus lyderio, klausykite tinklalaidėje „Beyond Economics and Back“, kurioje kalbasi Alisa Miniotaitė ir LLRI prezidentė Elena Leontjeva.Į ką galite atkreipti dėmesį:00:00 – Įžanga: kelias į lyderystę ir pašaukimą05:30 – Perfekcionizmas, eksperimentavimas ir nuolatinis tobulinimas12:00 – Stoka kaip variklis: kodėl netobulumas kviečia veikti18:00 – Vaikai, drąsa tyrinėti ir tėvų vaidmuo24:00 – Vertikali vs etiška lyderystė: Trumpas ir visuomenės branda30:00 – Valia kaip raumuo: ar ją galima ugdyti?36:00 – Darbo rinka ir tikrasis žmonių ugdymas42:00 – Šeima kaip komanda: lūkesčiai ir susitarimai48:00 – Gimstamumas, partnerystė ir kodėl pinigai nėra atsakymas55:00 – Iš kur ateina energija veiktiPrenumeruokite mūsų kanalą ir komentuokite po epizodu.📺 YouTube kanalas: / @lrinka 🟢Spotify: https://open.spotify.com/show/6JmO2iGTXD8eHCazCKF7Wu?si=ce07d5f7cd4e4cdfSekite Lietuvos laisvosios rinkos instituto naujienas: 👉Facebook: / laisvosios.rinkos.institutas 👉LinkedIn: Lietuvos laisvosios rinkos institutas II Lithuanian Free Market Institute 👉Web: https://www.llri.lt/
• E46 Robertas Dargis: verslas nėra vakarėlis 28.05.2026 42мин

  Ką iš tikrųjų reiškia kurti verslą, kai už sėkmės istorijų slypi rizika, krizės, atsakomybė ir sprendimai, kurių negali atidėti?EIKA įkūrėjas Robertas Dargis kalba apie verslo realybę be pagražinimų: kodėl svarbu atrasti savo kryptį, išdrįsti veikti, pasiruošti nesėkmėms ir nepamiršti, kad žmogaus vertė nėra lygi jo verslo sėkmei.Apie verslą, šeimą, Lietuvos demografinę ateitį, migraciją, pilietinį aktyvumą ir valstybės kryptį klausykite tinklalaidėje „Beyond Economics and Back“, kurioje kalbasi Robertas Dargis ir LLRI prezidentė Elena Leontjeva.Į ką galite atkreipti dėmesį:00:00 – Įžanga: verslas ne kaip šampanas ant denio, o kaip atsakomybė 03:44 – Pašaukimas, talentai ir krypties pasirinkimas 05:19 – Kodėl svarbu išplaukti iš uosto 08:23 – Rizika, žinių alkis ir pasirengimas nesėkmei 10:45 – Krizės, atsakomybė ir psichologinis atsparumas 15:08 – Laisvė veikti, atsakomybė ir valstybės vaidmuo 20:12 – Šeima, vaikai ir tai, ką paliekame po savęs 25:16 – Demografija, migracija ir valstybės ateities politika 34:20 – Senstanti visuomenė, ekonomikos iššūkiai ir pasitikėjimas 38:29 – Kodėl vienas lyderis neišspręs mūsų problemųSekite Lietuvos laisvosios rinkos instituto naujienas: 📺 YouTube kanalas: / @lrinka👉Facebook:  / laisvosios.rinkos.institutas   👉LinkedIn: Lietuvos laisvosios rinkos institutas II Lithuanian Free Market Institute 👉Web: https://www.llri.lt/
• E45 Albertas Skurvydas: kaip mūsų smegenys mokosi per judėjimą ir klaidas 25.05.2026 56мин

  Profesorius Albertas Skurvydas atskleidžia, kad šiandien vienas svarbiausių gebėjimų yra koncentruoti dėmesį ir atsispirti pagundoms, nugalėti savo tingėjimą disciplina. Būtent tai lemia, ar žmogus gebės mokytis ir siekti tikslų. Pasak A. Skurvydo, „klaidas turi pats taisyti; jeigu kiti ištaiso klaidas, greitai tos klaidos ir atauga. Geriausias mokytojas esi pats, pats, pats“. Šie įgūdžiai turi būti ugdomi nuo mažens, stiprinant vaikų atsakomybę, savikontrolę ir gebėjimą susikaupti bei atsiriboti nuo pašalinių dirgiklių, kurie atitraukia dėmesį nuo tikslo. Tinklalaidėje kalbama apie tai, kaip judėjimą reguliuoja smegenys, kaip svarbu mums judėti ir kokią naudą tai neša ne tik mūsų kūnui, bet ir dvasiai, nuotaikai ir energijai.Apie smegenų veikimą, dopamino vaidmenį, vaikų ugdymą ir neuroekonomiką klausykite tinklalaidėje „Beyond Economics and Back“, kurioje kalbasi biomedicinos profesorius Albertas Skurvydas ir LLRI prezidentė Elena Leontjeva. Į ką galite atkreipti dėmesį:00:00 – Įsimintiniausios pokalbio akimirkos04:00 – Smegenys valdo mūsų judėjimą, sprendimus ir elgseną, o mokymasis efektyviausias tada, kai vyksta per įvairovę, klaidas ir jų savarankišką taisymą16:20 - Dopaminas stiprina motyvaciją, o vykdomosios funkcijos, tokios kaip dėmesio kontrolė, darbinė atmintis ir savikontrolė, leidžia priimti sprendimus ir siekti tikslų19:00 – Talento ugdymas remiasi disciplina, kantrybe ir gebėjimu įveikti natūralų žmogaus polinkį tingėti27:00 – Judėjimo mokymasis prasideda smegenyse, kurios koordinuoja veiksmus ir nuolat prisitaiko prie naujų situacijų31:10 – Vaikų ugdymas nuo mažens turi stiprinti atsakomybę, dėmesio koncentraciją ir gebėjimą atsispirti pagundoms45:10 – Politika turi ugdyti atsakingą visuomenę, o ne pataikauti trumpalaikiams žmonių norams49:10 – Neuroekonomika atskleidžia, kad dauguma mūsų sprendimų yra emociniai ir paremti momentiniu atlygiu Prenumeruokite mūsų kanalą ir komentuokite po epizodu. 📺 YouTube kanalas: / @lrinka Sekite Lietuvos laisvosios rinkos instituto naujienas: 👉Facebook: / laisvosios.rinkos.institutas 👉LinkedIn: Lietuvos laisvosios rinkos institutas II Lithuanian Free Market Institute 👉Web: https://www.llri.lt/
• E44 Prof. Eugenijus Laurinaitis: meilė, pinigai ir „mes“ jausmas poroje 15.05.2026 52мин

