Homo cultus. Ten ir atgal

Jaksot

• 
  Postkolonijinis žvilgsnis į Lietuvos lenkų tapatybę su Anna Pilarczyk-Palaitis 14.09.2026 52min

  Remiantis ilgalaikiais etnografiniais tyrimais su Lietuvos lenkais, laidoje svarstoma, ką reiškia būti Lietuvos lenku šiandien, kaip tai reiškiasi kasdienybėje bei politinėje plotmėje, kaip identitetą transformuoja migracija bei geopolitiniai lūžiai. Aptariama, kodėl ši bendruomenė dažnai atsiduria tarp dviejų ribotų vertinimų – nepakankamo „lietuviškumo“ Lietuvoje ir nepakankamo „lenkiškumo“ Lenkijoje – ir kaip toks išorinis vertinimas veikia pačių Lietuvos lenkų savimonę ir tapatybę. Etnografinių tyrimų patirtimi besidalijanti viešnia taip pat atveria postkolonijinės teorijos bei „atsitiktinės diasporos“sąvokas, padedančias naujai išvysti Lietuvos lenkų vietą regione ir Lenkijos kultūrinėje vaizduotėje.Laidos pašnekovė dr. Anna Pilarczyk-Palaitis yra sociokultūrinė antropologė, dirbanti Vytauto Didžiojo universiteto Socialinės antropologijos centre. Jos moksliniai interesai apima tapatybės, atminties ir postkolonijines studijas, etniškumo, nacionalizmo bei tautinių mažumų antropologiją Vidurio ir Rytų Europoje. Daugiausia dėmesio savo darbuose ji skiria Lietuvos lenkų mažumai, jos tapatybės kūrimo praktikoms.Ved. Kristina Jonutytė
• 
  Nematomas mokesčių veidas: vertybės ir tapatybė Baltijos šalyse su Marija Norkūnaite 07.09.2026 53min

  Mokesčiai dažniausiai priimami kaip sausa biurokratinė prievolė ar finansinis faktas, tačiau antropologinis žvilgsnis atskleidžia kur kas gilesnį jų matmenį, ypač asmenines ir socialines reikšmes. Šioje laidoje mokesčiai nagrinėjami kaip visuomenės „klijai“ ir tam tikras pilietybės ritualas, per kurį žmonės kuria, patiria ir įprasmina savo santykį su valstybe bei bendrapiliečiais. Kalbama apie tai, kaip mokesčių mokėjimas tampa ne tik ekonominiu indėliu, bet ir emociškai įkrauta tapatybės, vertybių bei priklausymo bendruomenei išraiška.Remiantis etnografiniais tyrimais Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje, aptariama, kaip mokesčių prasmes mato ilgalaikiai rezidentai rusakalbiai, ypač tie, kurie po nepriklausomybės atkūrimo neįgijo pilietybės. Laidoje ieškosime atsakymų, kaip šiose kasdienėse patirtyse reiškiasi posovietinės ir neoliberalios idėjos apie darbą bei ką žmogiškoji mokesčių perspektyva gali įnešti į jų ekonominį ir politinį supratimą.Laidos pašnekovė - Marija Norkūnaitė – Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto asistentė. Jos mokslinių interesų laukas apima valstybės antropologiją, (post-)socializmą ir neoliberalizmą, taip pat pilietybės, darbo ir mokesčių temas. 2023 m. Oksfordo universitete ji apsigynė daktaro disertaciją visuomenės sutarties idėjos Baltijos valstybėse tema.Ved. Kristina Jonutytė
• 
  Kodėl gijimas nuo priklausomybės nėra tik valios klausimas – su Juozapa Živile Mieliauskaite 31.08.2026 53min

  Priklausomybė – medicininė diagnozė, bet taip pat ir socialinė bei kultūrinė kategorija giliai veikianti žmogaus tapatybę, santykius ir pasaulį aplink jį. Remiantis ilgalaikiais etnografiniais tyrimais su gyjančiaisiais nuo priklausomybės Lietuvoje, laidoje analizuojama, kiek gijimo kelias yra specifiškas skirtingoms kultūroms, kokį vaidmenį čia atlieka bendruomenės bei institucijos ir kaip galima suprasti bei mažinti šią pažeidžiamą grupę lydinčią stigmatizaciją.Laidos pašnekovė – Vytauto Didžiojo universiteto socialinės antropologijos centro dėstytoja ir tyrėja Juozapa Živilė Mieliauskaitė. Jos tyrimų sritys yra priklausomybė, sveikimas iš priklausomybės bei medicinos antropologija. 2026 m. ji apsigynė disertaciją apie sveikimą nuo priklausomybės ir reintegraciją per penkerių metų laikotarpį.Ved. Kristina Jonutytė
• 
  Pietryčių Rusijos ir Mongolijos klajokliai su Donatu Brandišausku 03.09.2025 53min

