Gimtoji žemė

Folgen

• 
  Susikurti darbo vietą įkvėpė levandų žiedai 14.08.2026 22Min.

  Iš Norvegijos į Lietuvą grįžti nusprendę Lina ir Mindaugas Vingiai parsivežė ir gražią idėją - Levandų sodą Šilutės rajone, kurio varteliai atviri smalsaujantiems, levandas ir levandinus pažinti norintiems.Turtinga Joniškėlio istorija pasitinka net iš toli atvykstančius. „Tik ne visas istorijas galima pasakoti tarmiškai“, - sako Joniškėlio bendruomenės pirmininkas Viktoras Stanislovaitis.Ekstremalėjantys orai keičia ūkininkaujančių kasdienybę: tai kas buvo įprasta prieš du dešimtmečius, dar po kelių metų gali atrodyti kaip sena istorija. Situaciją Europoje apžvelgia VH draudimo bendrovės atstovai Janusz Pavel ir Andreas Meyer.Ved. Arneta Spaičė
• 
  Gyvūnai sodyboje – pigiau nei terapija 13.08.2026 21Min.

  Čekanauskų šeimos sodybos vartai šią vasarą atsivėrė lankytojams. Savoms reikmėms auginami ožiukai, alpakos, avinėliai, vištos ir ponis domina tiek norinčiuosius nusifotografuoti, tiek norinčiuosius pabūti su gyvūnais – kaimynus ir mieste gyvenančius pažįstamus. Apie norą dalytis su kitais ir į savo kiemą įsileisti smalsuolius pasakoja sodybos šeimininkė Laura.Ūkių skaičius Lietuvoje mažėja, tačiau statistiškai tai užfiksuoti sunku, sako Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Gedas Špakauskas. Jam antrina ir Lietuvos pieno gamintojų asociacijos prezidentas Jonas Vilionis, atkreipdamas dėmesį, kad pieną į šalį jau tenka įvežti.Europoje dėl karščių mažėja gaunamo pieno kiekis. Vieni ūkininkai bando galvijus vėsinti ir keisti pašarus, kiti juos tiesiog siunčia į skerdyklas, nes papildomų pašarų pirkti nebeapsimoka. Slovakijos, Austrijos ir Belgijos ūkininkų pasakojimai.Ved. Arneta Spaičė
• 
  Uogų skynimas ūkiuose padeda sutaupyti ir ūkininkams, ir pirkėjams 12.08.2026 21Min.

  Populiarėja praktika, kai augintojai kviečia pirkėjus patiems prisiskinti uogų. Ūkininkai sako, kad tokį sprendimą paskatino darbo jėgos trūkumas – sezoniniam darbui vis sunkiau rasti skynėjų. Sutaupyti pavyksta ir pirkėjams. Apie tai pasakoja ūkininkai Saulius Buda iš Panevėžio rajono ir Augustinas Pocevičius iš Širvintų rajono.Jautmalkės gamtos mokykloje nuo rugsėjo pamokų lauks ir mokytojai. Naują gamtos pažinimo programą Kelmės rajone pristato Kurtuvėnų regioninio parko gamtos mokyklos specialistė Gerda Svirkaitė.Maišyti prieskonius Rūta Vaišnoraitė pradėjo rūpindamasi tuo, ką valgo. Dabar ją veda smalsumas, kurio vedama klaipėdietė jau sukūrė daugiau nei 200 skirtingų prieskonių receptų.Ved. Arneta Spaičė
• 
  Ūkininkams - beveik 20 mln. eurų parama 11.08.2026 21Min.