  Kodėl net mylintys žmonės ima konfliktuoti dėl finansų ir kas slypi už klausimo, kas šeimoje turi uždirbti daugiau?Gydytojas psichoterapeutas Eugenijus Laurinaitis kviečia pažvelgti giliau, kaip mūsų požiūrį į pinigus formuoja vaikystė, kodėl partneriai dažnai turi skirtingus finansinius lūkesčius ir kaip tai tampa įtampų šaltiniu.Apie finansus šeimoje, kaip išmokti diskutuoti, o ne ginčytis, kodėl reikia juoktis ir apie „mes“ jausmo svarbą klausykite tinklalaidėje „Beyond Economics and Back“, kurioje kalbasi gydytojas psichoterapeutas Eugenijus Laurinaitis ir LLRI prezidentė Elena Leontjeva.Į ką galite atkreipti dėmesį:00:00 – Įžanga ir finansinio raštingumo samprata05:00 – Finansai kaip santykių ir vertės klausimas08:30 – „Mes“ jausmas šeimoje12:30 – Kasdieniai konfliktai dėl pinigų20:00 – Kaip susitarti: diskusija vs ginčas30:30 – Ar viską santykiuose galima įkainoti39:00 – Laimingų santykių principaiPrenumeruokite mūsų kanalą ir komentuokite po epizodu. 📺 YouTube kanalas: / @lrinka Sekite Lietuvos laisvosios rinkos instituto naujienas: 👉Facebook: / laisvosios.rinkos.institutas 👉LinkedIn: Lietuvos laisvosios rinkos institutas II Lithuanian Free Market Institute 👉Web: https://www.llri.lt/
• E43 Saulius Matulevičius: kaip pasakojimai kuria mūsų tapatybę 24.04.2026 49мин

  Naujausioje tinklalaidėje antropologas, mokslų daktaras ir verslininkas Saulius Matulevičius kalba apie tai, kad visuomenes pirmiausia formuoja ne institucijos, o žmonių kuriami pasakojimai apie save. Šie naratyvai per istoriją keitėsi kartu su tapatumu – nuo religijos ir luomo iki kalbos ir valstybės – ir iki šiol lemia, kaip suvokiame save, kitus ir savo vietą pasaulyje. Pasak S. Matulevičiaus, net ir šiandien gyvename naratyvų gausoje, kurioje vis dar ieškome bendros krypties.S. Matulevičius pabrėžia, kad artimiausi santykiai negali būti redukuojami į skaičiavimą: „Bandymas paversti šitas vertes ekonomikos vienetais iš principo yra panašus į valstybės kišimąsi į žmonių tarpusavio santykius.“ Tokiu būdu iškreipiama jų prasmė. Apie tai ir Lietuvos tapatumą, darbo prasmę ir daugiavaikės šeimos vertę klausykite tinklalaidėje „Beyond Economics and Back“, kurioje kalbasi Saulius Matulevičius bei LLRI prezidentė Elena Leontjeva.Į ką galite atkreipti dėmesį:00:00 – Įžanga: naratyvai ir visuomenė05:40 – Tapatumas: kas mes esame ir kas nesame14:10 – Naratyvų krizės ir visuomenės lūžiai17:05 – Herojaus kelionė ir jos reikšmė šiandien27:10 – Darbo prasmė ir profesinis tapatumas36:20 – Vertės kūrimas ir pirmieji darbai40:10 – Mainai šeimoje vs už jos ribų45:10 – Šeima, vaikai ir visuomenės ateitisPrenumeruokite mūsų kanalą ir komentuokite po epizodu. 📺 YouTube kanalas: / @lrinka 🟢Spotify: https://open.spotify.com/show/6JmO2iG...Sekite Lietuvos laisvosios rinkos instituto naujienas: 👉Facebook: / laisvosios.rinkos.institutas 👉LinkedIn: Lietuvos laisvosios rinkos institutas II Lithuanian Free Market Institute 👉Web: https://www.llri.lt/
• E42 Konkurencija kaip etika: Ignas Dilys apie verslą ir kultūrą 27.03.2026 58мин

  Kas įkvėpė Igną Dilį imtis verslo ir kokie atradimai žymėjo jo turiningą kelionę? Kodėl konkurencija nėra kova prieš kitą, bet būdas geriau tarnauti vartotojui? Šiame tinklalaidės „Beyond Economics and Back“ epizode LLRI prezidentė Elena Leontjeva kalbasi su verslininku, kultūros tyrinėtoju Ignu Diliu apie gyvenimo kelionę nuo medicinos studijų bei verslo iki posūkio į kultūrą. I. Dilys pasakoja, kaip 90-aisiais, dar studijuodamas mediciną, į verslą pasuko vedinas labai konkretaus noro: pačiam savimi pasirūpinti, išsinuomoti butą, o vieną dieną jį ir nusipirkti. Toks „prisidurti prie stipendijos“ greitai virto didžiule atsakomybe prieš partnerius ir augančią komandą. Pastaruoju metu Ignas Dylis vis ryžtingiau žengia į kultūros erdvę. Šimtus kūrėjų, su kuriais jam teko kalbėtis, anot Igno Dilio vienija dėmesio ir „palaikymo savo idėjoms stoka; žmonės labai nori, jaučiasi nesuprasti, jaučiasi negalintys realizuoti visko“.Todėl pokalbis, anot I. Dilio, tampa erdve, kurioje gimsta naujos įžvalgos, atsiveria skirtingi požiūriai ir atsiranda galimybė geriau suprasti tiek kitą, tiek save.Žiūrėkite šį „Beyond Economics and Back“ epizodą su Ignu Diliu ir Elena Leontjeva – galbūt jis paskatins ir Jus permąstyti savo santykį su laisve, konkurencija bei kultūra.Į ką galite atkreipti dėmesį:00:00 – Įsimintiniausi pokalbio momentai03:20 – Nuo medicinos prie verslo: savarankiškumo siekis ir atsakomybės už savo gyvenimą prisiėmimas nepriklausomybės pradžioje.06:20 – Konkurencija kaip vertybė: sąžininga kova rinkoje leidžia įrodyti vertę, geriau tarnauti vartotojui ir išvengti pavojingų kartelinių susitarimų.14:30 – Kultūros svarba pašnekovo gyvenime: kultūra ir pokalbis tampa būdu giliau suprasti žmogų ir pasaulį.23:00 – Menininkų rengimo sistema ir meno ekosistema: pažadų iš valstybės problema ir būtinybė kūrėjams suvokti ekonominius savo veiklos pagrindus.36:40 – Valstybė ir dereguliavimas: ar įmanomas minimalizmo principas leidžiant įstatymus ir pamokos iš skirtingų tarptautinių modelių.47:00 – Kultūros bendruomenė, stoka ir finansavimas: atsakomybė už savo kūrybą ir tvaresnių kultūros finansavimo būdų paieška.Prenumeruokite mūsų kanalą ir komentuokite po epizodu. 📺 YouTube kanalas: / @lrinka 🟢Spotify: https://open.spotify.com/show/6JmO2iG...Sekite Lietuvos laisvosios rinkos instituto naujienas: 👉Facebook: / laisvosios.rinkos.institutas 👉LinkedIn: Lietuvos laisvosios rinkos institutas II Lithuanian Free Market Institute 👉Web: https://www.llri.lt/
• E41 Atsargos karininkė psichologė Rosita Kanapeckaitė apie tai, kaip išsiugdyti atsparumą neapibrėžtume  13.03.2026 55мин