  Klajoklių tautų gyvenimas mums gali atrodyti keistas, bauginantis ar net romantiškas. Jų ryšys su gamta, gyvūnais ir valstybėmis, kurių ribose šie klajokliai atsiduria, yra daugialypė ir sudėtinga, plačiai antropologų tyrinėjama tema. Kaip tarp klajoklių suprantama sėkmė? Ką reiškia žodis „autochtonas“? Ir kokį ryšį pietryčių Azijos klajokliai kuria su greta jų gyvenančiais plėšriaisiais gyvūnais? Išsamiau apie tai – pokalbyje su klajoklių autochtonų bendruomenes tyrinėjančiu antropologu Donatu Brandišausku.Laida parengta bendradarbiaujant su Lietuvos istorijos institutu.Ved. Arvydas Grišinas
• 
  Postindustrinių miestų antropologija su Aušra Teleiše 27.08.2025 42min

  Miestas yra vieta, kur supanti fizinė, architektūrinė ir infrastruktūrinė erdvė turi ypatingą reikšmę čia gyvenančių visuomenių gyvenimui. Dėl šios priežasties nemažai buvusių industrinių miestų ir jų gyventojų bendruomenių Lietuvoje susiduria su įvairiais iššūkiais. Ką žmonių gyvenime reiškia miesto erdviškumas? Kaip iš naujo save atranda Lietuvos postindustriniai miestai ir jų visuomenės? Ir kas yra vaikščiojimo etnografija? Išsamiau apie tai – pokalbyje su postindustrinius miestus tyrinėjančia antropologe Aušra Teleiše.Laida parengta bendradarbiaujant su Lietuvos istorijos institutu.Ved. Arvydas Grišinas
• 
  „Kitinimas“ ir pabėgėliai mūsų visuomenėje su Raminta Jakucevičiene 20.08.2025 48min

  Bene pastoviausias dalykas mūsų gyvenime yra nuolatinis susidūrimas su ne tokiais kaip mes, galbūt keistai atrodančiais „kitais“. Šis susidūrimas tampa ne tik išbandymu, bet ir abipusės transformacijos galimybe. Ką reiškia sąvoka „kitinimas“? Kokią poveikį kitiems gali turėti mūsų žvilgsnis? Ir kaip buvimą „kitu“ išgyvena iš musulmoniškų kraštų į Lietuvą pabėgusios moterys? Išsamiau apie tai – pokalbyje su pabėgėles Lietuvoje tyrinėjančia antropologe Vaida Bražiūnaite.Laida parengta bendradarbiaujant su Lietuvos istorijos institutu.Ved. Arvydas Grišinas
• 
  Kultūrinės ir gamtinės Islandijos poezija su Vaida Bražiūnaite 13.08.2025 50min

  Islandija – vieniems lietuviams svajonių, kitiems kasdienybe, o tretiems – namais tapusi šalis. Islandų kultūra ir kalba savo spalvomis, garsais, žodynu ir vaizdais poetiškai ir nepastebimai susilieja su atšiauriu, bet magiško, mistiško ir grėsmingo grožio kupinu kraštovaizdžiu. Kokio tamsumo būna islandiškos naktys? Koks yra kasdienis gyvenimas mažame, į šiaurę nutolusiame Islandijos miestelyje? Ir kaip islandų kalba gali praplėsit mūsų erdvės, gamtos ir laiko suvokimą? Išsamiau apie tai – pokalbyje su savo gyvenimu ir betarpiška patirtimi Islandiją tyrinėjančia antropologe Vaida Bražiūnaite.Laida parengta bendradarbiaujant su Lietuvos istorijos institutu.Ved. Arvydas Grišinas
• 
  Galios režimai ir žmonių patirtys jų akivaizdoje su Neringa Klumbyte 06.08.2025 47min

