Mažoji studija. Kultūra ir religija.
LRT
0
Laidos autoriai ieško brandaus kultūros ir religijos sąlyčio pavyzdžių šiandienos pasaulyje, aptaria aktualias Lietuvos bei tarptautinio gyvenimo problemas, supažindina su intriguojančiomis biografijomis. Laida transliuojama sekmadieniais 17.03 val. per LRT RADIJĄ ir pirmadieniais 17.30 val. per LRT KLASIKĄ.
Episoder
-
Apie tarnystę ligoninėje ir kunigo gyvenimo iššūkius - su kunigu Gabrieliumi Satkausku 26.07.2026 25minAugminas Petronis kalbina Santaros klinikų kapelioną kunigą Gabrielių Satkauską. Pokalbis su juo – apie tarnystę ligoninėje, galimybę sutikti Dievą kančioje ir ligoje. Taip pat – apie aktyvumą socialiniuose tinkluose ieškant, kaip kalbėti apie tikėjimą ten, ir apie kunigo tarnystės išmėginimus. -
Dviese visados 19.07.2026 25minIšpažintį primenąs pasakojimas. Du vyrai, Vitalius ir Albinas, daugiau nei penkis dešimtmečius buvo susirišę draugystės ir bendro gyvenimo ryšiais. Dabar, po draugo mirties, Vitalius vėl prisimena iki smulkmenų, kaip jiedu – per muziką – surado vienas kitą ir suartėjo. Buvo 1972-ųjų pavasaris, ką tik po Romo Kalantos laisvės žygdarbio ir jaunimo protestų bangos. Pagal sovietinį baudžiamąjį kodeksą už homoseksualius santykius grėsė kalėjimas. Reikėjo slapstytis. „Ilgą laiką jautėmės kaip bunkeryje“, – sako Vitalius, anksti supratęs, kad gyvenime jo laukia kryžius. Kita vertus, su mylimu draugu praleisti metai atrodo jam kaip didžiausia laimė. Džiugina ir žymiai pasikeitęs visuomenės požiūris į žmones, kurie yra „kitokie“.Laidos redaktorius Julius Sasnauskas -
Arkivyskupas Paulas Richardas Gallagheris: „Pirmiausia turime drąsinti savo jaunimą“ 12.07.2026 25min„Labai džiaugiamės švęsdami šimtmetį nuo tada, kai Lietuvoje buvo įsteigta Kauno bažnytinė provincija su arkivyskupo sostu Kaune, apėmusi sufraganines Telšių, Panevėžio, Vilkaviškio ir Kaišiadorių vyskupijas, taip pat Klaipėdos prelatūrą. Provincija įsteigta 1926 metų balandžio 4 dieną, kai anuomet buvo švenčiama mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus Prisikėlimo iškilmė, – tai buvo teisinga ir pelnyta. Sudėtingomis aplinkybėmis įsteigta, didelius sunkumus atlaikiusi, nenuilstamo ganytojų darbo palaikoma, bažnytinė provincija tegu mini šimtmečio sukaktį ir įgyja gražaus amžiaus atnešamą patyrimo dorybę.“ Taip rašė popiežius Leonas XIV laiške Šv. Sosto santykių su valstybėmis ir tarptautinėmis organizacijomis sekretoriui arkivyskupui Paului Richardui Gallagheriui, kurį kaip ypatingąjį pasiuntinį delegavo į Lietuvos bažnytinės provincijos kanoninio įkūrimo šimtmečio jubiliejų. Minėjimo išvakarėse, birželio 26-ąją, garbusis svečias maloniai sutiko duoti interviu „Mažajai studijai“.Redaktorė Rūta Tumėnaitė. -
Piligrimystė šv. Pranciškaus keliais 05.07.2026 25minPiligrimystę neretai įsivaizduojame kaip ištvermės, fizinių jėgų reikalaujančią dvasinę kelionę, kuriai reikia atsakingai pasiruošti: reikalinga tinkama kuprinė, ypatinga avalynė ir drabužiai, vaistai, maistas, o ir pinigai, ypač jei susiruošta į užsienį. Tačiau Živilė Peluritienė popiežiaus Leono XIV paskelbtais šv. Pranciškaus metais kviečia leistis į lėtą žygį Asyžiaus Neturtėlio keliais nevarginant savo kūno, o pasidžiaugti Kūrinijos grožiu, paragauti vietinių gyventojų siūlomų vaišių ir leisti sau paprasčiausiai pailsėti. -