  Kas iš tiesų daro žmogų atsparų – įgimtas tvirtumas ar kasdieniai pasirinkimai? Psichologė ir atsargos karininkė Rosita Kanapeckaite tinklalaidės „Beyond Economics and Back“ epizode apie tai kalbasi su LLRI prezidentė Elena Leontjeva. R. Kanapeckaitė, ką tik išleidusi knygą apie psichologinį atsparumą, griauna mitą, kad jis – tik karių privilegija. Jis stiprėja tada, kai mokomės priimti sprendimus neapibrėžtume ir laikytis sau duotų pažadų. Pasak pašnekovės, svarbiausias principas – 3D: „daryk darbą dabar“. Darbui reikia skirti laiko ir jį daryti bent kažkiek nuosekliai, kad tas judėjimas rastųsi, ir jį po gabalėlį vis tiek judinti.R. Kanapeckaitė pabrėžia, kad norint veikti, reikia saugoti savo energiją, nes dabartiniame pasaulyje ją lengva iššvaistyti, pavyzdžiui, be tikslo „skrolinant“ ar darbe prie kavos aparato viskuo skundžiantis. Naudingiau sustoti, atpažinti savo būseną ir imtis nors ir mažo, bet sąmoningo veiksmo: fizinio judesio ar pokalbio su artimu žmogumi.  R. Kanapeckaitė primena: atspari visuomenė prasideda nuo atsakingo žmogaus – tokio, kuris nebijo diskomforto, sąmoningai renkasi augti ir savo pavyzdžiu užkrečia kitus. Klausykite naujausio tinklalaidės „Beyond Economics and Back“ epizodo. Į ką verta atkreipti dėmesį: 6:10 – Kaip tapimas karininke ir tarnyba kariuomenėje atvedė iki knygos apie psichologinį atsparumą.11:30 – Atsparumas gimsta tada, kai žmogus priima sprendimą veikti ir laikosi sau duoto žodžio. 22:30 – Tikroji lyderystė atsiskleidžia tuomet, kai nustojame kaltinti aplinkybes ir prisiimame atsakomybę už savo gyvenimą.32:00 – 3D principas: „daryk darbą dabar“ – paprastas, bet galingas būdas imtis veiksmų ir įveikti atidėliojimą.38:20 – Istorija apie studentą ir pokalbis apie nuotaikos bei energijos valdymą kaip kasdienės disciplinos dalį.49:00 – Kontroliuojamas diskomfortas kaip sąmoninga treniruotė, stiprinanti psichologinį atsparumą ir vidinį tvirtumą.Prenumeruokite mūsų kanalą ir komentuokite po epizodu. 📺 YouTube kanalas:    / @lrinka   🟢Spotify: https://open.spotify.com/show/6JmO2iG...Sekite Lietuvos laisvosios rinkos instituto naujienas: 👉Facebook:   / laisvosios.rinkos.institutas   👉LinkedIn: Lietuvos laisvosios rinkos institutas II Lithuanian Free Market Institute 👉Web: https://www.llri.lt/
• E40 Daiktų filosofė Dalia Mauricaitė-Kalinauskienė, iš kurios trykšta kūrybiškumas ir džiaugsmas 05.03.2026 50мин