  Autoritarinė galia apima ne tik politinį lauką, bet ir šiose galios sistemose gyvenančių žmonių kasdienybę, humorą, net ir jusles. Gyvos ir tikros tarp politinių girnų atsidūrusio žmogaus patirtys šiais iššūkių demokratijai kupinais laikais tampa vis aktualesnės. Kaip gyvenimą kontroliuoti siekė autoritarinis humoras Sovietų sąjungoje? Kokių vertės ir laimės formulių galima išmokti iš garsiosios Vilniaus „Rožytės“? Ir kokį kvapą turi dabartinis Rusijos karas prieš Ukrainą? Išsamiau apie tai – pokalbyje su antropologe Neringa Klumbyte.Laida parengta bendradarbiaujant su Lietuvos istorijos institutu.Ved. Avydas Grišinas
• 
  Indų kastų sistema ir diaspora Lietuvoje su Kristina Garalyte 30.07.2025 49min

  Indija yra paradoksų kraštas, kur sugyvena, persidengia ir sudėtingiausiais būdais siejasi gausybė kalbinių, kultūrinių, religinių ir tautinių grupių. Pastaraisiais dešimtmečiais ir Lietuvoje apsigyvena vis didėjantis kiekis indų diasporos gyventojų. Tad kokia ta Indijos kultūrinė įvairovė? Kaip indų bendruomenė prisitaiko Lietuvoje? Ir ką jie galvoja apie karą Ukrainoje? Išsamiau apie tai – pokalbyje su antropologe Kristina Garalyte.Laida parengta bendradarbiaujant su Lietuvos istorijos institutu.Ved. Arvydas Grišinas
• 
  Paramos Ukrainai rinkimas ir kiti ritualai su Beatriče Juškaite 23.07.2025 53min

  Rinkti paramą Ukrainai Lietuvoje yra tapę gana įprastu, tam tikrą valstybinį sąmoningumą demonstruojančiu reiškiniu. Tačiau pažiūrėjus į tarptautinį kontekstą paaiškėja, kad tai anaiptol nėra savaime suprantamas elgesys, o ir patį karą skirtinguose kraštuose žmonės mato skirtingai. Kaip Rusijos agresiją prieš Ukrainą mato ir supranta Prancūzijos visuomenė? Kaip atrodo paramos rinkimo užkulisiai Lietuvoje? Ir kokia gilesnė, kultūrinė šio savanoriško elgesio logika? Išsamiau apie tai – pokalbis su Oksfordo universiteto antropologijos doktorante Beatriče Juškaite.Laida parengta bendradarbiaujant su Lietuvos istorijos institutu.Ved. Arvydas Grišinas
• 
  Apie tautines mažumas ir tapatybes su Dariumi Daukšu 16.07.2025 47min

  Tautinių mažumų tema niekada nėra paprasta ar savaime suprantama. Kitoniškumas užklausia, pastato į įtampą, ir transformuoja tiek „savo“, tiek „kito“ tapatybę, tiek daugumos, tiek ir mažumos pasaulį. Tad ką lietuviams reiškia būt tautine mažuma svetur? Kaip jaučiasi ir kokį ryšį su Lietuva išlaiko Norvegijoje gyvenantys lietuviai? Ir kaip gyvenimą Lietuvoje patiria čia gyvenantys lenkai? Išsamiau apie tai – pokalbyje su antropologu Dariumi Daukšu.Laida parengta bendradarbiaujant su Lietuvos istorijos institutu.Ved. Arvydas Grišinas
• 
  Kinų kultūra ir Hakka bendruomenė su Baliu Astrausku 09.07.2025 47min

  Kinijos kultūra mūsų kasdienybę dažniausiai pasiekia pigios produkcijos, masinės gamybos pavidalu. Dėl to neretai esame linkę ją matyti supaprastintai, kaip vienalytį darinį, gąsdinantį savo mastu ir augančia įtaka pasaulyje. Tačiau tiek etninės, tiek kultūrinės, tiek ir religinės įvairovės joje kur kas daugiau nei mums gali atrodyti. Iš kur kyla Kinijos ir Taivano įtampa? Kokiais bruožais pasižymi moderni ir tradicinė kinų kultūra? Ir kas yra Hakka bendruomenė bei koks jos vaidmuo kinų visuomenėje?Išsamiau apie tai – pokalbyje su kinų kultūros tyrinėtoju Baliu Astrausku.Laida parengta bendradarbiaujant su Lietuvos istorijos institutu.Ved. Arvydas Grišinas
• 
  Vizualinės antropologijos ir etnografinis kinas su Nariumi Kairiu 02.07.2025 50min

