Parodų rūmai

Epizode

• Paroda po agroplėvele: „Sodininkų mugėje“ – apynys, dilgėlė ir menas, užaugęs sode 23.05.2026 53min

  Sodo vaizdiniai gali driektis nuo Edeno sodo iki šiandieninės unikalios saviraiškos nuosavame žemės plotelyje. Tai – vaizduotės, disciplinos ir rūpesčio vieta. Menininkams sodas yra kūrybos aikštelė, kurioje vyksta ne tik čia įprasti ritualai, bet ir akylas gamtos stebėjimas, tyrimai, eksperimentai bei meniniai gestai. Taip į Pamėnkalnio galerijoje surengtą „Sodininkų mugę“ (kuratorė Aistė Kisarauskaitė) nusileidžia iš sodybos uosių suręstas „Apollo 11“ karkasas, atramą vejasi apynys, seni sodybos tapetų gėlynai sugula į vietos atminties herbariumą, o kauptukai, kastuvai ir piešiniai, lyg kūrybos lobis, ilsisi amunicijos dėžėse, nes negali žinoti, ko gali prireikti. Apie vaisingą sodo metaforą, šiltnamius kaip bažnyčias ir galerijas kaip parodų auginimo vietas kalbamės su menotyrininke, meno kritike, parodų kuratore dr. Monika Krikštopaityte ir menininku dr. Tomu Daukša.Ved. Jogintė Bučinskaitė
• Su „Gen Z“ viskas „ok“, su MO paroda apie ją – ¯\(ツ)/¯ 09.05.2026 52min

  MO muziejuje veikianti paroda „Gen Z. Viskas vienu metu“ (kuratorius Michalas Novotný, ko-kuratorius Marius Armonas) pateikia Z kartos panoramą, į kurią erdvėje galima dairytis lyg nuo „Windows“ darbalaukio fono atplėštos dirbtinės pievelės. Labirintiškoje parodos architektūroje, mažuose kambarėliuose, įkurdinta dvidešimties meninink(i)ų kūryba. 1993–2001 metais gimusių, Rytų ir Vidurio Europos šalyse bei internete augusių kūrėjų pasaulėvoka čia apibrėžiama per dviprasmybes: kai absurdas ir nihilizmas, rūpestis ir jautrumas vienu metu tampa įrankiais susitvarkyti su neaiškia ateitimi; kai konkurencija ir bendruomeniškumas virsta ta pačia ryšio paieškos jėga; kai „online“ ir „offline“ režimai praranda skirtį. Jei taip, galbūt parodoje akcentuojamą absoliutą „viskas vienu metu“ galėtų atsverti „niekas ir atskirai“? Apie kartos ir parodos prieštaravimus, estetikas, perversišką geidulingumą, santykį su kūnu, tai, ko trūksta parodoje, ir ar Z kartos atstovai joje rado save, kalbamės su menotyrininke ir meno kritike Monika Pakeryte bei šiuolaikinio meno ir kitų vyksmų kurator* Nunilo Rumbučiu.Ved. Jogintė Bučinskaitė
• Kūrybos sūpynės ar intymumo slėpynes? Kritiškai apie ilgai lauktą Šontos retrospektyvą 25.04.2026 51min

  LNDM Nacionalinėje dailės galerijoje surengta ilgai laukta Virgilijaus Šontos (1952–1992) retrospektyva „Atsakymas, mano drauge, plaikstosi vėjyje“ (kuratoriai dr. Margarita Matulytė ir Gintaras Česonis). Supantis ant parodos erdvėje įrengtų sūpynių lankytojai kviečiami įsižiūrėti į bene 200 atrinktų originalių menininko sidabro atspaudų, dokumentų, objektų. Paroda išryškina menininko egzistencinius svyravimus tarp okupacinio režimo primestų taisyklių, fotografinių ieškojimų, queer žvilgsnio. Tačiau kiek drąsiai galime kalbėti apie Šontos palikimą, jo kūrybos reikšmę ir išskirtinumą Lietuvos fotografijos lauke, pažeidžiamumo ir intymumo reprezentaciją? Apie tai, kas supasi, o kas slepiasi parodoje kalbamės su menininku, tyrėju, kuratoriumi dr. Pauliumi Petraičiu ir „išgir̃stì“ Vilniaus queer archyvo ir projektų erdvės kuratoriumi, psichoterapeutu Augustu Čičeliu.Ved. Jogintė Bučinskaitė
• Kūryba kaip gyvenimo pigmentas. Apie akmenis, spalvas, abstrakciją ir lėtą laiką parodose 11.04.2026 53min