  Apie stokos filosofiją, loftus su siela ir pozityvumą tinklalaidėje „Beyond Economics and Back“ kalbasi daiktų filosofė, loftų kūrėja Dalia Mauricaitė-Kalinauskienė ir Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentė Elena Leontjeva. D. Mauricaitė-Kalinauskienė sako tiesiai: alkis, kurį jaučiame, iš tiesų kviečia į aukštesnius dalykus – kūrybą, ryšį, prasmingą veikimą. Kai šio alkio neatpažįstame, jis nukreipia mus link daiktų pertekliaus, manant, kad jie užpildys vidinę erdvę. Sovietmečio deficito patirtys, kai kiekvienas daiktas turėjo beveik sakralinę reikšmę, persikėlė į mūsų laikus, ir ​dabar žmogus „savo namuose jautiesi trukdis, nes sugriauni tą pagalvėlių estetiką ir viską gadini”. Daiktų filosofė ragina mokytis gyventi kitaip, kad namai būtų ne sandėliu, pilnu prašalaičių daiktų, bet erdve, kurioje su jais kuriamas prasmingas ryšis. Iš loftų kūrimo patirties gimė ir žymusis „Demoloftas“ – vėliau pelnęs „Michelin“ žvaigždę. „Ir tada aš supratau, – sako D. Mauricaitė-Kalinauskienė, – kad tokia erdvė turi būti prieinama žmonėms tiesiog ateit pabūti. Nes jeigu aš noriu sėdėti lofte ir mėgautis, gal ir kiti nori.“ Restorano šefu Tadu Eidukevičiumi ji patikėjo dar neragavusi jo maisto: ją įtikino šefo aiški vizija siekti „Michelin“ ir pasirengimas dirbti be kompromisų. Pašnekovė tai sieja su laisvos rinkos logika – verslas yra tarnystė, kai mainuose abi pusės sukuria daugiau vertės. Pokalbyje daug vietos ir santykiams: šeimai, meilei ir vaikams. „Jeigu neišsivalysi savo demonų, jie augins tavo vaikus,“ – sako pašnekovė, kalbėdama apie baimių, kontrolės ir nuolatinių draudimų pasekmes. Ji kalba apie šiuolaikinius „sterilius“ vaikus – tuos, kuriems viskas draudžiama, kurie visada švarūs, neišsitepę ir kurie dėl to išmoksta bijoti tiek pasaulio, tiek klaidų. Kai vaikui neleidžiama lipti, kristi, tyrinėti, jis užauga nesuprasdamas, kaip veikti gyvenime, tik kaip jo vengti. Dalia pasakoja, kaip laisvė klysti ir laisvė susitepti tampa geriausia dovana vaikui – drąsa nebijoti ir mokytis iš patirties.Tai pokalbis apie tai, kaip kurti namus, verslą, bendruomenę ir mokyklą, kurie augina norą dar daugiau kurti, o ne bijoti. Apie tai, kaip grįžti į gyvus bei prasmingus santykius – tinklalaidėje „Beyond Economics and Back“ su Dalia Mauricaite-Kalinauskiene ir Elena Leontjeva.Į ką galite atkreipti dėmesį:02:10 – Nuo kūrybos iki būties: kaip vaiko atsiradimas parodė, kad užmiršta būtis ir kasdienės erdvės sutvarkymas gali tapti daiktų filosofijos pradžia.03:50 – Sovietinė stoka ir šiuolaikinė stoka: nuo deficito mentaliteto iki filmo „Tobulas alkis“ siūlomos stokos kaip kūrybos erdvės idėjos.10:40 – Vidinis pozityvumas ir šeima: tėvų palaikymo kultūra be apkalbų ir materializmo kaip pamatas pozityviam santykiui su pasauliu.15:20 – Loftai ir Demoloftas: kūrybinės erdvės kaip pasitikėjimo, bendruomeniškumo ir miesto kultūros augimo pavyzdys.20:00 – Antra pusė ir santykiai šeimoje bei ekonomikoje: tarpusavio atsakomybės ir supratimo principas, veikiantis tiek šeimoje, tiek versle.29:30 – Sovietmečio palikimas ir spontaninė tvarka: nuo kontrolės ir baimės kultūros prie įvairių žmonių sprendimų kuriamos miesto ir bendruomenės dermės.37:00 – Vyro pozityvumas ir gerumo paieška: nuostata pirmiausia matyti žmoguje potencialą, o vaiko auginimą grįsti drąsinimu, o ne baime.44:30 – Patarimas: girdėti, girti ir drąsinti, nes žmogus auga iš palaikymo, o ne iš kontrolės.Prenumeruokite mūsų kanalą ir komentuokite po epizodu. 📺 YouTube kanalas:    / @lrinka   🟢Spotify: https://open.spotify.com/show/6JmO2iG...Sekite Lietuvos laisvosios rinkos instituto naujienas: 👉Facebook:   / laisvosios.rinkos.institutas   👉LinkedIn: Lietuvos laisvosios rinkos institutas II Lithuanian Free Market Institute 👉Web: https://www.llri.lt/
• E39 Robertas Dargis: jūra išmoko atsakomybės, be kurios neįmanoma sukurti valstybės 11.02.2026 52мин

  Ar jūra ir buriavimas išmoko gyventi? „Eikos“ įkūrėjas ir valdybos pirmininkas Robertas Dargis sako – taip. Vis dažniau jis pastebi, kad čia kaip ir gyvenime – svarbiausia yra tikslas, pasitikėjimas ir atsakomybė. Reikia žinoti, kur plauki, pasitikėti įgula, mokėti priimti sprendimus, numatyti atsarginius uostus. Nuo šios patirties R. Dargis brėžia tiesią liniją į tai, kaip veikia žmogus, bendruomenė ir valstybė.R. Dargis mato pasitikėjimą kaip visuomenės klijus: be jo neįmanoma kurti bendrų institucijų ir ilgalaikių projektų. Iš čia kyla bendruomenių svarba – tik horizontaliai jungdamiesi, augindami vietinius autoritetus ir stiprindami savivaldą galime išsivaduoti iš polinkio laukti, kad valdžia viską sutvarkys už mus.Pokalbyje – ir apie švietimą kaip visa ko pamatą: mokykla turi išmokyti orientuotis aplinkoje, suprasti „kur seklumos ir uolos“, ugdyti finansinį, ekonominį ir medijų raštingumą, o svarbiausia – atsakomybės džiaugsmą. Elitas šį pamatą paverčia kryptimi: savo darbu ir pavyzdžiu veda kitus, įžiebia iniciatyvą bendruomenei ir perduoda geriausias patirtis jaunajai kartai.Apie tai, kur plaukiame kaip valstybė, kokia yra gyvenimo prasmė ir kaip geriausiai auklėti anūkus – „Beyond Economics and Back“ kalbasi verslininkas ir visuomenininkas Robertas Dargis ir LLRI prezidentė Elena Leontjeva.Į ką galite atkreipti dėmesį:2:10 – Buriavimas kaip gyvenimo metafora: krypties žinojimas, atsakomybė ir pasitikėjimas savimi bei komanda kaip pagrindas tiek jūroje, tiek gyvenime.6:20 – Savirūpa ir godumas – dvi to paties mato pusės: veikiant bendram labui stiprėja visuomenės pasitikėjimas, o elitas turi rodyti šį kelią pavyzdžiu.19:05 – Švietimas – ateities pamatas: atsakomybės jausmas ir gebėjimas orientuotis pasaulyje kaip svarbiausios pamokos. 22:20 – Padovanok Lietuvai ir Vilniui viziją – kvietimas mąstyti apie ateitį ir kurti ją kartu, atsisakant pasyvios priklausomybės nuo pašalpų.29:30 – Valstybės kūrimas – tai bendruomenių stiprinimas ir žmonių įgalinimas veikti, kai aiškus tikslas tampa bendru siekiu.38:00 – Valdžia turi nustatyti aiškias taisykles ir leisti žmogui veikti, o politikai – mokėti dirbti, girdėti ir burti.44:50 – Vaikų auginimas kaip kūryba: tikroji gyvenimo prasmė slypi gebėjime auginti, perduoti vertybes ir kurti ateitį per žmones.Prenumeruokite mūsų kanalą ir komentuokite po epizodu. 📺 YouTube kanalas: ⁠   / @lrinka  ⁠ 🟢Spotify: ⁠https://open.spotify.com/show/6JmO2iG...⁠Sekite Lietuvos laisvosios rinkos instituto naujienas: 👉Facebook: ⁠  / laisvosios.rinkos.institutas  ⁠ 👉LinkedIn: Lietuvos laisvosios rinkos institutas II Lithuanian Free Market Institute 👉Web: ⁠https://www.llri.lt/⁠
• E38 Česlovas Juršėnas: politika be pykčio, su Konstitucija kišenėje 06.02.2026 59мин