Apie pornografijos iššūkį su Simonu Schwarzu 28.06.2026 25minSimonas Schwarzas – lietuvę vedęs vokietis, jau penkiolika metų gyvenantis Lietuvoje. Pagal išsilavinimą socialinis darbuotojas, Lietuvoje ilgai dirbęs su nuteistaisiais, kuriems reikia pagalbos grįžtant į visuomenę. Neseniai jis ėmėsi naujos veiklos – pabaigė tam reikalingus kursus ir ėmėsi konsultuoti žmones, kuriems pornografijos žiūrėjimas tampa rimta kasdienybės problema ar net priklausomybe. Dabar ieškantys pagalbos dėl nekontroliuojamo pornografijos vartojimo gali kreiptis į organizaciją „Caritas“. Šioje laidoje Augminas Petronis kalbina Simoną Schwarzą apie pornografijos keliamas problemas ir kaip jas įveikti. -
Tetyana Stawnychy: per pirmuosius karo metus Ukraina ir visas pasaulis buvo „Caritas“ 21.06.2026 25min„Karas – tai ne tik politinė ar karinė, tai – ir dvasinė krizė. Vyksta dvasinė kova, todėl yra taip svarbu laikytis žmogiškumo inkaro, kuris primena, kad Dievas mus sukūrė bendrystei, tam, kas mus ir išlaiko žmonėmis. Gebėjimas išlikti žmonėmis mums yra lyg gelbėjimo plaustas vandenyne, už kurio laikomės“. Laidos viešnia – Ukrainos „Carito“ generalinė sekretorė Tetyana Stawnychy.Redaktorė Rūta Tumėnaitė. -
Dingęs šiferis, arba Ką mums davė kolektyvizacija (2 dalis) 14.06.2026 24minApie kolektyvizacijos raidą Lietuvoje ir kolūkinio gyvenimo įdomybes pasakoja istorikas Antanas Terleckas, kolchozų temai skyręs išsamią mokslinę monografiją „Šiferio byla“. Visos mūsų pokario istorijos, trėmimų ir kalinimų, ginkluoto pasipriešinimo, taip pat ir specifinės sovietinio kaimo mąstysenos bei elgesio normų neįmanoma iki galo suprasti ir paaiškinti, nesusipažinus su kolektyvizacijos procesu. Aptardamas nykią kolūkinę realybę, autorius geba kalbėti gyvai ir vaizdingai, svarbiausia – be paniekos ir pykčio.Tai tęsinys pokalbio, kurio pradžia buvo perduota laidoje „Kultūra ir religija“ gegužės 31 d.Laidos redaktorius Julius Sasnauskas. -
Statome Gailestingumo miestą 07.06.2026 25minApie Pasaulinio apaštalinio Gailestingumo kongreso tikslus, programą ir prasmingumą pasakoja renginio režisierė Kristina Trinkūnaitė. -
Mažoji studija. Kultūra ir religija 31.05.2026 25minMažoji studija. Kultūra ir religija -
Trondheimo vyskupas Erikas Vardenas: „Linkiu tik džiaugsmo“ 24.05.2026 25minDabartinis Norvegijos, Trondheimo vyskupas, trapistų ordino vienuolis Erikas Vardenas yra vienas originaliausių ir patraukliausių nūdienos mąstytojų. Savo knygose, išverstose į daugybę pasaulio kalbų, Vardenas, pasižymintis puikiu akademiniu ir kultūriniu išprusimu, žvelgia į didžiuosius žmonijos klausimus iš perspektyvos, tvirtai suaustos su žmogiškosios istorijos ir dvasios žmogaus saitais. „Mažoji studija“, savo laidose jau keletą metų pažindinanti klausytojus su šio ganytojo įžvalgomis, šiandien džiaugiasi galėdama jiems pristatyti patį jų autorių jau kaip pašnekovą. Pokalbis su vyskupu Vardenu įvyko jam lankantis Lietuvoje šių metų balandį.Redaktorė Rūta Tumėnaitė -