  Abstrakti kūryba, o ypač tapyba, dažnai palieka nežinomybės pojūtį – panašiai kaip dabartinis neapibrėžtumo laikotarpis. Paviršiaus, spalvos, medžiagų, mastelio ir šviesos klausimai skatina mus iš naujo permąstyti tokio meno interpretavimą ir artikuliavimą. Kaip kalbėti apie parodas, kuriose formos išnyra iš atminties gelmių, o rezultatas atsparus konkrečioms reikšmėms? O jei viena paroda galėtų paaiškinti kitą? Kol galerijoje „Drifts“ Agnės Juodvalkytės parodoje „Sūkuriai“ spalvos tirpsta ant negruntuotų drobių, Vilniaus grafikos meno centro galerijoje „Kairė-dešinė“ Simona Rukuižaitė parodoje „Akmuo ir vanduo“ spalvas „sugrąžina į žemę“ – lyg šiuolaikinė alchemikė trina uolienas ir konstruoja ochros paletę, galbūt ir naują pasaulį, kuriame geologija remiasi poetine prieiga, o laikas juda atbulai. Apie kertinius parodų akmenis, intuityvų kūrybos ir spalvų patyrimą kalbamės su šiuolaikinio meno kuratore, menotyrininke, redaktore Asta Vaičiulyte.Ved. Jogintė Bučinskaitė
• Paroda apie Kernagį – nostalgiška kelionė po artisto kambarius ar neiššovęs konfeti? 28.03.2026 52min

  Kauno miesto muziejaus Miko ir Kipro Petrauskų namuose atidaryta ekspozicija „Estrada. Svajonės kaina“ kviečia susipažinti su lietuviška estrados muzika. Apgaulingai mažoje erdvėje telpa pasakojimas apie tai, kaip žanras vystėsi sovietų okupuotoje Lietuvoje, kokios taisyklės apibrėžė scenos žvaigždės statusą, kiek daug butaforijos ir naivaus nuoširdumo radosi tame laike. Vytautas Kernagis, specifiškai keitęs estrados taisykles ir formavęs savitą muzikinį folklorą, buvo svarbi šios scenos dalis.Lyg tyčia laike sutapusios muzikinės parodos – pastaroji Kaune ir Vilniaus miesto muziejuje eksponuojama Vytauto Kernagio atminimui skirta „Artistas iš Brodo“ (kuratorė Algė Gudaitytė) – kelia klausimų apie tokių parodų ypatybes ir tai, kokią vietą jose užima muzika. Ar pavyksta skirtingų kartų tebedainuojamą Kernagį pristatyti kaip svarbų tautos savasties kūrėją? Kas turi teisę vedžioti po intymius atkurtus artisto gyvenimo kambarius? Ar paroda iššauna kaip konfeti, kurį Kernagis nešiojosi kišenėje, jausdamas poreikį nuolat kurti šventę? Apie tai kalbamės su kompozitoriumi, radijo laidų kūrėju Šarūnu Naku ir kultūros žurnaliste, redaktore, tekstų autore Kotryna Lingiene.Ved. Jogintė Bučinskaitė
• „Suaugę sapnai“: smaragdiškai žali, gaivališki, erotiški. Paroda apie gamtą ir išeivystę 14.03.2026 53min