  Kai socialdemokratai valdžioje, pats laikas prisiminti apie politinę kultūrą, pagarbą žmogui ir dialogo prasmę – pokalbyje su vienu iš partijos kūrėju ir ilgamečiu jos nariu. Tinkalaidėje „Už ekonomikos ribų ir atgal“ – triskart Seimo pirmininkas ir buvęs „Panoramos“ vyriausias redaktorius Česlovas Juršėnas. Nepriklausomybės Akto signataras puikiai prisimena ir pakylėtas, ir skaudesnes savo gyvenimo akimirkas. Pavyzdžiui, darbo dieną krepšininkų pasitikimą po Europos čempionato pergalės, kuomet minia bandė jį nušvilpti, o Č. Juršėnas sugebėjo nesupykti ir su jam būdingu humoru tarė: „Kad jūs taip dirbtumėt, kaip dabar švilpiate“. Mažytė Lietuvos Konstitucija Signataro kišenėje – ne talismanas. Č. Juršėnui ji reikalinga tam, kad galėtų remtis pagrindiniu valstybės įstatymu ir bet kurio ginčo metu būtų tuo, kuris sudeda paskutinius taškus. Jaunesniems politikams Č. Juršėnas primena taisykles, kurios skamba paprastai, bet reikalauja brandos: žinok „viską apie kai ką ir kai ką apie viską“, nuolat bendrauk su žmonėmis, problemas spręsk čia ir dabar. O politinė kultūra? Ginčykis salėje, bet po posėdžio gerk kavą be pykčio: pagarba ir empatija priešininkui sugrąžina prasmę politikoje. Tinklalaidėje „Beyond Economics and Back“ LLRI prezidentė Elena Leontjeva kalbasi su Česlovu Juršėnu apie politiko ir žmogaus atsakomybę, žmogiškumą ir politinę meistrystę.Į ką galite atkreipti dėmesį:3:30 – Valdžia nekeičia žmogaus, jei laikaisi vertybių: svarbu išlikti savimi, išsaugoti paprastumą ir mylėti žmones. 11:15 – Nuo mokyklos suolo iki „Panoramos“: žurnalistika kaip pamatas politikai, gebėjimui klausyti ir kalbėti su žmonėmis.21:40 – Konstitucija kišenėje: kūrimo klaidos, atsitiktinumai ir valstybės pamatai. 27:30 – Ekonomikos persitvarkymas po nepriklausomybės atkūrimo: infliacija, privatizacija ir lito patikimumo atkūrimas.37:50 – Tarybos anekdotai ir kasdienybės paradoksai: nuo monetos metimo iki pustrečio antausio.44:50 – Žmonės valdžioje – įvairūs, bet siekia to paties: geresnės Lietuvos.50:50 – Patarimai dabartinei valdžiai: gilintis, bendrauti, turėti kantrybės ir išlikti žmogiškiems.Prenumeruokite mūsų kanalą ir komentuokite po epizodu. 📺 YouTube kanalas: ⁠   / @lrinka  ⁠ 🟢Spotify: ⁠https://open.spotify.com/show/6JmO2iG...⁠Sekite Lietuvos laisvosios rinkos instituto naujienas: 👉Facebook: ⁠  / laisvosios.rinkos.institutas  ⁠ 👉LinkedIn: Lietuvos laisvosios rinkos institutas II Lithuanian Free Market Institute 👉Web: ⁠https://www.llri.lt/⁠
• E37 Algirdas Kaušpėdas: kaip autentiškumas ir skausmingi atradimai gali atnaujinti mūsų laisvę 06.02.2026 35мин

  – Ar tikrai esame laisvi, ar tik pakeitėme grandines, kurios mus laiko? Architektas, rašytojas ir grupės „Antis“ lyderis Algirdas Kaušpėdas tinklalaidėje „Beyond Economics and Back“ su Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidente Elena Leontjeva tęsia pokalbį apie žmogaus egzistencijos prasmę ir dievoiešką.A. Kaušpėdas meta nepatogų klausimą: ar išdrįstame būti savimi, ar tik kartojame tai, kas saugu ir madinga? Tik atradę autentišką save, žmonės gali tapti tikrais kūrėjais, dieviškais žmonėmis, turinčiais prasmę ir atsakomybę pasaulyje. Vis tik dabar, iš stokos laikų išėjusi visuomenė skęsta pertekliaus iliuzijoje – turėdama viską, bet vis tiek jausdama vidinę tuštumą.Pokalbyje skleidžiasi ir asmeninė dukters netekties drama, pavirtusi literatūriniu išgijimu. „Koplyčia yra autoterapinis romanas,“ – sako autorius. – „Per rašymą išmokau priimti skausmą, o tada jį paleisti.“ A. Kaušpėdas sako, kad jo atradimai tokie brangūs, kad dabar jis dega noru dalintis ir visiems linki sunkiausio, bet svarbiausio dalyko – pamilti artimą. Ne sudievintą, idealizuotą „žvaigždę“, bet artimiausią žmogų – su visais trūkumais ir netobulumais. Tinklalaidėje „Beyond Economics and Back“ – A. Kaušpėdo ir E. Leontjevos šviesus ir gilus pokalbis apie žmogaus kelią į vidinę laisvę.Tinklalaidėje aptariamos temos: 2:25 – Laisvė be valios virsta chaosu: drąsa būti savimi, o ne mados kopija.7:50 – Nuo stokos prie pertekliaus: postsovietinis „visko noriu“ ir prasmės stygius pertekliuje.10:50 – Skausmas, kančia, diskomfortas kaip mokytojas: nesėkmės, krizės ir tvarkos atkūrimas kaip architektūra.14:55 – Laikas kaip veikėjas: romano „Koplyčia“ sluoksniai, patirčių kondensavimas, kančios išgyvenimas ir virsmo pojūtis.21:00 – Tikėjimas ir žinojimas – ne priešybės, o viena kelionė: nuo pomirtinio pasaulio iki sąmoningos maldos ir susitikimo su savo angelu.27:10 – Sunkiausia – pamilti artimą: autoterapinis romanas apie susitaikymą su skausmu, viltį ir gerąjį „meilės virusą“, galintį suvienyti bendruomenę.Prenumeruokite mūsų kanalą ir komentuokite po epizodu. 📺 YouTube kanalas: ⁠   / @lrinka  ⁠ 🟢Spotify: ⁠https://open.spotify.com/show/6JmO2iG...⁠Sekite Lietuvos laisvosios rinkos instituto naujienas: 👉Facebook: ⁠  / laisvosios.rinkos.institutas  ⁠ 👉LinkedIn: Lietuvos laisvosios rinkos institutas II Lithuanian Free Market Institute 👉Web: ⁠https://www.llri.lt/⁠
• E36 Algirdas Kaušpėdas: kad pastatytum koplyčią, turi atrasti save 26.12.2025 42мин