  Žemės ūkio ministerija rengia tvarką, pagal kurią kompensacijos dėl išaugusių degalų ir trąšų kainų bus pervedamos remiantis jau turimais duomenimis. Didžiausia finansinė pagalba numatyta smulkiems ir vidutiniams ūkiams, o vidutinė išmoka gali siekti apie 3,5 tūkst. eurų. Tikimasi, kad pirmosios paramos lėšos žemdirbius pasieks dar šiemet.Rosita Liubomirskienė taip susižavėjo bazilikais, kad dabar apie šiuos augalus Kėdainių rajone veda edukacijas, iš jų gamina pagardus, o šiltnamiuose augina daugiau nei 200 skirtingų veislių.Joniškėlyje, Pasvalio rajone žolininkė Adelė Karaliūnaitė įkūrė labirintą, kuriame karaliauja laukinė gamta. Tik kartas nuo karto lankytojų patogumui čia šienaujami takeliai, kuriais einant susipažįstama su laukiniais obuoliais, uogomis, žolynais.Ved. Arneta Spaičė
• 
  Įsibėgėja javapjūtė: derlius vidutiniškas, kokybė – taip pat 10.08.2026 22Min.

  Ūkininkai sako, kad šiemet žieminių kultūrų derlius - kiek geresnis už vidutinį. Orai tokie permainingi, kad darbas bei uždarbis prilyginami ir pokerio žaidimui. Reportažas parengtas kalbinant Radviliškio, Panevėžio, Kelmės ir Mažeikių rajono ūkininkus.Senas kėdes paįstrietis Vytautas Gutauskas laisvalaikiu atnaujina ne tik atkurdamas senas, sulūžusias dalis, bet ir puošdamas jas arkliais. Apie neseniai atrastą pomėgį – pokalbis Panevėžio rajone.Vantų rišimo sezonas - dar nepasibaigęs. Apie tai pasakoja Profesionalių pirtininkų asociacijos pirmininkė Birutė Masiliauskienė.Ved. Arneta Spaičė
• 
  Iš sostinės į Ventę: vėjo ir vandens išvilioti 08.08.2026 7Min.

  Sostinėje gyvenusi pora Rūta ir Robertas Starkowskiai nusprendė ateitį kurti viename atokiausių Lietuvos kampelių – prie Kuršių marių, Ventės kaime. Čia jie pasistatė namą, čia gimė ir auga jų vaikai. Aistrą vandens sportui jie pavertė šeimos verslu ir įkūrė Ventės vandens sporto centrą „2R“, kuriame žmonės mokosi pagauti vėją, buriuoti ir aktyviai leisti laiką ant vandens.Ved. Kristina Toleikienė
• 
  Pasaulinių įvykių ir gamtos spąstuose: ūkininkai vengia naujų įsipareigojimų 07.08.2026 22Min.

  Gintarė ir Povilas Kaušpėdai iš Širvintų rajono prieš dešimtmetį pienininkystę iškeitė į veislinę galvijininkystę ir šiandien augina simentalių veislės galvijų bandą. Dėl nenuspėjamų gamtos sąlygų ir pasaulinių įvykių ūkininkai nesiryžta dalyvauti paramos projektuose. Pasak jų, pasikeitus aplinkybėms įsipareigojimai niekur nedingsta, o visą riziką tenka prisiimti pačiam ūkininkui.Kėdainių rajone, Akademijos miestelyje, šiandien (rugpjūčio 7 d.) vyks išskirtinis koncertas – klausytojai raginami į jį atsiirti valtimis, baidarėmis ar pripučiamais čiužiniais. Mintis saloje organizuoti koncertus kilo būreliui bendraminčių, o dabar bendram tikslui sutelkia visą bendruomenę. Apie tai pasakoja viena renginio idėjos autorių Justina Kočetova.Sostinėje gyvenusi pora Rūta ir Robertas Starkowskiai nusprendė ateitį kurti viename atokiausių Lietuvos kampelių – prie Kuršių marių, Ventės kaime. Čia jie pastatė namą, čia gimė ir auga jų vaikai. Aistrą vandens sportui jie pavertė šeimos verslu ir įkūrė Ventės vandens sporto centrą „2R“, kuriame žmonės mokosi pažinti vėją, buriuoti ir aktyviai leisti laiką ant vandens.Ved. Kristina Toleikienė
• 
  Abramavičienė: noriu kurti ledus, dėl kurių žmonės atvažiuotų į Zarasus 06.08.2026 9Min.

