Pakeliui su klasika

Epizode

• 
  „Fluxus“ festivalis Špilevojui metė iššūkį: teko atsisakyti sau įprastų režisūros principų 18.09.2026 54min

  Rugsėjo 19 d. „Fluxus“ festivalis pristato Didįjį sprogimą. 21 val. Jurgio Mačiūno aikštėje prasidės tradicinis kopimas į Parodos kalną, kurio viršuje – koncertai, performansai ir pasirodymai pirmą kartą pasklis po skirtingas erdves. Vienam vakarui Kaune atsivers fluksiška visata, kurią kurs ne tik menininkai, bet ir patys festivalio lankytojai.Vilniaus teatro LĖLĖ naujasis sezonas atidaromas premjera suaugusiems „LOW LIFE | Žemo lygio kabaretas". Jame atskleidžiama paribio žmonių realybė. Į repeticiją nusikelkime kartu su kolege Ieva Radzevičiūte.Senojoje Zapyškio bažnyčioje vyks šeštasis festivalis „Garsų potvynis“, jungiantis šiuolaikinę ir eksperimentinę muziką, vizualųjį meną, garso instaliacijas ir performansus. 2026-ųjų festivalio tema – radijo fenomenas ir šiuolaikinės jo interpretacijos, o transliacija, bangos, rezonansas ir ryšys per atstumą tampa visą programą jungiančia menine ašimi.Pasaulio muzikos naujienose Jurgis Kubilius pasakoja apie prestižinį Japonijos apdovanojimą dirigentui Herbertui Blomstedui, į sezono atidarymo spektaklį neatvykusį San Francisko operos orkestrą bei 43-ejų „Metropolitan Opera“ dainavusio boso Andrew W. Potterio laišką, kuriame jis atskleidė apmaudžią savo karjeros nutraukimo priežastį.Ved. Gerūta Griniūtė
• 
  Palšytė apie sportininkes papiktinusią reklamą: norime dėmesio dėl rezultatų, ne kūno 17.09.2026 54min

  Sporto lažybų ir prognozių platformos reklama,kurioje garsi aktorė Sydney Sweeney nusifilmavo beveik ar visiškai nuoga, prisidengusi kamuoliais ir kitu sporto inventoriumi, užsiropštusi ant krepšinio lanko ar atsigulusi ant biliardo stalo, sulaukė milžiniško populiarumo, o kartu – ir kritikos strėlių. Daugybė garsių sportininkių viešai kritikuoja reklamą, sakydamos, kad ji seksualizuoja moteris sporte, užuot akcentavusi jų pasiekimus.Tauragės literatų klubas „Žingsniai“ šiemet švenčiatrisdešimties metų jubiliejų. Klubas pasižymi aktyvumu – nuolat leidžia naujas knygas, dalyvauja įvairiuose renginiuose, organizuoja tradicinį poezijos vakarą. Iš Tauragės pasakoja Vesta Vitkutė.Estijos sostinėje rytoj prasidės „Foto Tallinn“ fotografijosmeno mugė. Renginys vyksta kas dvejus metus, šiemet čia prisistato menininkai ir galerijos iš 15-os šalių, 2026-ųjų akcentas – Baltijos ir Šiaurės šalių fotomenas. Mūsų šaliai atstovauja galerija „Drifts“ su menininke JaninaSabaliauskaite ir Gedvilė Tamošiūnaitė.Klaipėdoje formuojasi savita miesto muzikinės kultūroskryptis. Šį sezoną valstybinis muzikinis teatras pristato keletą premjerų, tarp jų – Georgo Friedricho Händelio baroko operą „Julijus Cezaris“. Apie naująjį sezoną pasakoja kolegė iš uostamiesčio Agnė Bukartaitė.Ved. Indrė Kaminckaitė
• 
  Muzika, kurią reikia išjausti: ar „Apversta tikrovė“ apvers žiūrovų lūkesčius? 16.09.2026 54min

  Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras rugsėjo 18 d. kviečia į išskirtinę premjerą – pasaulinio garso lietuvių kompozitorės Žibuoklės Martinaitytės sukurtą operą „Apversta tikrovė“, kurios bendraautoris ir idėjinis bendramintis – žymusis režisierius, kostiumų ir šviesų dailininkas, scenografas Robertas Wilsonas.Rugsėjo pradžioje prie „Stasys Museum“ komandos prisijungusi Neringa Kulik paskirta direktoriaus pavaduotoja strateginiam planavimui ir laikinai eis muziejaus direktorės pareigas. Kokią muziejaus ateitį ji mato ir ar jau spėjo prisijaukinti Panevėžį?Šiemet Lietuvoje minėdami Kanklių metus, akimirkai pažvelkime ir į kuokles – giminingą latvių tradicinį instrumentą. Dviem etnomuzikantams – švecarui Gijomui Diamrekui ir latvei Malvinei Mantiniecei – kuoklės leido atrasti ir Lietuvą. Apie pažintį su kuoklėmis ir kanklėmis bei asmeninę šių instrumentų reikšmę su muzikantais kalbėjosi Rytis Skamarakas.Ved. Gerūta Griniūtė
• 
  Dalia Ibelhauptaitė: „Bohemiečiai“ sugebėjo pakeisti operos upės tėkmę Lietuvoje“ 15.09.2026 54min

  Panevėžio teatrai – Juozo Miltinio dramos teatras ir teatras „Menas“ – pradėjo aktorių ieškoti per atvirus darbo skelbimus. Anot vadovų, siekiama ieškoti kūrybiškų būdų prisivilioti naujus kūrėjus ir viliamasi, kad tokie konkursai taps įprasta praktika. Kiek toks aktorių įdarbinimo būdas paplitęs Lietuvos teatruose?„Vilnius City Opera“, veiklą pradėję kaip „Bohemiečiai“, švenčia 20-metį ir rugsėjo 17–20 dienomis kartu su Lietuvos valstybiniu simfoniniu orkestru kviečia į nemokamas garsiausių spektaklių peržiūras sostinės Rotušės aikštėje.Raseinių krašto istorijos muziejuje šiuo metu galima išvysti tekstilininkės Marijonos Sinkevičienės kūrybos parodą „Troškimas“. Autorės darbai prabyla apie didžiausią troškimą – gyventi saugioje aplinkoje. Pasakoja kolega Andrius Baranovas.Ved. Indrė Kaminckaitė
• 
  Alsys apie darbuotojų kritikuojamą kanclerį: man jis atrodė savo darbą išmanantis žmogus 14.09.2026 54min

  Šiandien prasideda tarptautinis fotografijos simpoziumas „NIDA. Sutikti fotografiją“. Visą savaitę vyksiančiame renginyje Lietuvos ir užsienio fotografai bei tyrėjai diskutuos apie fotografijos istoriją, moterų kūrybą, dirbtinio intelekto įtaką ir fotografijos ateitį. Apie simpoziume keliamas temas ir fotografijos lauke kylančius klausimus laidoje kalba Lietuvos fotomenininkų sąjungos vadovė Vilma Samulionytė ir fotografas Gytis Skudžinskas.Kultūros ministerijos darbuotojai kreipėsi į kultūros ministrą dėl ministerijos kanclerio Evaldo Raistenskio darbo organizavimo ir bendravimo. Rašte kalbama apie konstruktyvaus dialogo stoką, darbuotojų žeminimą, abejones dėl pavedimų pagrįstumo ir skubotą naujų etatų steigimą. Kaip situaciją vertina pats ministras ir kokių veiksmų žada imtis Seimo Kultūros komitetas?Kaip kalbame apie praeitį, kaip fiksuojame dabartį ir kaip susidorojame su netikrų naujienų keliamais iššūkiais? Šiuos klausimus Istorijos instituto organizuojamoje konferencijoje „Kaip rašysime Nepriklausomybės istoriją? Posttiesa“ aptars mokslininkai, menininkai ir žurnalistai. Pokalbis apie posttiesą, istorijos pasakojimą ir šiandienos informacinę erdvę – su politikos mokslų daktaru Arvydu Grišinu.Ved. Jolanta Kryževičienė
• 
  Dagnė Vildžiūnaitė: „Mes, kino kūrėjai, esame Lietuvos vėliavnešiai“ 11.09.2026 54min