  Kodėl žmogus, nugyvenęs sovietmečio baimėje ir veidmainystėje, vieną dieną ima statyti koplyčią? Architektas, muzikantas ir dabar jau rašytojas Algirdas Kaušpėdas kalba apie romaną „Koplyčia“ – „baisią pasaką su laiminga pabaiga“, parašytą iš asmeninės pareigos ir ilgesio prasmei. Sovietmetis, sako jis, buvo dehumanizacijos mokykla: baimė, melas, prisitaikymas, pabėgimas į užmarštį dūmuose ar stikliuke. Kai atgimimas atnešė laisvę, atėjo ir naujas išbandymas – gyventi be bėgių, nebesiremti svetimų nurodymų algoritmais. Čia prasidėjo dvasinė architektūra: žmogus tarsi kryžiaus vertikalės ir horizontalės susikirtime, su visa gyvenimo našta ir atsakomybe už savo praeities pasirinkimus.„Antis“ atsirado kaip juokas, bet tapo būdu baimę paversti ironija ir drąsa – savotiška laisvės repeticija. Panašiai ir romane Leonardas Gražys, netekęs „blogosios atminties“, gauna galimybę iš naujo susikurti tapatybę. Jis suvokia, kad tikras kūrimas negali vykti be pagrindo – be prasmės ir laisvos valios. „Koplyčia“ čia reiškia ir realų objektą, ir vidinę tvarką. Tai kelias nuo daiktų sustatymo iki pasaulio supratimo – perėjimas nuo chaoso prie darnios, gyventi tinkamos būsenos. Algirdas Kaušpėdas ir Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentė Elena Leontjeva tinklalaidėje „Beyond Economics and Back“ kalbasi apie Koplyčią – kūrinį, o kartu ir vidinį virsmą bei žmogaus bandymą susigrąžinti prasmę.Prenumeruokite mūsų kanalą ir komentuokite po epizodu. 📺 YouTube kanalas: ⁠   / @lrinka  ⁠ 🟢Spotify: ⁠https://open.spotify.com/show/6JmO2iG...⁠Sekite Lietuvos laisvosios rinkos instituto naujienas: 👉Facebook: ⁠  / laisvosios.rinkos.institutas  ⁠ 👉LinkedIn: Lietuvos laisvosios rinkos institutas II Lithuanian Free Market Institute 👉Web: ⁠https://www.llri.lt/⁠
• E35 Toksikologas apie priklausomybes: žmogus gali nekęsti – bet vis tiek norėti 12.12.2025 49мин

  Kodėl taip nutinka, kad net žinodami, jog patirtis bus nuvilianti, kartojame tą patį veiksmą? Apie priklausomybės paradoksus jau antras pokalbis su prof. Robertu Badaru tinklalaidėje „Beyond Economics and Back“.Jis primena, kad psichoaktyvios medžiagos nieko naujo nesukuria – jos tik pasinaudoja tuo, kas jau yra organizme, ir greitai iššvaisto mūsų neuronešiklių ir džiaugsmo atsargas. O sveikas gyvenimo būdas veikia priešingai: leidžia kūnui pačiam gaminti daugiau serotonino ir dopamino, todėl žmogus ilgainiui jaučiasi stipriau ir ramiau.Profesoriaus palyginimai – kinematografiškai vaizdingi. Mikė Pūkuotukas džiaugėsi ne tiek pačiu medumi, kiek akimirka prieš jo skanavimą – taip ir mūsų smegenys: didžiausias dopamino šuolis kyla ne nuo pačios patirties, o nuo laukimo. Kad netrukus žmogus jau galės naudoti savo „medų“ - priklausomybę sukeliančią medžiagą. Tai supratę, galime būti laisvesni. Islandija parodė, kad investavus į vaikų sportą ir laisvalaikį, galima sustabdyti paauglių priklausomybių epidemiją. O paprasti ritualai – kavos puodelis, šokis, mėgstamas hobis – tampa ne tik kasdienybės malonumais, bet ir apsauga nuo pavojingų pagundų.Apie tai, kaip mūsų smegenys mus apgauna, kodėl įpročiai tokie galingi ir ką galime padaryti, kad liktume stiprūs – tinklalaidėje „Beyond Economics and Back“ kalbasi gydytojas toksikologas prof. R. Badaras ir LLRI prezidentė Elena Leontjeva.Prenumeruokite mūsų kanalą ir komentuokite po epizodu. 📺 YouTube kanalas: ⁠   / @lrinka  ⁠ 🟢Spotify: ⁠https://open.spotify.com/show/6JmO2iG...⁠Sekite Lietuvos laisvosios rinkos instituto naujienas: 👉Facebook: ⁠  / laisvosios.rinkos.institutas  ⁠ 👉LinkedIn: Lietuvos laisvosios rinkos institutas II Lithuanian Free Market Institute 👉Web: ⁠https://www.llri.lt/⁠
• E34 Rūta Vainienė apie emocijas ir konspiracijų teorijas ekonomikoje 28.11.2025 45мин