  Jei gali būti lėtas turizmas, kodėl negalėtų būti ir lėtas verslas? Vietos autentiškumą formuoja ne tik gamta ar kultūros paveldas, bet ir išskirtiniai skoniai, galintys tapti svarbia kelionės tikslo dalimi. Tuo įsitikinusi Zarasų rajono, Salako seniūnijos gyventoja Loreta Abramavičienė, šeimos ledų manufaktūros „Skonūs“ įkūrėja. Nors „Skonūs“ yra žemaitiškas žodis, jo reikšmę nesunku suprasti ir kitų Lietuvos regionų gyventojams – tai tiesiog skanūs.Loreta sako, kad jos tikslas paprastas, tačiau ambicingas – sukurti tokius ledų skonius, dėl kurių žmonės norėtų atvykti būtent į Zarasus. Pasirinkusi verslą auginti savu tempu, ji kuria ne tik produktą, bet ir patirtį, atspindinčią krašto savitumą, šeimos vertybes bei lėto gyvenimo filosofiją.Ved.Kristina Toleikienė.
• 
  Gyvūnų žūtis pievose: patogiai ignoruojama problema 06.08.2026 21Min.

  „Nėra duomenų – nėra problemos“, – taip situaciją apibūdina mokslininkai, kalbėdami apie laukų ir pievų gyvūnų žūtį per šienapjūtę bei javapjūtę. Kol kitose Europos šalyse ieškoma būdų, kaip išgelbėti stirniukus, kiškius ir kitus laukinius gyvūnus nuo žemės ūkio technikos, Lietuvoje jų žūtis oficialiai beveik nefiksuojama. Todėl nežinoma nei problemos apimtis, nei galimi sprendimai. Kalba gamtosaugininkas ir tyrėjas Petras Adeikis, ornitologas Liutauras Raudonikis ir Žemės ūkio ministerijos atstovas Arūnas Šileika. Aplinkos ministerija šią situaciją komentuoti atsisakė, nors ji atsakinga už laukinių gyvūnų apsaugą.Sonatos Budrikienės kuriama „Sava sodyba – meilės alėja“ Zapyškio seniūnijoje (Kauno r.) kviečia patirti autentišką Lietuvos kaimą – tokį, kokį daugelis dar prisimena iš vaikystės vasarų pas močiutę. Čia nėra dirbtinių atrakcionų – svečius pasitinka senas vienkiemis, miško apsuptis, laukų tyla, basų kojų takai, o vakarais galima pasimėgauti nuostabiais saulėlydžiais, kai saulę išlydi pieva ir miškas.Karščio banga, užliejusi Europą, keičia ūkių kasdienybę. Lietuvoje dauguma jau darbuojasi laukuose, kombainai kulia javus, o štai Pietų Europoje tenka kovoti ir su kitais išbandymais: Italijoje vynuogių derlius – ankstesnis, Prancūziją niokoja gaisrai, Ispanijoje gyvuliams gresia karščio stresas.Ved. Kristina Toleikienė
• 
  Ūkyje eksperimentams vietos yra, rinkoje – ne visada 05.08.2026 21Min.

  Mindaugas ir Lina Balčiauskiai iš Šilutės rajono Gardamo seniūnijos augina limuzinų veislės galvijus ir džiaugiasi veislininkystės rezultatais. Žvelgdami į ūkyje augančius veršelius, ūkininkai jau mato perspektyvius būsimus veislinius bulius ir telyčaites. Reproduktoriai buliai sulaukia gerų įvertinimų ir greitai randa pirkėjus. Ūkininkai nevengia ir eksperimentų. Jie buvo išbandę pasaulyje itin vertinamą japonišką „Wagyu“ veislę, tačiau ši patirtis parodė Lietuvos rinkos ribas.Turistus į Dubingius (Molėtų r.) traukia Radvilų troškinys. Istorinio patiekalo receptą atkūrusi Laura Leškevičiūtė lankytojams siūlo paragauti didikų virtuvės skonio. Norinčiųjų tokios patirties netrūksta.VERSLAS. Jei gali būti lėtasis turizmas, kodėl negalėtų būti ir lėtasis verslas. Ledų manufaktūros „Skonus“ įkūrėjos Loretos Abramavičienės iš Zarasų rajono tikslas – sukurti tokius ledų skonius, dėl kurių būtų verta atvažiuoti į Zarasus. Pasak L. Abramavičienės, vietos autentiškumą kuria ne tik gamta ar paveldas, bet ir unikalūs skoniai, tampantys kelionės tikslo dalimi.Ved. Kristina Toleikienė
• 
  Žuvų augintojų iššūkis – suderinti kokybę ir kainą 04.08.2026 21Min.