  Vaizdinis etnografinės medžiagos fiksavimas yra tapęs vienasvarbiausių antropologijos darbo technikų. Tačiau papasakoti apie„kito“ gyvenimą nepameluojant ir visapusiškai nėra paprasta net irpasitelkus vaizdo kamerą. O ką jau kalbėti apie iššūkius, kylančiusskaitmeninių technologijų įsigalėjimo akivaizdoje. Kaip antropologijosmokslas naudoja kino priemones lauko tyrimams? Kas yra ikonofobija? Irkas Mariupolyje žuvusį talentingą lietuvių antropologą MantąKvedaravičių sieja su Graikija? Plačiau apie tai – pokalbyje su etnografinio kino tyrinėtoju Nariumi Kairiu. Laida parengta bendradarbiaujant su Lietuvos istorijos institutu.Ved. Arvydas Grišinas
• 
  Antropologijos ir etnologijos tyrimų istorija bei aktualumas šiandien su Vida Savoniakaite 25.06.2025 48min

  Antropologijos ir etnologijos mokslų pavadinimai dažnai nuskamba kartu. Neretai sąvokos naudojamos pakaičiui, bet tarp jų esti ir reikšmingų istorinių skirtumų. Lietuvos atveju etnografiniai, etnologiniai ir antropologiniai tyrimai yra svarbūs ne tik dėl mokslinės vertės, bet ir kaip valstybingumo, tautos pažinimo ir kūrimo priemonės. Tad kuo etnologija skiriasi nuo antropologijos? Koks šių mokslo sričių istorinis raidos kelias? Ir kuo mums svarbus latvių etnologas Eduardas Volteris?Plačiau apie tai – pokalbyje su antropologe Vida Savoniakaite.Laida parengta bendradarbiaujant su Lietuvos istorijos institutu.Ved. Arvydas Grišinas
• 
  Valstybių sienos ir jų nepaisymas: pokalbis su dr. Ieva Jusionyte 18.06.2025 48min

  Valstybių sienos egzistuoja tiek fiziškai, kaip konkretūs, saugantys, bet ir ribojantys, o neretai ir žalojantys objektai, tiek ir psichologiškai, kaip skirtingas politines, kultūrines erdves atribojantys objektai. Jų egzistavimas sukuria prielaidą ir kitiems reiškiniams – migracijos, kontrabandos, eksporto ir panašiai. Todėl paribys yra ypatingai įdomi ir turtinga tema, kurią tyrinėja gausybė antropologų.Kaip Amerikos universitetuose dirbantys Lietuvių antropologai jaučiasi kintančioje šalies politinėje situacijoje? Ką Meksikai atneša į ją iš Jungtinių Amerikos valstijų plūstantys ginklai? Kaip kinta šių dviejų valstybių pasienio vaidmuo? LRT Klasikos laidoje „Homo cultus. Ten ir atgal“ – pokalbis su su Brauno universiteto (JAV) antropologe Ieva Jusionyte.Ved. Arvydas Grišinas
• 
  Ten ir atgal. Kokius ryšius kuria dovanos ir mainai? Pokalbis apie maisto antropologiją ir kultūrinę kaitą su Lina Pranaityte-Wergin 08.09.2023 52min

  Nors „tradicines“ kultūras įprasta įsivaizduoti kaip nepavaldžias laikui, iš tiesų jos visuomet yra tėkmėje ir sąveikauja su įvairiais politiniais ir ekonominiais režimais bei maišosi su kitomis kultūromis – tiek kaimyninėmis, tiek ir tolimomis. Šioje laidoje gilinamės į tai, kokius socialinius santykius kuria dovanos bei mainai dviejuose skirtinguose kontekstuose: Australijos autochtonų maisto kultūroje bei katalikybėje Lietuvos kaime.Kokia Australijos vietinių tautų maisto vieta daugiakultūrinėje Australijos virtuvėje? Kodėl kartais receptai yra slepiami? Kaip per maistą drauge vartojame ir kultūrą, atmintį, vietą, socialinius ryšius? Kokia mainų reikšmė religinėse praktikose Dzūkijos kaime?Apie šias ir kitas temas kalbame su Heidelbergo universiteto (Vokietija) antropologe Dr. Lina Pranaityte-Wergin.
• 
  Homo cultus. Ten ir atgal. Kokia romų padėtis Lietuvos visuomenėje? Pokalbis su Gopalu Michailovskiu ir Agnieška Avin 25.08.2023 56min