Apie šeimą ir gyvybės kultūrą su Jurgita Saliniene ir Vyčiu Turoniu 17.05.2026 25minDemografinė krizė yra viena iš šiandien aktualių temų, tačiau ji neatsiejama nuo platesnių iššūkių, susijusių su gyvybės kultūra: ar Lietuvoje šeimos, auginančios vaikus, susilaukia reikalingo priėmimo ir palaikymo? Ar sugebame perduoti savo vaikams įsitikinimą, kad susilaukti vaikų yra dovana, o ne našta? Apie tai Augminas Petronis kalbasi su Lietuvos šeimos centro vadove Jurgita Saliniene ir Nacionalinės šeimos tarybos nariu Vyčiu Turoniu. -
Paskutinio šanso stotelė 10.05.2026 25minPolitinėse tribūnose ir socialiniuose tinkluose ginčydamiesi apie šeimos sampratą, tradicines šeimos vertybes, retai pagalvojame apie gilumines priežastis, kodėl apskritai radosi tokios diskusijos, kodėl tradiciniais laikyti šeiminiai ryšiai taip stipriai trūkinėja ir kodėl, pavyzdžiui, šiandien turime Motinos ir vaiko namus, bet nėra Tėvo ir vaiko arba Senelių ir vaiko namų. Apie galimas priežastis užsimena ir apie jų sprendimo būdus pasakoja Vilniaus arkivyskupijos Caritas padalinio - Motinos ir vaiko namų vadovė Vida Neverovič-Morkūnienė ir psichologė Milda Lukauskienė.Redaktorė Jūratė Kuodytė -
Mažoji studija. Kultūra ir religija 03.05.2026 25minMažoji studija. Kultūra ir religija -
Prie Naujojo Židinio: Vilniaus katedros Saldžiausiojo Marijos Vardo arkibrolija 26.04.2026 25min„Kas nori prisipildyti asmeninės paguodos ir naujo užsidegimo pažadinti Švč. Vardui, tegul skaito Saldžiausiojo Marijos vardo brolijos knygą Vilniaus katedroje, ten priskaičiuojama daug vyskupų ir prelatų, senatorių, ministrų, dignitorių, vaivadijų ir pavietų pareigūnų, žymių pasauliečių, taip pat ir skirtingų vienuolijų atstovų, kunigų, vienuolių [vyrų ir moterų], didžių ponių ir rimtų kilmingų moterų (matronų), kurie užsirašė nevertais, niekingiausiais ir amžinais Švč. Vardo belaisviais“ - taip XVIII a. viduryje rašė nežinomas vienuolis apie 1671 m. pradėtą pildyti Vilniaus katedros Saldžiausiojo Marijos vardo arkibrolijos albumą, kurio istorija mus šiandien paskatino susitikti prie „Mažosios studijos“ mikrofonų. Naujausiame žurnalo „Naujasis Židinys-Aidai“ numeryje publikuojamas istorikės dr. Gitos Drungilienės, LMA Vrublevskių bibliotekos Rankraščių skyriaus mokslo darbuotojos, straipsnis, supažindinantis ne tik su šiuo unikaliu eksponatu, įtraukti į UNESCO Lietuvos nacionalinį registrą, bet ir atskleidžiantis to meto visuomenės socialinį paveikslą bei gyvavusias maldingumo praktikas. Laidoje dalyvauja straipsnio autorė Gita Drungilienė ir taip pat šį albumą tyrinėjantis Lietuvos istorijos instituto vyresnysis mokslo darbuotojas dr. Jonas Drungilas.Redaktorė Rūta Tumėnaitė. -
Kas sieja Lenino mauzoliejų, Venecijos bienalę ir Merkinės cerkvę? 19.04.2026 25minAr yra vilties kada nors sutraukyti rusijos kultūros voratinklį, kurį ji numezgė iš įvairiausių bendradarbiavimo su Vakarais formų: festivalių, dailės parodų, dalyvaudama tarptautinėse kultūros asociacijose, pasitelkdama krikščionybę, Vakarų demokratijos postulatus, ar taip ir liksime kaip tos pelės iš sovietmečiu populiaraus animacinio serialo vaikams - neva tai kovojame su katinu Leopoldu, bet nukenčiame pačios, o jis taip ir lieka „geruoju ganytoju“ kviesdamas: „Vaikai, gyvenkime draugiškai“. Venecijos bienalėje yra panašus naratyvas - neuždengti kultūros karo ir politikos šešėliu. Gal metas sukurti paskutinę filmo seriją, kurioje katinas parodo savo tikrąją prigimtį ir suėda tas peles, idant pamatytume savo ( Europos) galimą niūrią ateitį iš šalies? Pokalbis su Vilniaus dailės akademijos profesore, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureate dr. Giedre Jankevičiūte ir kultūros politikos tyrinėtoja dr. Skaidra Trilupaityte.Redaktorė Jūratė Kuodytė -