  UAB „Šamų ūkis“ (Molėtų r.) vadovas Darius Stankevičius teigia, kad žuvų auginimas Lietuvoje yra itin sudėtinga žemės ūkio ir verslo sritis. Viena pagrindinių kliūčių išlieka visuomenėje vis dar gajūs mitai, jog ūkiuose užauginta žuvis yra menkesnės maistinės vertės. Kitas svarbus iššūkis – pasiūlyti tokius žuvies gaminius, kurie būtų patogūs vartoti, skanūs, aukštos kokybės ir kartu įperkami vartotojams. Tačiau pirkėjai ne visada yra pasirengę mokėti tikrąją kokybiškos produkcijos kainą, todėl gamintojams tenka ieškoti sprendimų, kaip suderinti aukštą kokybę, patrauklią kainą ir rinkos lūkesčius.Prienų rajone gyvenanti agronomė, pomidorų kolekcininkė Vilija Juškevičienė kasmet išbando apie 300 naujų, anksčiau neaugintų veislių, kruopščiai jas aprašo, o labiausiai patikusias pasižymi, kad verta auginti dar kartą. Patars, į ką ji atkreipia dėmesį veislės aprašyme, norint užauginti skanius pomidorus.GAMTA. Kai pievas keičia galinga technika, dalgis daugeliui atrodo tik muziejaus eksponatas. Tačiau gamtininkai ir ūkininkai primena, kad rankinis šienavimas padeda išsaugoti pievų augalus, vabzdžius ir paukščius. Apie šienavimo dalgiu tradicijas, jų naudą gamtai bei šienpjovių čempionato reikšmę pasakos Baltijos aplinkos forumo įkūrėjas Žymantas Morkvėnas ir čempiono titulą ginsiantis ūkininkas Arūnas Kakta iš Šilutės rajono.Ved. Kristina Toleikienė
• 
  Pieno sektoriaus realybė: kainos 30 proc. mažesnės nei prieš metus 03.08.2026 22Min.

  „Keturi mėnesiai dugne“ – taip pieno kainų situaciją apibūdina ūkininkas Tomas Kazlauskas, ūkininkaujantis Laučių kaime, Šilutės rajone. Naujoje melžimo aikštelėje šiuo metu melžiama jau 350 karvių, o ateities planuose numatyta bandą padidinti dvigubai. Tačiau tam reikalingas naujas tvartas galvijams laikyti. „Tvartą pastatytume greičiau, nei gauname leidimą“, – sako ūkininkas, pabrėždamas, kad mažėjančių pieno supirkimo kainų sąlygomis plėtra tampa nebe pasirinkimu, o išlikimo klausimu.Žemės ūkio duomenų centro specialistė Irena Tiškevičienė patvirtina, kad šių metų birželį žalio pieno supirkimo kainos buvo maždaug 30 proc. mažesnės nei prieš metus. Tuo metu pieno produktų kainos parduotuvių lentynose tokio kritimo nepatyrė, o ūkininkams tenkanti galutinės produkto kainos dalis išlieka mažiausia visoje tiekimo grandinėje.Ingrida ir Marijus Žukauskai gyvena ir dirba Norvegijoje, tačiau Lietuvoje, Molėtų rajone, yra įkūrę gyvūnų globos centrą. Kasmet čia prieglobstį, rūpestį ir galimybę pradėti naują gyvenimą gauna apie 500 kačių. Vasaros atostogų metu grįžę į Lietuvą jie imasi vieno svarbiausių darbų – ieško naujų namų priglobtiems kačiukams. Pasak jų, dauguma žmonių nori ryžų arba į veislinius panašių katinukų, o globos centre dažniausiai būna juodai baltų kačiukų. Deja, norinčių juos auginti atsiranda gerokai rečiau.Ved. Kristina Toleikienė
• 
  Dėl skaidrumo grūdų rinkoje kreiptasi į Konkurencijos tarybą 31.07.2026 21Min.