  Šiuolaikinė išeivystė – komplikuotas ir sunkiai apibrėžiamas reiškinys, kai gali išvykti ir sugrįžti, keisti gyvenamąją vietą dėl meilės, darbo ar studijų. Trumpa išeivyste tikriausiai jau galima laikyti ir pabėgimą į gamtą arba sapnus, kuriuose gimsta netikėti, tarpusavyje susipynę motyvai ar siužetai su raide „S“. O gal menininkai sapnuoja ant drobių ir piešiniuose? Ar kuriantys svetur kūryboje ilgisi lietuviškos gamtos, o gal teptuku įsiūbuoja egzotiškas palmes. LNDM Vytauto Kasiulio dailės muziejuje keturių menininkų – Adomo Danusevičiaus, Eglės Gineitytės, Eglės Kuckaitės ir Alinos Melnikovos – kūrybą kaip bendrą sapną pristatanti paroda „Suaugę sapnai“ (kuratorė Monika Krikštopaitytė) kviečia grožėtis gaivališka, smaragdiškai žalia gamta ir joje ištirpusiu žmogumi. Apie parodoms pritaikomą sapno korpusą, iš teorijų išlaisvintą gamtą ir šiuolaikinę išeivystę kalbamės su menotyrininkėmis, meno kritikėmis Rita Mikučionyte ir Monika Valatkaite.Ved. Jogintė Bučinskaitė
• Varšuvoje – paroda, kurioje gimdymas ir karas, kūryba ir protestai turi moterų veidus 28.02.2026 54min

  Ši paroda gali įtraukti ir „praryti“, pakeisti nuomonę apie feminizmą, po jos galite gimti iš naujo. Solidi, jautri ir aistringa, penkis šimtmečius nuo Renesanso iki šiandienos aprėpianti paroda „Moterų klausimas 1550–2025“ eksponuojama vos prieš daugiau nei metus duris atvėrusiame Varšuvos Modernaus meno muziejuje. Čia pristatomas turtingas kuratorės Alison M. Gingeras atliktas tyrimas. Parodoje eksponuojama beveik 200 darbų, tarp jų – garsių menininkių, tokių kaip Artemisia Gentileschi, Tamara de Lempicka, Frida Kahlo, Tracey Emin, Yoko Ono ir daugelio kitų šiuolaikinių ir istorinių menininkių kūriniai. Kūrinių atranka primena, kad nepaisant ilgamečių bandymų sąmoningai išstumti moteris iš meno kanono, dėl naujų atradimų ir juos patvirtinančių tyrimų, talentingų moterų menininkių kūryba datuojama būtent 1550 m.! Apie įkvepiančią ir įgalinančią, meno istoriją perrašančią, Lenkijai ir šiam regionui ypatingai reikalingą parodą kalbamės su menininke Morta Jonynaite ir meno istorike, kuratore Julija Šilyte.Ved. Jogintė Bučinskaitė.
• Videomeno pievos ir kantrios akys: kaip audžiami judantys vaizdai ir parodos su jais? 14.02.2026 53min

  Videomeno ir judančių vaizdų kūriniai neretai tampa iššūkiu nekantriam parodų lankytojui. Tačiau tik skyrus jiems laiko pasimato suaustos prasmės ir kadrų raštai. Kaip nuausti videomeno parodas? O kaip judančių vaizdų metmenys ekspozicijose susikryžiuoja su kitų menų ataudais? Apie tekstilnį mąstymą kuriant ir kuruojant, apie ilgos vasaros dienos saulės reikalaujančią švytinčią Kazimieros Zimblytės tapybą ir iš videomeno darbų išlipusius objektus kalbamės su menininku, režisieriumi Deimantu Narkevičiumi ir šiuolaikinio meno kuratore Monika Lipšic, aptardami dvi parodas: Lietuvos dailininkų sąjungos meno erdvėje „Medūza“ eksponuojamą Susannos Wallin parodą „Triksterio budynės“ (kuratorė Mantė Valiūnaitė) ir MO muziejuje įvykusį K. Zimblytės ir Rose Lowder darbų susitikimą „Pievos ir akys“ (kuratorės Inesa Brašiškė ir Miglė Survilaitė).Ved. Jogintė Bučinskaitė
• Skulptūrų parodose – masažas medžio gumbui, skambantys vamzdžiai, medžiagos meistrystė 31.01.2026 52min