Kokia literatūros ateitis dirbtinio intelekto epochoje? 12.04.2026 25minRašytojai Sandra Bernotaitė ir Augminas Petronis kalbasi apie kūrybinio rašymo ir dirbtinio intelekto santykį. Ar ir kaip naudoti dirbtinį intelektą? Kokiam santykiui su literatūra kviečia dirbtinio intelekto įsigalėjimas? -
Thomas Mertonas ir Karlas Barthas: Mozarto muzikos ir Šventosios Dvasios apsiausti 05.04.2026 25minLaidoje pagerbiami du krikščionių mąstytojai ir vieni iškiliausių ir įtakingiausių praėjusio šimtmečio dvasios mokytojų: vienuolis trapistas Thomas Mertonas ir protestantų teologas Karlas Barthas. Jie niekada nebuvo susitikę, bet abu juos vienijo tam tikras jų krikščioniško tikėjimo lengvumas ir laisvumas, o galiausiai suvienijo pati mirtis:1968 m. gruodžio 10 d. pasaulį apskriejo žinia apie tragišką Mertono žūtį Bangkoke, tą pačią dieną Bazelyje užgeso ir protestantų teologijos milžinas Barthas. Ką jiedu vienas kitam galėjo pasakyti?Redaktorius Julius Sasnauskas. -
Nenutrūkstantys „Karmeličių dialogai“ 29.03.2026 25minLaidoje, pritaikytoje prie paradoksiško Verbų sekmadienio scenarijaus, atgyja šešiolikos Kompjeno miesto seserų vienuolių kankinystė XVIII a. pabaigoje per prancūzų revoliucijos vykdytą terorą. Ši istorija 1948 m. įkvėpė rašytojo Georges’o Bernanos’o pjesę „Karmeličių dialogai“, kuri neseniai išleista ir lietuvių kalba. Knygos vertėja profesorė Genovaitė Dručkutė kūrinį priskiria prancūzų „dvasinio nerimo“ literatūrai ir sako, jog Bernanos‘o kūryboje plėtotos garbės, pasirinkimo, baimės ir nuodėmės, švento vaikiškumo temos suskamba aktualiai mūsų dienomis, kai pasaulis atsiduria vis naujų beprotiškų ir kruvinų įvykių sūkuriuose.Laidos redaktorius Julius Sasnauskas. -
Ką Bažnyčia gali pasiūlyti pervargimo kartai? Pokalbis su kun. Arūnu Peškaičiu 22.03.2026 25minGalbūt kartais taip įprantame skubėti, kad pavargus sustoti atrodo baisiau, nei bėgti toliau. Pervargimas ir perdegimas – temos apie kurias daug rašoma naujienų portaluose ir socialiniuose tinkluose. Į kokią sritį bepažvelgsi – greičio ir skubos vis daugiau. Ar krikščioniškas dvasingumas turi ką pasiūlyti skubėjimo kartai? Augminas Petronis kalbina kunigą Arūną Peškaitį. -
Danguolė Gervytė: „Adutės“ įvertinimas rodo – „cancel kultūros“ religijos atžvilgiu nėra 15.03.2026 25minPer šių metų Vilniaus knygų mugę, skelbiant knygas, atrinktas į Metų knygos rinkimus, negrožinės literatūros vertingiausių kaididatų kategorijoje atsidūrė ir albumas „Adutė“, vaizdu ir žodžiu pasakojantis apie mokytojos, gulagų kankinės, garsiosios Sibiro maldaknygės autorės Adelės Dirsytės gyvenimo istoriją. Šio įvertinimo netikėtumą sustiprina faktas, kad šiuo metu Vatikane yra tiriama Adelės Dirsytės šventumo byla. Rodos, albumo rengėjų kvietimas pažinti Adelės Dirsytės gyvenimo ir šventumo istoriją buvo palankiai sutiktas ir už tikėjimo bendruomenės ribų. Laidos viešnia - albumo sudarytoja Danguolė Gervytė, Marijos Dangun ėmimo seserų kongregacijos vienuolė.Redaktorė Rūta Tumėnaitė.
Populær i
Denne podcast optræder også i podcast-hitlister i disse lande.