Verslo tribūna

Rūšiuoti norim, bet nemokam. Didžiausi mitai apie atliekas Lietuvoje 19.07.2026 40Min.

Naujausi gyventojų nuotaikų tyrimai rodo, kad dauguma žmonių rūšiavimą laiko įprasta kasdienybės dalimi. Vis dėlto daugelis dar nežino, kur išmesti daugelį kasdienių daiktų, o skirtingos rūšiavimo taisyklės skirtingose savivaldybėse tik dar labiau painioja. „Mes esam įveikę tą pirminę ir esminę pakopą. Žmonės nori rūšiuoti. Bet mes jau lipame į antrą lygį, kai reikia ne tiktai norėti rūšiuoti, bet ir taikliai tai daryti“, – sako Gamintojų ir importuotojų asociacijos „Gamtos ateitis“ tvarumo kultūros ir komunikacijos vadovė Kotryna Žukauskaitė-Šiaučiulė. Didžiausia painiava kyla todėl, kad Lietuvoje rūšiuojamos ne plastiko, stiklo ar popieriaus atliekos, o būtent pakuotės. Dėl to į rūšiavimo konteinerius vis dar masiškai keliauja plastikiniai daiktai – dantų šepetėliai, žaislai ar kiti gaminiai, kurie nėra pakuotės. „83 proc. žmonių nežino, kuo skiriasi pakuotė ir plastikas“, – pastebi „Repsense“ bendraįkūrėjas ir plėtros vadovas Liudvikas Andriulis, pristatydamas visuomenės nuotaikų tyrimo rezultatus. Nepadeda ir vis dar gajūs mitai. Vienas jų – kad pakuotes prieš išmetant būtina kruopščiai išplauti. Pasak K. Žukauskaitės-Šiaučiulės, technologijos pasikeitė. „Iš tiesų tobulėjo perdirbimo sistema ir nieko išplauti nebereikia. Net ištepta picos dėžė, jeigu ten neliko apkandžiotų picos gabalų, puikiai tinka į popieriaus konteinerį.“ – aiškina asociacijos atstovė. Didžiausią pokytį atneštų ne dar viena informacinė kampanija, o paprastesnės taisyklės visoje Lietuvoje, neabejoja pašnekovai. „Kai taisyklės yra suprantamos, jos yra labiau gerbiamos, jų labiau laikomasi“, – tiki L. Andriulis. Kodėl vis dar painiojame plastiką su pakuotėmis, kaip keisis rūšiavimo sistema artimiausiais metais ir kodėl pirmasis klausimas prie konteinerio turėtų būti ne „iš ko pagaminta?“, o „ar tai pakuotė?“, klausykite „Verslo tribūnos“ pokalbio su Liudviku Andriuliu ir Kotryna Žukauskaite-Šiaučiule.

Kas vyksta Lietuvos NT rinkoje – rekordinė pasiūla, bet kainos auga 16.07.2026 27Min.

„Vilniuje šiuo metu turime apie 5500 laisvų neparduotų butų. To dar nėra buvę“, – sako sutelktinio finansavimo platformos „Profitus“ vadovė Viktorija Čijunskytė. Vis dėlto, anot jos, tai nereiškia, kad kainos mažės – per metus jos Vilniuje pakilo apie 7 proc., Kaune – net 14 proc.. Tačiau nuomos pasiūla išlieka rekordiškai maža.

„Finora Bank“: ateities verslo lyderiai valdys ne tik kliento patirtį, bet ir finansinius srautus 09.07.2026 31Min.

Prieš dešimtmetį verslai konkuravo produktais, šiandien jie varžosi kurdami ekosistemas, o ateityje pranašumą įgys tie, kurie valdys klientų finansinius srautus, sako „Finora Bank” ryšių su investuotojais skyriaus vadovas Dovydas Asanavičius.

Neapibrėžtumas keičia investicijų taisykles – kodėl Lietuvai vien gero verslo klimato nebepakanka? 01.07.2026 42Min.