  Tai – paroda, į kurią telpa pati „Krantinės arka“… tiksliau, jos maketas ir dar keliasdešimt skulptūrų iš privačios, du dešimtmečius kauptos Rolando Valiūno kolekcijos. Užupio rajone įsikūrusio Lietuvos meno pažinimo centro „Tartle“ paroda „Išmanymo šešėlyje“ (kuratorė Jurgita Ludavičienė) siūlo skulptūros žanrą pažinti per įsižiūrėjimo pratimą – į šoną patraukus išmanymą ir pasitelkus subjektyvų manymą. Tačiau ar pakanka tik pamatyti? Ar šiuolaikinės skulptūros kompleksiškumą pakanka paaiškinti sapno logika? Ar tarp medžiagos ir formos meistrystės pavyzdžių iš XIX a. pab. įsiterpusios vėlyvojo sovietmečio modernizmo ir šiuolaikinės išraiškos, kai medinei skulptūrai daromas erotinis masažas, o PVC vamzdžiai groja apie bendrabūvį, padeda geriau suprasti kitą garsųjį „vamzdį“? Šiam tikslui verta užeiti į jo autoriaus Vlado Urbanavičiaus darbų parodą „Tarp struktūrų“ galerijoje AV17. Apie skulptūras parodose ir viešose erdvės kalbamės su Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus Skulptūros rinkinio tyrėja ir kuratore, menotyrininke dr. Elona Lubyte ir Vilniaus miesto muziejaus direktore, meno istorike dr. Rasa Antanavičiūte.Ved. Jogintė Bučinskaitė
• Padirbti parodą ir pinigus: Mykolas Valantinas, jo „Tėvas“ ir 3,5 mln. litų ant ŠMC grindų 17.01.2026 50min

  Išmintis byloja, kad ne piniguose laimė, tačiau būtent jie eksponuojami Šiuolaikinio meno centro parodoje „Tėvas“ ir augina savo kaip meno kūrinių vertę. Tai – jaunosios kartos menininko Mykolo Valantino debiutinė paroda (kuratorius Povilas Gumbis), kurioje jis atsispiria nuo tėčio Ryčio Valantino grafikos archyvo ir Nepriklausomybės pradžioje jo suprojektuotų pirmųjų litų ir talonų. Šiuolaikinė išmintis byloja „fake it till you make it“, todėl imitavimas, klastotė, kopijavimas ir padirbinėjimas tampa legaliu metodu kurti savo kaip žmogaus ar menininko tapatybę. Kas šiomis sąlygomis, kai viskas turi savo kainą yra vertybės ir kaip kuriama meno vertė? Kaip padirbti parodą, pinigus, grafikos darbus ir meilę? O gal visa tai tėra suklastotas pasakojimas? Apie tai kalbamės su menotyrininku Ernestu Parulskiu ir rašytoja, kuratore, kultūros tyrėja Ieva Gražyte.Ved. Jogintė Bučinskaitė
• 2025-ųjų piruetas: svaigūs nuo įvykių meno metai, bandant išlaikyti vertybinę pusiausvyrą 03.01.2026 46min

  2025-aisiais garsiai skambėjo Čiurlionis ir visuomenės balsas. Metai lyg piruetu apsisuko greitai ir intensyviai. Nuo ko atsispyrė menas ir kultūra, ir ar pavyko išlaikyti vertybinę bei kokybinę pusiausvyrą? Apie svarbiausius metų meno įvykius – kultūros protestą, vandalizmą prieš meną viešojoje erdvėje, naujas kultūros erdves, formuojamo kanono paradoksus, įsimintinas parodas, vyravusias temas, besiformuojančias tendencijas ir tai, kas jau yra ir dar bus meno istorijos dalimi, kalbamės su menininke, kuratore, kultūros komentatore Paulina Pukyte ir menotyrininke, meno kritike, apžvalgininke Emilija Lipska.Ved. Jogintė Bučinskaitė
• NDG paroda apie Šiaurę: samė ant batuto, Baltoskandijos idėja, tremties skauduliai 20.12.2025 53min