  LRT OPUS mini 20-ąjį gimtadienį. Apie tai, kaip dvidešimtmetį pasitinka kolegos – LRT OPUS įkūrėjas Darius Užkuraitis.Šią savaitę Rygoje vyksta Baltijos šalių dokumentikos forumas „Baltic Sea Docs“. Tai – vienintelis tokio pobūdžio renginys regione, kasmet jis suburiantis daugiau kaip 150 kino industrijos profesionalų iš Baltijos šalių, Vidurio ir Rytų Europos. 30-ąjį kartą rengiamame forume, kaip ir praėjusiais metais, pristatomi net šeši dokumentinių filmų projektai, prie kurių dirba Lietuvos kino kūrėjų komandos.Rugsėjo 12 d. Pagėgiuose vyks Vilko vaikų atminimo dienos minėjimas, šiemet kviečiantis susitelkti į tris svarbius žodžius – „Prisiminti. Suprasti. Išsaugoti.“ Šių metų minėjime ypatingas dėmesys skiriamas vilko vaikų ir jų artimųjų prisiminimų fiksavimui, užrašymui bei išsaugojimui.Šį sekmadienį Šiluvoje – pagrindinė Šilinių atlaidų diena. Jos metu bus minimas Lietuvos bažnytinės provincijos ir vyskupijų įsteigimo šimtmetis. Tomo Mizgirdo pasakojimas.Pasaulio muzikos naujienose Jurgis Kubilius pasakoja apie dirbtinio intelekto tiriamą žymių džiazo pianistų įtaką vienas kitam, Hamburgo Elbės filharmonijos pirmojo veiklos dešimtmečio rezultatus ir siūlymą kas dešimtmetį keisti Paryžiaus Garnier operos žiūrovų salės lubose eksponuojamas freskas.Ved. Gerūta Griniūtė
• 
  Po AfD pergalės – nerimas kultūros lauke: kas gresia meno ir žodžio laisvei? 10.09.2026 54min

  Prasideda 11-asis Vilniaus galerijų savaitgalis (VGS). Šiemet renginio fokusas krypsta į pačias galerijas – jų istoriją, veikimo principus, santykį su menininkais ir vaidmenį šiuolaikinio meno lauke. Pokalbis apie festivalį ir pagrindinius programos akcentus – su VGS kuratore, galerijos „Drifts“ įkūrėja Jolanta Chockevičiūte-Laurent ir šiuolaikinio meno kuratore Juste Kostikovaite.Partijai „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) laimėjus Saksonijos-Anhalto žemės rinkimus Vokietijoje, kultūros lauke tvyro nerimas. Partijos programoje teigiama, kad tariamą Vokietijos „tapatybės sutrikimą“ reikia gydyti nauja patriotine kultūros politika. Dalis bendruomenės akcentuoja, kad AfD kultūros politika primena nacių laikus, siekiant kultūros finansavimą paversti politinės kontrolės įrankiu. 5 nacionalinės menininkų organizacijos dar prieš rinkimus perspėjo, kad AfD politinė programa kelia grėsmę meno laisvei ir kultūros įvairovei. Ar šios grėsmes realios ir kaip AfD užmojai Saksonijos-Anhalto žemėje gali paveikti visos Vokietijos kultūros lauką?Šiauliai švenčia 790 gimtadienį, siejamą su Saulės mūšio data. Pagrindiniai renginiai prasideda šiandien ir truks visą savaitgalį. Pasak organizatorių, suplanuota dešimtys koncertų, įvairių pasirodymų, edukacijų, parodų. Daugiau apie jubiliejų tiesiogiai iš Šiaulių – kolega Tomas Mizgirdas.Ved. Indrė Kaminckaitė
• 
  Naujasis pasaulio žemėlapis: tikslesnės proporcijos, bet politinės ribos lieka 09.09.2026 54min

  Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja nubalsavo už naują pasaulio žemėlapį, kuriame Afrika vaizduojama didesnė, o Šiaurės Amerika ir Europa – mažesnės. Rezoliuciją, kuria siekiama „tikslesnio žemynų sausumos plotų vaizdavimo“, palaikė 164 šalys. JAV balsavo prieš, o dar šešios valstybės, tarp jų ir Lietuva, susilaikė. Kaip žemėlapiai formuoja mūsų pasaulio matymą ir istorijos suvokimą?Šį rudenį Vilniaus dailės akademijos Dizaino katedra mini 65 metų jubiliejų. Ta proga surengtoje parodoje pristatoma 100 šiuolaikinio dizaino eksponatų – nuo industrinių objektų ir autorinių baldų iki kostiumų, kurtų performansams. Ką ši paroda pasakoja apie Lietuvos dizaino raidą ir kaip joje susitinka skirtingos šalies dizainerių kartos?Šiandien vykusiame seminare Lietuvos istorijos instituto mokslininkai pranešė, kad Vilniaus arkikatedros sienose ir rūsiuose lokalizuota 20 ertmių bei anksčiau netyrinėtų ar nedokumentuotų plotų. Viena iš ertmių bus tiriama jau šį spalį. Kuri ir kodėl ji pasirinkta, domėjosi kolegė Ieva Radzevičiūtė.Ved. Gerūta Griniūtė
• 
  Jotvingių premijos laureatė Žagrakalytė: „Nenorėčiau savo tekstuose žliumbti“ 08.09.2026 54min

  Japonijos Nagojos miesto muziejuje atidaryta paroda „Lietuva – dainos, aidinčios Baltijos miškuose“, kurią kartu rengė Nagojos miesto muziejaus ir Lietuvos nacionalinio muziejaus (LNM) kuratoriai. Tai – pirmoji tokio masto Lietuvos istorijai ir kultūrai skirta paroda Japonijoje.Klaipėdoje pirmą kartą eksponuojamos tarpukario fotografo Leono Balko nuotraukos, kuriose atsiskleidžia šeimų portretai, senosios Klaipėdos vaizdai ir tuometis žmonių gyvenimas. Kolegės Agnės Bukartaitės pasakojimas.Paaiškėjo šių metų Jotvingių ir Jaunojo jotvingio premijų laureatai. Jotvingių premija skirta poetei Agnei Žagrakalytei „už poeziją be depresijų, lyrinės tradicijos deromantizaciją, eilėraščių nonsensą knygoje „Liekamieji reiškiniai“. Jaunojo jotvingio premijos laureatu išrinktas Dominykas Norkūnas už kantrią ir tylią vertimo meistrystę, jautrią klausą skirtingų kalbų poezijai ir subtilų lietuvišką skambesį, juntamą pastarųjų dvejų metų poezijos vertimuose iš latvių ir anglų kalbų.Šiandien Valdovų rūmuose pristatoma nauja paroda „Eina garsas nuo Malburgo… Malborko lobiai“. Joje eksponuojamos vertybės iš Malborko pilies muziejaus kolekcijos, kurias jau apžiūrėjo kolegė Ieva Radzevičiūtė.Ved. Indrė Kaminckaitė
• 
  Monospektaklis – iššūkis aktoriui ar žiūrovui? 07.09.2026 54min

  Vilniuje prasideda monospektaklių festivalis „Mano/Mono“. Kuo išskirtinė teatro forma, kurioje visą sceną užpildo vienas aktorius, ir kokių iššūkių ji kelia kūrėjams bei žiūrovams?Tauragėje aštuntą kartą vyksta festivalis „Kvadratu“, kuriame šiemet kviečiama nagrinėti ribas. Renginio veiklos vyksta netikėtose, tarpinėse erdvėse – ten, kur ribos tik nujaučiamos. Kolegės Vestos Vitkutės pasakojimas.Ar įmanoma apie perskaitytą knygą papasakoti vos per 5 minutes? Tokį iššūkį kelia Lietuvos bibliotekų organizuojamas Knygos pristatymo konkursas, kviečiantis perskaitytą kūrinį pristatyti trumpu vaizdo įrašu.Kuo ypatinga Šiauliuose mažiau, nei prieš šimtmetį, pastatyta nedidelė, bet išskirtinė savo istorija Šv. Ignaco Lojolos bažnyčia? Pasakoja Tomas Mizgirdas.Ved. Donatas Šukelis
• 
  Speciali laida iš Kėdainių: kuo gyvena ir garsėja ši kultūros sostinė? 04.09.2026 1h 52min