  Vasara ūkininkams yra nuolatinių sprendimų priėmimo metas: kada geriausia kulti, kaip paruošti produkciją, kam parduoti ir kita. Tiesa, jau kelintus metus kyla ūkininkų pasipiktinimas dėl per aukštų grūdų džiovinimo įkainių. Argumentus dėsto Lietuvos grūdų augintojų asociacijos pirmininkas Audrius Vanagas. Dėl šio klausimo žemdirbiai kreipėsi į Žemės ūkio ministeriją, o ši situaciją perdavė Konkurencijos tarybai. ŽŪM viceministras Kęstas Spūdys tikisi greitos Konkurencijos tarybos reakcijos. ŽŪK „Šiaurės aruodai“ direktorius Aldas Gedvila tikina, kad grūdų džiovinimo įkainiai visgi skiriasi.Pastebėjęs problemą, kad pirkėjams sudėtinga įsigyti lietuviškos produkcijos iš ūkininkų vienoje vietoje, Žilvinas Gibėža nutarė įkurti platformą „ŪkisGo“. Dabar ši platforma vienija daugiau nei 80 šalies ūkininkų, gamintojų.Prienų rajono ūkininkas Valdas Bisikirskas turi savitą gyvenimo ir ūkininkavimo filosofiją. Net ir turėdamas didelę šeimą, penkis vaikus, augalininkystės ūkio šeimininkas nesiskundžia ir sako, kad visko užtenka, jeigu nesi godus. Neariminę technologiją taikantis ūkininkas ako, kad veikloje svarbiausia tinkama sėjomaina.Ved. Rūta Simanavičienė
• 
  Išregistruota savadarbė technika: akibrokštas ar aplaidumas? 30.07.2026 22Min.

  Prienų rajono ūkininkas Ričardas Milišauskas, užsiimantis ir technikos remontu, pasidalijo jį ir kelis kitus rajono ūkininkus ištikusia problema. Birželį jis sužinojo, kad jo savadarbė priekaba – išregistruota. Prieš akis darbymetis, o derliaus vežti nebus su kuo. Lietuvos ūkininkų sąjungos Prienų skyriaus pirmininkė Asta Gluoksnienė sako, kad apie tokias rizikas Žemės ūkio skyrius ūkininkus informavo per vėlai. Savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vedėja Aušra Tamošiūnienė tikina, kad ūkininkai buvo informuoti ir ieškota išeičių. Žemės ūkio ministerija pabrėžia, kad įstatymo pakeitimai dėl savadarbių transporto priemonių įsigaliojo dar 2021 metais, tad visiems buvo laiko susipažinti su nauja tvarka.5 ha uogyną Alytaus rajone puoselėja Daiva ir Jonas Sakalauskai, auginantys braškes, šilauoges, medlievas, gervuoges ir kita. Ūkininkė Daiva sako, kad rizikų valdymas yra svarbi sąlyga, todėl renkamasi auginti kuo daugiau įvairių uogų.Rubrika „Užsienio naujienos“. Apie Ispanijoje gaisrų niokojamus ūkius mums papasakos Lietuvos žemės ūkio rūmų vicepirmininkas Vytenis Grigas, kaip jaunasis ūkininkas bendradarbiaujantis ir su kitų Europos šalių ūkininkais. Anot jo, gaisrų gesinimo efektyvumui trukdo per didelis biurokratizmas.Ved. Rūta Simanavičienė
• 
  Vokiškos karamelės veislės vištos gali dėti kiaušinius, bet tinka ir mėsai 29.07.2026 21Min.