  Kas iškyla atmintyje ir koks vaizdinys piešiasi vaizduotėje, kai galvojame apie Šiaurę? Šalta, tolima ir didinga? O gal kaip Kalėdos? Vieniems Šiaurė visada kels skaudžių tremties patirčių asociacijas, kitiems liks dar neišnaudotų gamtos išteklių svajone. Treti seks paskui gerovės valstybių ir new nordics mitologijas. Apie Šiaurę kaip platų atminties ir vaizduotės peizažą pasakoja naujoji LNDM Nacionalinės dailės galerijos paroda „Šešėliai palieka pėdsakus“ (kuratorės Kotryna Markevičiūtė ir Gabrielė Radzevičiūtė). Kaip joje pristatomos tolimų Šiaurės kraštų autochtonų bendruomenės? Kaip prisimenami tremties, asimiliacijos ir žemės išnaudojimo skauduliai? Apie tai kalbamės su antropologe, VU Azijos ir transkultūrinių studijų instituto docente bei Kembridžo universiteto mokslo darbuotoja dr. Kristina Jonutyte ir kultūrinio ugdymo konsultante, kuratore, buvusia Lietuvos kultūros atašė Šiaurės šalyse Živile Etevičiūte.Ved. Jogintė Bučinskaitė
• VDA meno doktorantų paroda. Kaip Lietuvoje „kompostuojasi“ meninis tyrimas? 06.12.2025 50min

  Lietuvoje jau 15 metų plėtojama meno doktorantūros studijų programa. Šia proga surengta Vilniaus dailės akademijos meno doktorantų darbų paroda „Kompo(s)tas ir detritas“. Kaip ir kompostavimo procese, taip ir meniniame tyrime patirtys, idėjos, atradimai sluoksniuojasi ir jungiasi naujais būdais. Tačiau ar per šiuos metus meno doktorantūra prigijo Lietuvos meno ir mokslo sistemoje? Kiek derlinga ši terpė naujiems žinojimams ir pristatymo būdams? Ką tyrinėja meno doktorantai ir ar sąvoka „meninis tyrimas“ nenuvertėjo? Apie tai kalbamės su menininku, pirmuoju meno daktaru Lietuvoje Žygimantu Augustinu ir meno daktaro laipsnį neseniai apsigynusiu menininku, tyrėju, inžinieriumi Julijonu Urbonu.Ved. Jogintė Bučinskaitė
• Grėsmės ir viltys ŠMC parodose: „Varpai ir patrankos“ ir „NATO sienos“ prieš 25 metus 22.11.2025 46min

  Prieš 25-erius metus Šiuolaikinio meno centre surengta paroda „NATO sienos“ kvietė menininkus galvoti apie saugumo struktūras, kai dar nepriklausėme nei NATO, nei ES. Šiandien, kai į Lietuvą perkeliama Vokietijos kariuomenės brigada, ŠMC pristato parodą „Varpai ir patrankos. Šiuolaikinis menas militarizacijos akivaizdoje“ (kuratoriai Valentinas Klimašauskas ir Virginija Januškevičiūtė). Koks menininko vaidmuo ir kokios atsakomybės kuriant karo tema? Kaip per du dešimtmečius pasikeitė menininkų kūrybos metodai? Ko galime išmokti iš atvaizduotos karo baimės ir traumos? Ar menininkas gali paveikti politinius sprendimus ir apginti demokratiją? Apie laiko, grėsmių ir vilčių paraleles kalbamės su Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktore prof. Margarita Šešelgyte ir menotyrininku, kuratoriumi, Nacionalinio architektūros instituto direktoriumi Kęstučiu Kuizinu.Ved. Jogintė Bučinskaitė
• Jei nerandate laiko šiai laidai, ji – apie jus ir apie parodą „Praleistas susitikimas“ 08.11.2025 44min