  Speciali laida iš š kultūros sostinės – Kėdainių.Kaip miestui sekasi įnešti gyvybingumo į kultūros pasaulį ir kas liks atsisveikinus su kultūros sostinės titulu?Kalbėdami apie Kėdainių kultūrą, negalime nepaminėti miesto istorijos ir architektūros. Kėdainiuose galima pamatyti kone visą Lietuvos architektūros istoriją, o čia pat susitinka ir skirtingų tautų bei religijų palikimas – nuo Radvilų ir škotų pirklių namų iki sinagogų, cerkvės, evangelikų reformatų bažnyčios ir minareto.Dar prieš Kėdainiams tampant Lietuvos kultūros sostine, miestas jau seniai turėjo kitą titulą – agurkų sostinės. Agurkas čia tapo ne tik vietos simboliu, bet ir savita miesto tapatybės dalimi. Kaip agurkas tapo Kėdainių vizitine kortele ir kodėl sovietmečiu dėl jo teko net kovoti su valdžia?Džiazas – neatsiejama Kėdainių tapatybės dalis. Tai vienintelis miestas Lietuvoje, turintis Džiazo gatvę, šios muzikos tradicijos svarba Kėdainiuose akcentuojama Lietuvos kultūros sostinės programoje. Kaip džiazo tradicija puoselėjama Kėdainiuose ir koks šis miestas būtų be jo?Kėdainius įprasta prisiminti kaip Radvilų miestą, tačiau kelis šimtmečius tai buvo ir svarbus amatininkų miestas. Čia veikė siuvėjų, kalvių, audėjų, puodžių, batsiuvių, dailidžių cechai, o XVIII amžiuje jų Kėdainiuose buvo net šešiolika – jų skaičiumi miestas prilygo Minskui. Kas liko iš šios amatininkų miesto tradicijos ir kaip ji tęsiama šiandien?Kėdainiai švenčia 654-ajį miesto gimtadienį, jau netrukus įvyks didysis miesto šventės atidarymas, o rytoj specialų sveikinimą ir parodą šiai progai pristatys miesto baikerių klubai. Jie nepraleidžia miesto švenčių, aktyviai dalyvauja Kėdainių kultūriniame ir socialiniame gyvenime.Ved. Indrė Kaminckaitė ir Justė Krikščiūnė
• 
  Jubiliejų švenčianti kompozitorė Bružaitė: kuriu suaugusiojo kūne gyvenančiam vaikui 03.09.2026 54min

  Šiandien 60-metį mini kompozitorė, Zita Bružaitė. Cituojant muzikologę Dainorą Merčaitytę, Bružaitė savo kūriniuose laisvai jungia viduramžių asketizmą ir moderno spalvingumą, liaudies muzikos intonacijas ir džiazines improvizacijas. „Už muzikos universalumą ir emocinį atvirumą“ kompozitorė 2020-aisiais apdovanota Lietuvos nacionaline kultūros ir meno premija.Kauno fotografijos galerijoje menininkas Visvaldas Morkevičius pristato parodą „Blind cats“. Fotografas ekspozicijoje tyrinėja vis labiau susiliejančias pramogos, smurto ir propagandos ribas. Kolegos Andriaus Baranovo pasakojimas.Leidykla „Kitos knygos“ išleido vienos ryškiausių lietuvių poetinio maišto figūrų Manto Gimžausko-Šamano antrąją kūrybos rinktinę „Revoliucija“. 2007-aisiais, sulaukęs vos 31-erių, poetas, menininkas, kino scenarijų autorius, žuvo gaisro metu. Šiandien Šamano kūrybiniu palikimu rūpinasi jo bičiulis, architektas, poetas, leidėjas ir dizaineris Tomas S. Butkus, kuris ir sudarė rinktinę „Revoliucija“.Pasaulio muzikos naujienose Jurgis Kubilius pasakoja apie daugiau 639 metus trunkančio kūrinio atlikimą, Andre Rieu tarptautinį kvietimą vaikams pasirodyti kalėdiniame koncerte Mastrichte bei ką atskleidė Austrijos komunistų partijos užsakytas tyrimas apie Zalcburgo festivalio prieinamumą.Ved. Indrė Kaminckaitė
• 
  Istorikė: signatarų tekstai primena, kaip svarbu mokėti diskutuoti 02.09.2026 54min

  Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka atveria mažai žinomus Kovo 11-osios signatarų tekstus ir kviečia iš naujo pažinti žmones, atkūrusius valstybę. Bibliotekos Valstybingumo centras siūlo ieškoti atsakymų pačių signatarų rašytuose tekstuose.Šiandien prasideda Venecijos kino festivalis. Šiemet „Venice Immersive“ konkursinėje programoje pristatomas lietuvių režisieriaus Tomo Tamošaičio virtualios realybės filmas „Gėdos akys“, nukeliantis žiūrovą į anoreksija sergančios paauglės vidinį pasaulį ir kviečiantis susimąstyti apie paauglių psichinę sveikatą. Pasakoja Indrė Kaminckaitė.Kodėl vaikų literatūroje dažnai sutinkame vienaragius ir undines, slibinus ir baziliskus? Ar magija yra būtina, kai pasakoji jautrias ir sudėtingas žmonių gyvenimo istorijas? Šiuos klausimus svarstys parodų kuratorė, leidinio „Knygų slibinas. Fantastinis pasakojimas apie knygų grožį“ autorė Indrė Urbelytė ir filosofas, Vilniaus universiteto docentas, knygos „Profesorius S. ir Vilniaus Baziliskas“ autorius Laurynas Peluritis.Ved. Gerūta Griniūtė
• 
  Belgų režisierius apie lietuvių aktorius: daugiau pats mokausi iš jų nei jie iš manęs 01.09.2026 54min

  Marijampolės centre šį rudenį planuojama pastatyti paminklą grafienei Pranciškai Ščiukaitei-Butleriene, kuri laikoma miesto įkūrėja. Planuojama, kad skulptoriaus Zigmo Buterlevičiaus sukurtas paminklas iškils tarp Marijampolės dramos teatro ir Šv. arkangelo Mykolo bazilikos.Šiandien, minint Mokslo ir žinių dieną, o LRT šiemet švenčiant radijo šimtmetį, kolega Rytis Skamarakas kviečia nusikelti į 1926-uosius ir išgirsti, ką apie švietimą bei jaunimą tuomet rašė Lietuvos spauda. Su kokiomis problemomis prieš šimtą metų susidūrė mokyklų bendruomenės? Kodėl dalis visuomenės piktinosi kinu ir siekė uždrausti filmus rodyti jaunimui? Kaip laisvalaikį leido moksleiviai ir kokių šunybių jie iškrėsdavo?Šiuo metu vyksta jau aštuntoji „Kosmos Lab“ vizualinio teatro laboratorija, skirta jaunosios kartos menininkų profesiniam tobulėjimui bei vizualiojo teatro ir tarpdisciplininio meno raidai Lietuvoje plėtoti. Šių metų temos – intermedialumas ir ritualas. Būtent ritualų ir santykio su gamta tyrinėjimais šiuo metu užsiima belgų režisierius, rašytojas ir tarpdisciplininis kūrėjas Fabrice’as Murgia. Ko mūsų šalies kūrėjai semiasi iš Fabrice Murgia kūrybos ir kaip Lietuva bei mūsų gamta prisidės prie jo tyrinėjimų?Tęsiame pasakojimų ciklą apie sakralinį paveldą. Kaltinėnų miestelyje, Šilalės rajone, yra įsikūręs Dvasingumo parkas. Kaip jis buvo įkurtas ir kaip šia erdve rūpinamasi dabar? Pasakoja Vesta Vitkutė.Ved. Indrė Kaminckaitė
• 
  Balsai, automobiliai ir lėktuvai – garsai, įsilieję į Misionierių bažnyčios skambesį 31.08.2026 54min