Lietuva užima pirmąją vietą pasaulyje pagal vienaragių sukuriamą vertę vienam gyventojui, o investuotojai gamyklą mūsų šalyje gali pastatyti vos per devynis mėnesius. Tai faktai, kurie stebina didžiausias Europos ekonomikas, sako laikinai Ekonomikos ir inovacijų ministro pareigas einantis Edvinas Grikšas.

Nuo talentų iki technologijų: kodėl MIT atkreipė dėmesį į Lietuvą ir kas iš to šalies verslui 30.06.2026 41Min.

Pastaraisiais metais Lietuva nuosekliai stiprina savo pozicijas tarptautinėje mokslo ir inovacijų erdvėje. Vienu reikšmingiausių žingsnių tapo partnerystė su Masačusetso technologijos institutu (MIT) – pasauliniu mokslo, technologijų ir inovacijų lyderiu. Ši partnerystė atveria naujas galimybes Lietuvos universitetams, mokslininkams, verslui ir talentams, siekiant glaudesnio bendradarbiavimo su viena stipriausių inovacijų ekosistemų pasaulyje.

A. Kildišio verslo formulė – kaip be pinigų užauginti verslą 28.06.2026 41Min.

Daugelis verslo sėkmės istorijų prasideda nuo idėjos, tačiau verslininkas bendrovės „Ikarai“ vadovas Arminas Kildišis įsitikinęs – vien idėjos neužtenka, svarbiausia pasirinkti augančią ir perspektyvią rinką, suburti tinkamą komandą ir išmokti kurti verslą net tada, kai trūksta kapitalo.

Hormūzo krizė – purvini triukai iš Harvardo vadovėlių tapo realybe 25.06.2026 20Min.

Šiandieninės pasaulio energetikos derybos primena ne diplomatinį etiketą, o brutalų Harvardo derybų vadovėlio skyrių apie purvinuosius triukus. Hormūzo sąsiaurio krizė ir nuolatinė įtampa naftos rinkose rodo, kad senosios taisyklės nebegalioja, o didieji žaidėjai vis dažniau griebiasi kraštutinių priemonių, sako advokatų kontoros „Glimstedt“ asocijuotas partneris, energetikos teisės ekspertas Mindaugas Jablonskis.

„Bitės“ technologijų direktorius: technologijų pasaulyje laimi ne vienas tiekėjas, o hibridinis modelis 16.06.2026 38Min.

Pasak Mindaugo Raubos, skaitmeninių paslaugų bendrovės „Bitė Lietuva“ technologijų direktoriaus, šiandien praktiškai kiekviena įmonė priklauso nuo skaitmeninių sistemų, todėl IT infrastruktūros atsparumas tampa ne tik IT technologų, bet ir verslo vadovų rūpesčiu.

„Surfshark“ IT saugumo vadovas: kiekviena aktualija – įrankis atakai 15.06.2026 40Min.

Pasaulinės saugumo ir privatumo sprendimų įmonės „Surfshark“ IT saugumo vadovas Tomas Stamulis pabrėžia, kad suvaldyti technologinius sprendimus šiais laikais yra lengviau nei žmogiškąjį faktorių, todėl kritinės darbuotojų klaidos kaina organizacijoms gali būti lemtinga.

Kaip teismai keičia žaidinimo taisykles pinigų plovimo prevencijos ir tarptautinių sankcijų įgyvendinimo kontekste? 08.06.2026 58Min.

Pinigų plovimo prevencijos ir tarptautinių sankcijų reikalavimai finansų įstaigoms nuolat griežtėja, todėl vis dažniau kyla klausimų, kaip suderinti šias pareigas su teisėtais klientų interesais. PPTFP ir tarptautinių sankcijų srityje besispecializuojanti WALLESS partnerė Simona Vosylienė bei ginčų srityje dirbantis WALLESS partneris Tomas Balčiūnas sako, kad teismų praktika šiais klausimais dar tik formuojasi, todėl daugeliu atvejų lemiamą reikšmę vis dar turi konkrečios aplinkybės ir teismų vertinimas.