  Kaip rinką mato ne ekonomistai, o joje kasdien veikiantys žmonės? Apie tai kalbamės su Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vadove Rūta Vainiene. Nuo 90-ųjų euforijos, kai „atsirado visko“ ir gimė verslumo dvasia, iki šiandienos kainų nerimo – pokalbis su R. Vainiene kviečia iš naujo pažvelgti į rinką – taip, kad joje būtų lengviau jaustis ir daugiau pasitikėti savimi. Ji tai aiškina ne per formules, o supratimą, kaip iš tikrųjų perkamos ir parduodamos prekės, kokią įtaką turi tiekimo grandinės, kodėl reguliavimai kartais pabrangina net vandenį ir kaip mūsų pačių lūkesčiai formuoja savijautą parduotuvėje. R. Vainienė padeda pamatyti kainą ne kaip priešą, o gyvą santykį, kuriame galima veikti drąsiau, ramiau ir su daugiau pasitikėjimo.Ji primena: rinka nėra „centro komiteto“ planas – joje daug atsitiktinumų, neplanuotų pasekmių ir skirtingų žmonių sprendimų. Pinigai leidžia mainytis su nepažįstamu žmogumi, praplečia mūsų galimybes ir kuria laisvę rinktis. O geresnė savijauta rinkoje prasideda nuo atsakomybės: tiek pirkėjo ir pardavėjo, tiek politikų, priimančių taisykles. Atsakomybės neišmoksi teoriškai – ji ateina su pareigomis, teigia Rūta. Kviečiame klausyti šio epizodo, skirto LLRI 35-mečiui! Šventiniame pokalbyje apie žmogų rinkoje su buvusia instituto prezidente, pirmąja LLRI darbuotoja, o dabar – Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vadove R Vainiene kalbasi LLRI prezidentė Elena Leontjeva. Prenumeruokite mūsų kanalą ir komentuokite po epizodu. 📺 YouTube kanalas: ⁠   / @lrinka  ⁠ 🟢Spotify: ⁠https://open.spotify.com/show/6JmO2iG...⁠Sekite Lietuvos laisvosios rinkos instituto naujienas: 👉Facebook: ⁠  / laisvosios.rinkos.institutas  ⁠ 👉LinkedIn: Lietuvos laisvosios rinkos institutas II Lithuanian Free Market Institute 👉Web: ⁠https://www.llri.lt/⁠
• E33 Piligrimė Lina Mieliauskienė: pokytis organizacijoje – irgi kelionė 13.11.2025 41мин

  Šimtus kilometrų piligriminių žygių – nuo Lietuvos iki Santjago – įveikusi pokyčių valdymo konsultantė ir laidų vedėja Lina Mieliauskienė sako, kad ir pokyčiai organizacijoje visuomet yra kelionė. Išeini su gera intencija ir entuziazmu, bet greitai supranti – senieji „sportbačiai“, įpročiai ir metodai, kurie anksčiau visiems tiko, dabar tik trukdo. Tenka juos nusimesti ir žengti toliau, kartais net basomis, sako ji.Žengdamas piligrimų keliu, žinai: kuprinė neturi būti per sunki, ir kad svarbiausia ne kilometrai, o žmonės, kuriuos susitinki dienos pabaigoje. Ir kad kiekvienas keliauja savaip – vienas greičiau, kitas lėčiau, vienam skauda kojas, kitam – širdį.Organizacijose – tas pats. Pokyčiai visuomet banguoja: vieni darbuotojai priima juos su entuziazmu, kiti sustoja ar net priešinasi. L. Mieliauskienė sako, jog vadovui nereikia apkabinti visų, pakanka pasirūpinti savo artimiausia šešių žmonių grupe, o jie jau perduos dėmesį toliau. Taip iš šimtų individualių žingsnių gimsta bendras judėjimas pirmyn.Tinklalaidėje „Beyond Economics and Back“ pokyčių valdymo konsultantė Lina Mieliauskienė ir LLRI prezidentė Elena Leontjeva kalbasi apie pokyčius, kurie visada kelia nerimą, bet tampa lengvesni, kai žengiami kartu – net jeigu ir basomis.Prenumeruokite mūsų kanalą ir komentuokite po epizodu. 📺 YouTube kanalas: ⁠   / @lrinka  ⁠ 🟢Spotify: ⁠https://open.spotify.com/show/6JmO2iG...⁠Sekite Lietuvos laisvosios rinkos instituto naujienas: 👉Facebook: ⁠  / laisvosios.rinkos.institutas  ⁠ 👉LinkedIn: Lietuvos laisvosios rinkos institutas II Lithuanian Free Market Institute 👉Web: ⁠https://www.llri.lt/⁠
• E32 Kaip tampama valstybės vyru: Prezidento Valdo Adamkaus istorija 31.10.2025 43мин

  Valstybės vyrai neužauga per naktį. Jie užauga iš mažų, bet lemtingų apsisprendimų. Jo Ekscelencija Prezidentas Valdas Adamkus – ryškiausias to pavyzdys. „1943 m., vokiečių okupacijos metu įvyko mano gyvenimo lūžis,“ – prisimena jis. Kauno gimnazijoje su draugais jis pradėjo leisti leidinį „Jaunime, budėk“. „Mūsų tikslas buvo pasiekti jaunąją kartą. Ir mums pavyko.“ Per pirmą sovietų okupaciją gimnazijos salėje jie užgiedojo „Tautišką giesmę“. Karo verpetas nubloškė į Vokietijos pabėgėlių stovyklas. „Sportas labai stipriai prisidėjo prie Lietuvos visuomeninio gyvenimo atgaivinimo,“ – sako V. Adamkus, prisimindamas Pavergtųjų tautų olimpiadą, kurioje jis pats žengė su Lietuvos vėliava. Tai buvo tylus, bet galingas ženklas pasauliui, kad Lietuva tebėra gyva. Amerikoje Valdas Adamkus vėl rado būdų kovoti už Lietuvą: telkė jaunimą, organizavo peticijas, į Baltuosius rūmus nunešė 40 tūkstančių parašų, o į Jungtines Tautas – memorandumą dėl Lietuvos laisvės. „Judėjom, kaip galėjom, kaip sugalvojom ir kaip pajėgėm padaryti, kad visas judėjimas vyktų.“ Šiandien, žvelgdamas į nepriklausomą Lietuvą, Prezidentas sako: „Verta buvo gyventi.“ Tinklalaidėje „Beyond Economics and Back“ – ypatingas pokalbis su Prezidentu Valdu Adamkumi ir LLRI prezidente Elena Leontjeva apie tai, kaip iš gimnazisto drąsos gimsta valstybės vyro atsakomybė.Prenumeruokite mūsų kanalą ir komentuokite po epizodu. 📺 YouTube kanalas: ⁠   / @lrinka  ⁠ 🟢Spotify: ⁠https://open.spotify.com/show/6JmO2iG...⁠Sekite Lietuvos laisvosios rinkos instituto naujienas: 👉Facebook: ⁠  / laisvosios.rinkos.institutas  ⁠ 👉LinkedIn: Lietuvos laisvosios rinkos institutas II Lithuanian Free Market Institute 👉Web: ⁠https://www.llri.lt/⁠
• E31 Prof. Ragauskas apie mūsų smegenis: ramybės ilgesys perpildytoje galvoje? 16.10.2025 53мин