  Kaip skambėtų migla, kuria galima uždengti istorinį kraštovaizdį darkančius naujadarus? Kokia muzika lydėtų spindinčius bažnyčios bokštus, iškylančius virš rūke skęstančių naujų pastatų? Naujame albume „Balta tamsa“ išgirsime muziką, sukurtą menininkės ir tyrėjos Rėdos Brandišauskienės meniniam protestui, kuris naujai įrašytas Misionierių bažnyčioje Vilniuje. Pasakoja kompozitorius Dominykas Digimas ir smuikininkė Lora Kmieliauskaitė.Kembridžo universitete ketinama įsteigti Lietuvos studijų profesūrą – nuolatinę profesoriaus pareigybę, skirtą Lietuvos studijoms. Teigiama, kad jos atsiradimas gilintų supratimą apie Lietuvą visame pasaulyje, paskatintų daugiau mokslinių tyrimų, seminarų, konferencijų ir turėtų naudos ne tik Jungtinės Karalystės, bet ir Lietuvos universitetų akademinei bendruomenei. Plačiau – kolegės Ievos Radzevičiūtės pasakojime.Šiandien – Lietuvos Laisvės diena. Prieš 33-ejus metus Lietuva įtvirtino savo laisvę – iš šalies teritorijos pasitraukė paskutiniai Rusijos kariuomenės daliniai. Ankstyvą rytą Vilniaus geležinkelio stotyje vyko diskusijos, iki pat 23 val. tęsis instaliacija „Besąlygiškos laisvės link“. Pokalbis su idėjos autore Rugile Grendaite ir istoriku Antanu Terlecku.Ved. Jolanta Kryževičienė
• 
  Skaidri, mažiau dramų ir pompastikos: kokią monarchiją Norvegijoje kūrė Haraldas V? 28.08.2026 54min

  Karališkieji rūmai penktadienį pranešė, kad mirė Norvegijos karalius Haraldas V. Jam buvo 89 metai ir jis buvo vyriausias monarchas Europoje. Pokalbis apie Norvegijos karalių ir monarchijos vaidmenį visuomenėje su politologu Gintu Karaliumi.Kultūros ministerijos užsakymu buvo atliktas tyrimas „Kultūros turinio sklaidos skaitmeninėje erdvėje papildomo mokestinio reglamentavimo poveikio vertinimas“. Juo siekta identifikuoti papildomas finansines ir teisinio reguliavimo priemones, kurios galėtų būti taikomos Lietuvoje, siekiant nuosekliai stiprinti nacionalinio kultūros turinio kūrimą, didinti jo prieinamumą bei užtikrinti ilgalaikį ekonominį gyvybingumą.Aukštaitijos siaurasis geležinkelis penktadienį savo patalpose Panevėžyje visuomenei atvers naujai įkurto Siauruko muziejaus duris. Taip pat lankytojams bus pristatytas gatvės meno kūrinys – iliustracinė Panevėžio geležinkelio stoties interpretacija.Kelias rugpjūčio savaites po Kauno mikrorajonus keliavo renginių ciklas „Kultūra į kiemus“. Septintą kartą iniciatyva ragino išeiti į kiemą, susitikti su kaimynais ir dalyvauti kultūrinėje programoje.Ved. Gerūta Griniūtė
• 
  „Metas kilti į kovą“: kodėl Klaipėdos švyturys vis dar neprieinamas visuomenei? 27.08.2026 55min

  Klaipėdos švyturio ateitis ir prieinamumas visuomenei vėl kelia klausimų. Nors po maždaug 150 tūkstančių eurų kainavusių tvarkybos darbų objektas liko uždarytas lankytojams, dabar diskusiją atnaujino įvykęs incidentas, kai viešoje Burių gatvėje švyturį fotografavusio Vokietijos piliečio apsaugos darbuotojai pareikalavo ištrinti nuotraukas. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija vėliau nurodė, kad fotografavimas už aptvertos teritorijos ribų savaime nėra uosto režimo pažeidimas. Tuo metu viešojoje erdvėje keliami ir klausimai dėl pačiame švyturyje bei jo aplinkoje atliktų pakeitimų, istorinio žibinto su Frenelio lęšiais išmontavimo ir objekto prieinamumo. Kokios ribos taikomos visuomenei ir kaip suderinami kultūros paveldo, uosto saugumo bei viešojo intereso klausimai?Pasaulio muzikos naujienose Jurgis Kubilius pasakoja apie „McDonald's“ greito maisto restoranuose leidžiamą klasikinę muziką, beprecedentį Bostono simfoninio orkestro atlikėjų streiką ir reitinguose pirmaujantį albumą „Black Mozart“, kuriame genijaus muzikai įskiepijamas bliuzo, gospelo ir džiazo muzikos genas.Šiauliuose minimas menininkės Birutės Kasperavičienės sukurtos skulptūrinės kompozicijos „Trys nykštukai“ 50-asis jubiliejus. Balto marmuro kompozicija buvo viena pirmųjų papuošusi atidarytą bulvarą. „Nykštukų“ jubiliejus yra vienas iš šią savaitę vykstančių Šiaulių naktų renginių.Ved. Justė Krikščiūnė
• 
  Menininkė Jonynaitė apie personalinę parodą: galvojau apie nesusikalbėjimą 26.08.2026 54min