  Laiko trūkumas tapo tokia įprasta būsena, kad dažnas nebeturime laiko ne tik seniai planuojamiems susitikimams, buities darbams ar svajonėms. Laiko ima stigti net baziniams poreikiams ar negalavimams. Psichikos sveikatos menų festivalis „Ryšiai“ šiemet kelia aktualius klausimus apie laiko ir psichikos sveikatos sąsajas. Kokį laiko potyrį formuoja vidiniai ir išoriniai išgyvenimai? Kas nutinka, kai asmeninis tempas nesutampa su visuomenės produktyvumo lūkesčiais visur suspėti, būti pasiekiamais ir naudingais? LNM Istorijų namuose veikianti festivalio paroda „Praleistas susitikimas“ (kuratorės Karolina Zakarauskaitė ir Karolina Latvytė Bibiano) sukuria laiko ir erdvės progą pasikalbėti apie meną kaip terapiją, laiką, kuris gydo ir visiems eina skirtingai. Kaip griežta projektinio finansavimo darbotvarke ir tempu paremta meno sistema veikia kūrybiškumą? Apie tai kalbamės su psichoterapeute dr. Rasa Bieliauskaite ir architekte, psichologijos studente Evelina Bartusevičiūte.Ved. Jogintė Bučinskaitė
• Paroda „Amžinai laikina“: kas sieja Kristaus atvaizdą drobulėje ir „bobutas skarałas“? 25.10.2025 47min

  MO muziejaus parodoje „Amžinai laikina“ pasakojama apie amžinus klausimus, jausmus ir dilemas. Laikas, baimė, kūnas, meilė, darbas ir bendrystė juda per amžius ir daro mus panašius į gyvenusius prieš mus ir gyvensiančius po mūsų. Profesorės Giedrės Mickūnaitės ir Dovilės Barcytės kuruota ekspozicija apima laikotarpį nuo vėlyvųjų Viduramžių iki šiuolaikinio meno, o čia gimsta intriguojančių ar net šventvagiškų jungčių. Vienoje erdvėje susitinka šventųjų skulptūrėlės ir pavogto muilo gabaliukai, o Šv. Veronikos rankose laikoma drobulė su Kristaus atvaizdu tampa panaši į Eglės Ridikaitės ant drobės išpurkštą bobutės skarelių prisiminimą. Ar pavyksta išvengti anachronizmo ir kokie netikėti plastiniai ar konceptualūs dialogai randasi senajam menui susitikus šiuolaikinį, kalbamės su menotyrininke, meno kritike, LNDM Nacionalinės dailės galerijos kuratore Egle Juocevičiūte ir dailės istorike, Vilniaus dailės akademijos Dailėtyros instituto mokslo darbuotoja dr. Tojana Račiūnaite.Ved. Jogintė Bučinskaitė
• 15-oji Kauno bienalė: paroda kaip muzikinis albumas apie svaigų dabartizmą 11.10.2025 48min

  15-ąją Kauno bienalę pakviestas kuruoti Adomas Narkevičius užčiuopė tai, kas neapčiuopiama – nepaklusnią, komplikuotą ir trapią dabartį su jos problemomis, lūkesčiais, susierzinimu, baime ir meilės troškimu. Paroda „Gyvenimas po gyvenimo“ veikia kaip muzikinis albumas, o jos viršelis – skirtingos Kauno erdvės, kuriose eksponuojamos parodos dalys įgyja skirtingą skambesį. Ar visos didelės parodos ir bienalės veikia pagal išmoktus formatus ir kokius idėjų, kuravimo ar žinių įrankius paliks ši Kauno bienalės versija? Apie dabartizmą, kaip jausmus ir protą, algoritmus ir meno taisykles persmelkiančią būseną kalbamės su kuratoriumi, menotyrininku, VDA doktorantu Edgaru Gerasimovičiumi.Ved. Jogintė Bučinskaitė
• 1-oji Klaipėdos bienalė – kompaktiška, melancholiška, bet viltinga? 27.09.2025 47min