  Vizitas Vokietijoje ekologinio ūkio šeimininkei Kristinai Kazlauskaitei iš Kupiškio rajono buvo lemtingas. Po kelionės moteris nusprendė pabandyti auginti išskirtines karamelės veislės vištas. Jų ypatumas – ne tik deda kiaušinius, bet ir tinka mėsai. Palaikymą jaučianti ūkininkė Kristina sako, kad žmonės jau teiraujasi, kada galės paragauti naujos veislės vištų kiaušinių.Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba įspėja, kad žalias pienas gali būti erkinio encefalito viruso šaltinis. Kaip išvengti galimų rizikų, kalbės Gyvūninių produktų skyriaus patarėjas Gintautas Čereška.„Verslas kaime“. Važiuodami pro Migonių kaimą Kupiškio rajone nesunkiai pastebėsite medaus krautuvėlę. Joje – medus ir kiti bičių produktai. Kaip sako bitininkė Renata Vilimienė, šį sezoną medaus kiekiai labai maži. Tačiau moteris pirkėjams siūlo šviežutėlį grikių medų.Ved. Rūta Simanavičienė
• 
  „Mėlynų uogų ūkyje“ hektaras gausiai derančių šilauogių 28.07.2026 22Min.

  Nuo 2017 metų „Mėlynų uogų ūkį“ plėtoja Jakeliūnų šeima. Ūkio plotas 2 hektarai: vienas jų paskirtas sausmedžio uogoms, kitas šilauogėms. Nors didelei daliai augintojų šį sezoną šilauogių derlius labai kuklus, Dainius Jakeliūnas sako, kad jo ūkyje uogų gausu. Vyras pripažįsta, kad tai ir tinkamo genėjimo, ir ligų prevencijos rezultatas.Stasė Goštautienė iš Zarasų rajono ilgus dešimtmečius ne tik puoselėjo gėlininkystės ūkį, bet ir atvėrė Goštautų šeimos istorinę skrynią. Moteris namuose įkūrė Goštautų šeimos muziejų. Nepaprastai įdomios skirtingų laikmečių istorijos.Rubrikoje „Gamtininko komentaras“ išgirsite apie šiuo metu garsiausias Lietuvos antis. Tai ūkininkės, sodininkės Audronės Žeimantaitės-Kedienės sodyboje gyvenančios bėgikės. Jos tvarką sodyboje daro iš esmės – šliužų ir sraigių nė kvapo. Audronė antis nuomoja – užtenka ne visiems.
• 
  Jaunos šeimos pavyzdys, kai problemas sprendi, o ne nuo jų bėgi: rezultatas džiugina 27.07.2026 22Min.

  Visi prisimename dar 2023 metais vykusią ūkininkų protesto akciją, kuomet dėl itin mažų pieno supirkimo kainų pieno gamintojai buvo nusprendę nebeparduoti pieno supirkėjams. Buvo du keliai, pilti pieną veltui arba atiduoti jį nemokamai žmonėms. Būtent pastarąjį kelią pasirinko jaunasis Prienų rajono ūkininkas Aivaras Jonutis. Užmezgęs ryšį su vartotojais ir įvertinęs natūralių pieno produktų poreikį, vyras su šeima nutarė leistis į perdirbimo kelionę. Viskas prasidėjo mažoje sūrinėje, kur jau prieš kelis metus buvo gausu įvairios produkcijos. Šiemet Paulinos ir Aivaro Jonučių ūkis vienai dienai virto tikru traukos centru. Į naujos sūrinės atidarymą rinkosi tiek žemės ūkio ekspertai, vietos valdžios žmonės, politikai. Ko galima pasimokyti iš jaunos šeimos ryžto?Rubrikoje „Verta žinoti“ išgirsite naudingos informacijos apie tai, kaip auginti alyvmedžius. Neretai šis augalas primena atostogas ir šiltuosiuose kraštuose. Kaip pasirūpinti augalu, kad jis džiugintų ilgai, patars želdynų dizainerė Renata Stasiūnienė. Pirma taisyklė – neperlaistyti.
• 
  Į laukus palengva grįžta pupos 24.07.2026 20Min.