Neobankai: mada, revoliucija ar investavimo galimybė? 06.06.2026 35Min.

„Neobankų stiprybė slypi santykyje su klientu. Dauguma jų įsikūrė kaip finansinių technologijų bendrovės, todėl gali greičiau diegti skaitmeninius sprendimus, vystyti partnerystes ir pasiūlyti platesnį paslaugų spektrą negu tradiciniai bankai“, – sako „Finora Bank” ryšių su investuotojais skyriaus vadovas Dovydas Asanavičius.

Galimybė užfiksuoti patrauklią grąžą 3 metų laikotarpiui 05.06.2026 40Min.

Įmonių obligacijos – tarpinė stotelė tarp indėlių ir akcijų. Šiuo metu platinamos nekilnojamojo turto nuomos ir valdymo bendrovė AB „Agathum“ obligacijos – gera proga užfiksuoti 9% grąžą 3 metų laikotarpiui, kai 1 obligacijos euras padengtas 5 Eur nuosavo kapitalo ir 10 Eur turto.

35 metai kuriant nepriklausomą Klaipėdos uostą: pokyčiai, sustiprinę valstybę 29.05.2026 40Min.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija šiemet mini 35-erių metų sukaktį. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę Klaipėdos uosto direkcija buvo įsteigta kurti ir vystyti savarankišką, modernų ir valstybę stiprinantį uostą. Per daugiau nei tris dešimtmečius Klaipėdos uostas išaugo į šiuolaikišką ir lyderiaujantį transporto ir logistikos mazgą bei yra strategiškai svarbus valstybės ekonomikos variklis ir saugumo garantas. Algis Latakas, Uosto direkcijos generalinis direktorius, kalbėdamas apie niekada nesustojantį ir vis pirmyn žengiantį Klaipėdos uostą, lygina jį su aviliu, kuriame be atokvėpio dūzgia „bitės“ – vystomi verslai, įgyvendinami ambicingi projektai, planuojama tolesnė plėtra.

Istorinis Žvėryno projektas atveriamas ir smulkiesiems investuotojams 27.05.2026 41Min.

Vilniaus Žvėryne vystomas nekilnojamojo turto projektas tampa vienu ryškiausių šių metų premium segmento projektų sostinėje. Beveik hektaro teritorijoje planuojamas daugiafunkcis kompleksas, kuriame derinama gyvenamoji, komercinė ir paslaugų paskirtis. Ambicingas projektas atveria duris ne tik prabangos ieškantiems gyventojams, bet ir investuotojams. Per koinvestavimo platformą ROIX prisijungti prie objekto finansavimo galima vos nuo 500 eurų sumos kartu su instituciniais žaidėjais.

Kodėl sutelktinį finansavimą dažnas verslas laiko prioritetu? 25.05.2026 32Min.

Sutelktinis finansavimas jau užsitikrino pasitikėjimą ir kaip investavimo, ir kaip finansavimo būdas: investuojamos sumos ir projektų skaičius nuosekliai auga. „Kas mėnesį surenkame 10–12 mln. eurų investuotojų lėšų projektams, kuriuos labai kruopščiai atsirenkame. Be abejo, apskritai lietuviai dabar aktyviau domisi investavimu, tačiau tokį rodiklį laikome investuotojų pasitikėjimu mūsų, kaip sutelktinio finansavimo operatoriaus, darbu ir rezultatais“, – kalba Kristina Kairytė–Pyplienė, didžiausios finansavimo platformos Lietuvoje „Röntgen“ finansavimo vadovė. Apie tai, kodėl sutelktinis finansavimas yra konkurencingesnis, tačiau ne mažiau patikimas finansavimo būdas nei bankinis finansavimas, koks išties yra tokio finansavimo greitis ir kodėl pinigai – ne vienintelė vertė, kurios iš sutelktinio finansuotojo gali tikėtis vystytojas – „Verslo tribūnos“ pokalbyje su Kristina Kairyte–Pypliene ir Valdu Eiduku, UAB „Avadi“ direktoriumi.