  „Kai žmogus nurimsta, smegenų veikla skamba kaip Bachas –harmoninga, gili, erdvėje sklindanti muzika. O kai protas išsiderina – tai nebe muzika, o triukšmas“, – provokuoja  KTU prof. neuromokslininkas Arminas Ragauskas,  daugelį metų tyrinėjantis, kaip mąsto, jaučia ir veikia žmogaus smegenys.Anot jo, šiuolaikinį žmogų vis dažniau išbalansuoja nestoka, o perteklius – informacijos, lūkesčių, nuolatinio reikalavimo „būti geresniu“. Net tada, kai iš pažiūros viskas gerai, viduje gali kauptis nuovargis, nerimas, tuštuma. Tik gebėjimas sustoti, išbūti tyloje ir atsigręžti į save padeda atgauti pusiausvyrą.Tuo tarpu lyderystę profesorius mato ne kaip jėgos ar pozicijos išraišką, o kaip krypties paiešką. „Lyderis – tai tas, kuris turi pasekėjų. Bet jei jie seka žmogų, kuris pats nežino, kodėl bėga – lyderystė neturi prasmės“, – sako jis, prisimindamas filmo „Forrestas Gampas” sceną, kurTomas Hanksas be aiškaus tikslo bėga per Ameriką. Tikras lyderis nebūtinai eina pirmas – bet jis žino, kodėl eina, ir sugeba įkvėpti kitus eiti kartu. Tinklalaidėje „Beyond Economics and Back“ LLRI prezidentė Elena Leontjeva kalbasi su prof. A. Ragausku apie smegenų subtilybes bei kodėl šiuolaikinį žmogų ištinka perdegimas.Prenumeruokite mūsų kanalą ir komentuokite po epizodu. 📺 YouTube kanalas: ⁠   / @lrinka  ⁠ 🟢Spotify: ⁠https://open.spotify.com/show/6JmO2iG...⁠Sekite Lietuvos laisvosios rinkos instituto naujienas: 👉Facebook: ⁠  / laisvosios.rinkos.institutas  ⁠ 👉LinkedIn: Lietuvos laisvosios rinkos institutas II Lithuanian Free Market Institute 👉Web: ⁠https://www.llri.lt/⁠
• E30 Maestra Mūza Rubackytė: „Herojiškos situacijos nutinka tik herojui“ 02.10.2025 48мин

  Tikroji pergalė yra gebėjimas atsikelti ir eiti toliau, sako pianistė Mūza Rubackytė, dar jaunystėje patyrusi, ką reiškia, kai meistriškumą nugali intrigos. Savo kaip muzikės kelią ji vadina „akmenuotu“: anksti pastebėtas talentas, pirmasis koncertas vos dvejų – Palangoje. Mama, kuri paaukojo savo svajones, kad dukra galėtų gyventi muzika. Tėvo ilgesys, tapęs kūrybos alkio šaltiniu. Ir visagalis matriarchatas – mama, teta, močiutė – įkvėpęs stiprybės ir optimizmo. O jos vaikystės knygos buvo tik apie herojus: Mocartą, Šubertą, karvedžius, Napoleoną: „Aš skaičiau tik apie herojus. Ir žinojau – tam, kad įvyktų kažkas išskirtinio, reikia turėti užtaisą“. To užtaiso jai prireikė visoje karjeroje, kuri buvo tarsi kova už būtį: sunkios gyvenimo sąlygos, politiniai stabdžiai, septyneri metai „nežinioje“, kai koncertai vyko visur, kur tik buvo galima groti, o viešbučiuose gyveno tarakonai. Bet buvo ir didžiųjų scenų, ir pergalių, kurios stiprino įsitikinimą: talentas – tik pradžia, visa kita sukuria ištvermė.Paryžius, į kurį Mūza išvyko ne dėl karjeros blizgesio, o dėl žinių alkio, atvėrė naujas galimybes – pažinti prancūzų muziką, gilinti meistriškumą, iš naujo apmąstyti savo santykį su Francu Lisztu ir Mikalojumi Konstantinu Čiurlioniu. Scena tapo vieta, kur didžiausias teisėjas yra autorius: „Nenuvilti genijaus“ – štai kas svarbiausia Mūzai, atliekant muzikos kūrinius.Tinklalaidėje „Beyond Economics and Back“ LLRI prezidentė Elena Leontjeva kalbasi su Mūza Rubackyte – apie aukštumas, kurios pasiekiamos tik einant akmenuotu keliu.Į ką galite atkreipti dėmesį: 3:20 – Vaikystė po fortepijonu. 11:00 – Politinės kliūtys ir nepritekliaus metai. 16:50 – Pralaimėjimas kaip tramplynas. 23:00 – Lisztas ir Čiurlionis – didžiausi mokytojai ir teisėjai. 40:45 – Harmonija ir elegancija. Prenumeruokite mūsų kanalą ir komentuokite po epizodu. 📺 YouTube kanalas: ⁠   / @lrinka  ⁠ 🟢Spotify: ⁠https://open.spotify.com/show/6JmO2iG...⁠Sekite Lietuvos laisvosios rinkos instituto naujienas: 👉Facebook: ⁠  / laisvosios.rinkos.institutas  ⁠ 👉LinkedIn: Lietuvos laisvosios rinkos institutas II Lithuanian Free Market Institute 👉Web: ⁠https://www.llri.lt/⁠