  Vis dažniau ūkininkai renkasi auginti pupas ne tik dėl pasėlių įvairovės, mat jos gerina dirvožemį, praturtina jį azotu, bet ir dėl pelningumo. Nors auginti jas Lietuvoje - dar iššūkis, neatsisakyti šių augalų ragina ir mokslo darbuotojai. Pokalbis su Mažeikių rajono ūkininku Eligijumi Pocevičiumi ir Lietuvos agrarinių ir miškų mokslo centro Žemdirbystės instituto vyresniąja mokslo darbuotoja dr. Ona Aužkalniene.Tautodailininkė Rasa Družienė Panevėžio rajone kuria išskirtinius šiaudinius sodus - lengvus, smulkius, iš pirmo žvilgsnio net trapius. Vidurvasaris jai ir kitiems sodų rišėjams - darbymetis laukuose. Pokalbis apie šiaudus ir jų pritaikymą kūryboje.Stojusi į akistatą su karantinu Regina Žemaitienė nusprendė Vilniaus rajone įsigyti sodybą, kurioje dabar veikia „Džiaugsmo dirbtuvės“. Čia moteris kepa meduolius – tokius, kokius kepdavo jos močiutė - savo žiniomis ir pavyzdžiu buria vietos bendruomenę.Ved. Arneta Spaičė
• 
  Jauniausias Lietuvos balandininkas: „Iš pradžių netikėjo net tėvai“ 23.07.2026 22Min.

  Elektrėnų savivaldybėje, Vievio pašonėje ūkininkauja jauniausias balandininkas Lietuvoje – Taironas Bliujus. Jam – 14 metų, bet jis jau perpratęs karvelių auginimo bei treniravimo subtilybes. Paragintas senelio augina ir dekoratyvines vištas.Pasėliai tik pradedami kulti, o į draudimo įmones dėl stichijų padarytų žalų jau kreipėsi dešimtys ūkininkų. Žala fiksuojama 43 kaimiškuose rajonuose iš 51 Lietuvoje. „Galutinis šių metų gamtos stichijų poveikis derliui paaiškės tik jam patekus į aruodus“, - sako „VH Lietuva“ vadovas dr. Martynas Rusteika.Kroatijoje bitininkai ūkininkams nuomoja ne bičių šeimas, bet pavienius vabzdžius. Pasakojimas, apie populiarėjantį vienišų bičių auginimą.Ved. Arneta Spaičė
• 
  Šilauogių augintojai sezoną pasitinka be šypsenos 22.07.2026 21Min.

  Šiemet kuklesnis bus ne tik kriaušių bei obulių derlius. Žiema pasiglemžė ir šilauoges, riešutmedžius. Nors metas imti derlių, Širvintų rajono ūkininkai nesiryžta prognozuoti ar įdirbis atsipirks.Kėdainių rajone veikianti Pelėdnagių bendruomenė kiekvieną trečiadienį atgyja: bendruomenės namuose repetuodamos sukasi šokėjų poros, mokytis naujų kūrinių renkasi folkloro ansamblis. Šios įstaigos durys atviros ir kiekvienam pro šalį keliaujantiems – organizuojamos edukacijos, degustacijos, ekskursijos. Pokalbis su 4 bendruomenės nariais.Šeimos, gyvenančios Panevėžio rajone, pomėgis tapo neatsiejama gyvenimo dalimi: Mindaugas ir Asta Špokauskai rankomis kuria būgnus bei kviečia pažinti ne tik jų gaminimo subtilybes, bet ir teikiamas naudas.Ved. Arneta Spaičė