„Ignitis gamybos“ vadovė: žalioji energetika neįmanoma be rezervinių pajėgumų 22.05.2026 34Min.

Sparčiai plečiantis vėjo ir saulės energetikai, Lietuvos elektros sistemai vis labiau reikia lankstumo ir rezervinių pajėgumų, galinčių akimirksniu reaguoti į gamybos bei vartojimo svyravimus. Po Baltijos šalių sinchronizacijos su kontinentinės Europos tinklais šių pajėgumų reikšmė Lietuvoje tapo ne tik ekonominė, bet ir strateginė – jie yra šalies energetinio saugumo garantas, pabrėžia bendrovės „Ignitis gamyba“ vadovė Asta Sungailienė.

Darbostogos: kodėl vien gero viešbučio nebeužtenka 21.05.2026 51Min.

Strateginės sesijos Italijoje, žygiai kalnuose ar aktyvios išvykos į Turkiją – šiandien darbostogos daugeliui įmonių yra tapusios įprasta galimybe pakeisti aplinką, įrankiu stiprinti komandą bei organizacijos kultūrą. Pasak Giedrės Kunigonės, „OnWorkation by AirGuru“ darbostogų organizavimo komandos vadovės, svarbiausia tokiose kelionėse ne kryptis ar viešbutis, o gebėjimas suprasti pačios komandos poreikius.

„Grigeo Klaipėda“ bylos pamokos – ką ilgiausia aplinkosauginė byla atskleidė apie sistemą 20.05.2026 34Min.

Šešerių metų prireikė, kad būtų išnagrinėta viena garsiausių pastarojo dešimtmečio aplinkosauginių bylų – AB „Grigeo Klaipėda“ atvejis. Rudenį laukiamas nuosprendis, tačiau bylos nagrinėjimas jau baigtas ir leidžia daryti išvadas, kurios svarbios visai šalies aplinkosauginei politikai, sako advokatų kontoros „Glimstedt“ partneris Linas Sesickas, byloje atstovavęs bendrovei.

„Tildės“ atsakas „ChatGPT“: europinis kalbos modelis be rusiškos propagandos 19.05.2026 52Min.

Po populiariais virtualiais pagalbininkais „ChatGPT“, „Claude“ ar „Gemini“ slypi didieji kalbos modeliai, kurių rinkoje pirmauja amerikiečių ir kinų bendrovės. Europoje šioje srityje ryškesnė tik prancūzų „Mistral“, kurianti modelius tam tikroms kalboms. Siekdama padidinti regiono konkurencingumą, Europos Sąjunga (ES) investuoja į tai, kad europinės bendrovės kurtų dirbtinio intelekto sprendimus, pritaikytus ES kalboms. Dalinį finansavimą tokiam projektui gavo ir kalbos technologijų bendrovė „Tildė“, sukūrusi modelį „Tildė Open“.

„Citus“: NT pirkėjams svarbūs ne kvadratiniai metrai, o pridėtinė vertė 19.05.2026 44Min.

Auganti paklausa ir intensyvi plėtotojų konkurencija Vilniuje kelia ne tik NT rinkos temperatūrą, bet ir naujų projektų kokybės kartelę. Šarūnas Tarutis, „Citus“ vadovas, sako, kad dabartinė situacija suteikia plėtotojams galimybę daugiau dėmesio skirti produkto kokybei ir išskirtinumui. Kaip keičiasi sostinės NT sektorius ir kuo šiame kontekste išsiskiria Naujamiestyje plėtojamas projektas „CITUS Artì“, „Verslo tribūnoje“ pasakoja Š. Tarutis ir „Citus“ plėtros bei kūrybos vadovė Aušrinė Sinkevičienė.