Moterys iš LDK

Jaksot

• 
  Ar Teklė Sapiegaitė Vilniaus vienuolyne rado laimę? 01.10.2026 53min

  Sesuo bernardinė, didikų Sapiegų duktė Teklė didžiąją gyvenimo dalį praleido už uždarų Vilniuje esančio vienuolyno sienų. Po Tridento susirinkimo XVI a. viduryje visos vienuolės turėjo gyventi klauzūroje, taigi, įstojusios į vienuolyną seserys jo teritorijoje likdavo visą gyvenimą.Moterų vienuolynai Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės sostinėje buvo perpildyti. Anuomet vietų juose būdavo ženkliai mažiau, nei norinčiųjų čia pasilikti amžiams. Vienuolėmis tapdavo Lietuvos didikų, turtingų bajorų ar miestiečių jaunos dukterys. Kraičio neturinčioms mergaitėms vienuolyno durys prasiverdavo tuomet, jei šios gebėjo giedoti arba groti.Kokios priežastys paskatino vos 16-os metų sulaukusią Teklę Sapiegaitę priimti tokį izoliuotą gyvenimo kelią? Ką reiškia būti vienuole Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikais?Šio pasakojimo herojė – LDK laikų vienuolė Teklė Sapiegaitė (XVII a. pradžia – 1682), kurios istoriją pasakoja muzikologė Aleksandra Pister.Redaktorė – Rūta Dambravaitė. Montažo režisierė – Sonata Jadevičienė.Ved. Aleksandra Pister
• 
  Moterys iš LDK: Kotryna Habsburgaitė ir negeidžiamų jungtuvių kaina 17.09.2026 53min

  1553-ieji. Liepos 30-ąją Krokuvoje tuokiasi galingiausios Europos didikų giminės duktė Kotryna Habsburgaitė ir paskutinysis Jogailaitis – Žygimantas Augustas. Į šią santuoką abu žengia su savo gyvenimo istorija. Dvidešimtmetė Kotryna, jau tapusi našle, teka antrą kartą. Trisdešimt trejų Žygimantas Augustas, dukart našlys, tuokart sau į žmonasima trečią moterį. Tapti Lietuvos didžiojo kunigaikščio žmona Kotryna nenorėjo. Ji smerkė Žygimantą Augustą už tai, kad jos trapios sveikatos seserį – pirmąją savo žmoną Elžbietą – netinkamu savo elgesiu privedė iki mirties. Be to, visuomenės ir Kotrynos akyse tai buvo nelygiavertė santuoka. Ji, Habsburgų giminės moteris, tekinama už Europos periferijos valdovo. Abu sutuoktiniai nenorėjo vienas kito. Ir vis dėlto, kas lėmė, kad tų metų liepą Kotryna Habsburgaitė atitekėjo į Lietuvos ir Lenkijos kraštą? Kokia buvo šių negeidžiamų jungtuvių kaina?Šios radijo dokumentikos herojė – Lietuvos didžioji kunigaikštienė Kotryna Habsburgaitė (1533-1572), kurios istoriją pasakoja laidos autorė, muzikologė Aleksandra Pister.Redaktorė – Rūta Dambravaitė. Montažo režisierė – Sonata Jadevičienė. Menamą Kotrynos dienoraštį įgarsino Vita Ličytė, istorinius šaltinius – Rytis Skamarakas.Ved. Aleksandra Pister