  Tyrimai rodo, kad kultūra Klaipėdoje konkuruoja su jūra ir pasivaikščiojimais gamtoje. O kaip šiose varžytuvėse seksis pirmą kartą Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro (KKKC) organizuojamai tarptautinei Klaipėdos bienalei „Saulėlydis kas dvejus metus“? Kiek šiai parodai pavyksta apmąstyti vietos specifiškumą, neuždarant Klaipėdos stereotipiniame laikino „turisto“ žvilgsnyje ir vertinime? Ar nesuplokštiname šio miesto suvokimo įprastais paplūdimio, kurorto ir saulės tropais? Apie bienalės žanrą, tranzitinį miesto pobūdį, saulėlydžius parodoje ir už jos ribų kalbamės su šiuolaikinio meno kuratore Juste Kostikovaite ir meno kritike, žurnalo „Artnews.lt“ Klaipėdos regiono redaktore Rosana Lukauskaite.Ved. Jogintė Bučinskaitė.
• Siekis mylėti ir mylėtis, nepaisant negalios. Janinos Sabaliauskaitės paroda „Malonumas“ 13.09.2025 49min

  Kalbėti apie negalią ir seksualumą vis dar dažnai nepatogu, gėda, nedrąsu, bet gali ir turi būti malonu. LNDM Radvilų rūmų dailės muziejuje veikianti fotografės Janinos Sabaliauskaitės paroda „Malonumas“ ardo įsisenėjusias eiblistines stigmas, kas gali ir negali patirti aistrą, kaip disfunkciniuose ir specialių poreikių kūnuose gyvena erotika. Jautriomis ir gyvenimą mylinčiomis akimis menininkės užfiksuotos fotografijos pasakoja apie vienuolikos dalyvių intymias gyvenimo akimirkas, tyrinėja kūniškumą ir vienas kito priėmimą. Tačiau kokios vidinės prieštaros gimsta tikintis nuotraukose pamatyti negalią ir ją tam tikru būdu vizualiai dangstant? Apie „Malonumą“ su malonumu kalbamės su menininke, kuratore, VDA meno doktorante Gabriele Gervickaite ir menotyrininke, fotografijos tyrinėtoja, parodų kuratore, VDA profesorė Agne Narušyte.Ved. Jogintė Bučinskaitė
• Vėjai, skersvėjai ir permakrizė „Stasys Museum“ parodoje „Ir vėjas mus nuneš“ 14.06.2025 50min

  2022-aisias Collinso anglų kalbos žodynas metų žodžiu paskelbė terminą „permakrizė“ (permacrisis). Tai būklė, kai daugybė vienu metu ir iš eilės vykstančių krizių sukelia bendrą ilgalaikio nestabilumo, nerimo ir iššūkių jausmę. Apie karą, migraciją, teritorinį saugumą, ekologiją, istorinę bei kultūrinę atmintį, traumas ir aibę kitų visuomeninių, politinių ir asmeninių krizių pasakoja Stasio Eidrigevičiaus menų centre veikianti paroda „Ir vėjas mus nuneš“. Kaip stipriai pučia ši nauja laikina ekspozicija ir ką naujo į miesto bei šalies kultūrinį lauką įpūtė pirmuosius veiklos metus Panevėžyje paminėjęs „Stasys Museum“? Ar skersvėjus muziejaus administracijos ir menininko komunikacijoje galima interpretuoti kaip pavojaus steigti muziejų dar kuriančiam menininkui simptomą? Apie tai kalbamės su menotyrininku, meno kritiku, VDA doktorantu Linu Bliškevičiumi ir kultūros žurnaliste Juta Kiude.Ved. Jogintė Bučinskaitė