  Romai – viena iš labiausiai diskriminuojamų ir marginalizuojamų tautinių mažumų Lietuvoje. Ši grupė yra veikiama struktūrinės diskriminacijos, rasizmo, neigiamo stereotipų visuomenėje. Prie šios padėties prisideda ne tik institucijos bei individai, bet ir mokslas, ilgai egzotizavęs romus. Kaip pasireiškia antičigonizmas Lietuvoje? Kokios Vilniaus taboro nugriovimo pasekmės? Kodėl romai emigruoja iš Lietuvos? Kaip keičiasi romų tyrimai?Apie tai laidoje kalbame su romų tyrėju ir aktyvistu Gopalu Michailovskiu ir Lietuvos socialinių mokslų instituto Sociologijos instituto doktorante Agnieška Avin.Ved. Kristina Jonutytė
• 
  Ten ir atgal. Su kokiais iššūkiais susiduria poindustrinės Europos bendruomenės? Pokalbis apie tvarumą ir ateities vizijas su Asta Vonderau 11.08.2023 52min

  Šioje laidoje siekiame atskleisti antropologines įžvalgas apie visuomenės ir kultūros kaitą Europoje, ypač poindustriniame kontekste, kai iš naujo permąstomas resursų paskirstymas, skaitmeninių technologijų vaidmuo, identitetas bei vieta valstybės bei pasaulio ekonomikoje.Kokius privalumus ir įtampas atnešė „Facebook“ duomenų centras Švedijos šiaurėje? Kuo problemiškas perėjimas prie „švarios“ energijos Rytų Vokietijoje? Kokių įžvalgų apie visuomenę ir kultūrą suteikia antropologiniai infrastruktūros bei energijos sričių tyrimai?Apie šias temas kalbame su antropologe, Martino Liuterio universiteto Halėje-Vitenberge (Vokietija) profesore dr. Asta Vonderau.Ved. Kristina Jonutytė
• 
  Ten ir atgal. Kokias kolonizacijos pasekmes jaučia Kanados ir Suomijos autochtonai? Pokalbis apie kri ir samių bendruomenes su Ieva Paberžyt 28.07.2023 53min

  Vietinės žmonių grupės lietuviškai vadinamos įvairiai – čiabuviais, autochtonais, vietiniais žmonėmis. Tai – mažos etninės ir kultūrinės grupės, kurios turi kolektyvinį istorinį ryšį su žemėmis, kuriose gyvena, jų ištekliais ir tam tikru gyvenimo būdu. Dauguma atvejų šios žemės buvo kolonizuotos, todėl autochtonai šiandieniniame pasaulyje dažniausiai egzistuoja kaip mažuma, kurios gyvenimo būdas ir žemės bei jų resursų valdymas priklauso nuo kultūriškai kitoniškos daugumos. Nors autochtonai sudaro apie 6 % pasaulio gyventojų, jie sudaro neproporcingą dalį gyvenančiųjų skurde, vidutiniškai turi trumpesnę gyvenimo trukmę ir susiduria su gausybe kitų socialinių, ekonominių bei politinių problemų.Kaip gyvena šiuolaikiniai autochtonai – kri tautos atstovai Kanadoje ir samiai Skandinavijoje? Kodėl kri tautos atstovių gimdymo patirtys skiriasi nuo kitų kanadiečių? Kaip autochtonai patiria besitęsiančias kolonizacijos pasekmes? Kodėl tradicinė medicina išlieka svarbi šiandieniniame pasaulyje?Šiomis temomis kalbame su antropologėmis dr. Ieva Paberžyte (International Cities of Refuge Network) ir dokt. Ugne Barbora Starkute (Azijos ir transkultūrinių studijų institutas, Vilniaus universitetas).
• 
  Homo cultus. Ten ir atgal. Kaip žmonės, žvėrys ir kraštovaizdis išgyvena klimato krizę Alpėse? Pokalbis su Daina Pupkevičiūte 14.07.2023 57min

  Šiandien žmonija gyvena klimato krizės sąlygomis. Šį terminą aktyvistai ir mokslininkai naudoja teigdami, kad klimato kaitos bei globalinio atšilimo reiškiniai jau nebėra abstraktūs ir nutolę, o jų pasekmės svariai jaučiamos įvairiose pasaulio vietovėse. Laikui bėgant ši krizė, nesiėmus pakankamų veiksmų, tik gilės. Pokalbyje šias temas nagrinėsime kalbėdami apie Pamario Alpių, Prancūzijos pietryčių regioną.Kaip klimato krizė jaučiama Alpėse? Kaip sugyvena žmonės, žvėrys, augalija ir kraštovaizdis kalnuose? Kaip menas ir antropologija pasitarnauja siekiant suprasti šias temas?Apie tai kalbame su menininke ir antropologe, Tartu universiteto doktorante ir jaunesniąja mokslo darbuotoja Daina Pupkevičiūte.