  Vilniaus miesto šokio teatras „Low Air“ pradeda 15-ąjį kūrybinės veiklos sezoną. Per penkiolika metų keitėsi ne tik „Low Air“, pasikeitė ir urbanistinio šokio vieta Lietuvos kultūroje – iš gatvės kultūros jis vis labiau įsitvirtino profesionaliojoje scenoje. Šią kaitą atspindi ir jubiliejaus tema „Būti tarp. Su. Kintant“, kviečianti atsigręžti į nueitą kelią ir kartu klausti, kur judėti toliau. Pokalbis su „Low Air“ teatro ir mokyklos bendraįkūrėjais Airida Gudaite ir Laurynu Žakevičiumi.Režisierius Aleksandras Špilevojus Anykščiuose įkūrė teatrą ir pristatė premjerinį spektaklį miške „Pačios“. Naktinis spektaklis, kurį publika gali ne tik žiūrėti, bet ir patirti, paremtas vietos gyventojų istorijomis, kurios atspindi moterų išgyvenimus. Daugiau iš Anykščių pasakoja Tomas Mizgirdas.Menininkė Morta Jonynaitė pristato personalinę parodą „Žemė kalbina dangų“. Jaunosios kartos menininkė parodoje pristato dar niekur nerodytus tekstilinius objektus ir instaliacijas. Jose – kūrėjos išausti senelių pasakojimai, patirtys, sutrūkinėję prisiminimai, kuriuos papildo šiuolaikinės asmeninio ir bendražmogiško ryšio interpretacijos.Tęsiame pasakojimų ciklą apie Lietuvos sakralinį paveldą – šalies šventoves ir maldos namus. Lankantis Kelmės rajone vietos gidai rekomenduoja užsukti ir į KražiUs. Ten esanti bažnyčia – viena reikšmingiausių šventovių Lietuvoje. Ji mena garsiąsias KrAžių skerdynes ir vietos gyventojų kovą už lietuvybę. Čia saugomi ir didžiausi Žemaitijos vargonai. Daugiau iš KrAžių pasakoja Tomas Mizgirdas.Ved. Gerūta Griniūtė
• 
  Profesorius Želvys: disertacijų skandalai kuria įspūdį, kad mūsų aukštasis mokslas krizėje 25.08.2026 54min

  Aukštasis mokslas užima itin svarbią vietą visuomenėje, tačiau jos pokyčiai, lemti geopolitinių įtampų, technologinės pažangos, vertybinių poslinkių, reikalauja kismo ir aukštajame moksle. Apie tai bus diskutuojama Europos aukštojo mokslo draugijos 48-ojoje metinėje konferencijoje „Pasitikėjimo tarp aukštojo mokslo ir visuomenės stiprinimas“.„Jeigu nebūtų žemaitiško užsispyrimo, turbūt nekiltų ir impulsas mokytis skirtingose dailės mokyklose bei tęsti meninę veiklą“, – sako tapytoja Eimantė Šimkutė. Iš Šilalės kilusi menininkė savo darbus gimtajame krašte eksponuoja dviejose parodose.„Teatronas“ pristato šiuolaiknio cirko katalogą. „Šis katalogas skirtas Lietuvos kultūros organizacijoms, kurios nori savo programose matyti šiuolaikinį cirką ir galbūt nežino, nuo ko pradėti, arba nežino viso lauko. Jame galima rasti paprastą informaciją apie spektaklį, ko jam reikia, kiek jis kainuoja, kokios veiklos įmanomos greta spektaklio“, – sako „Teatrono“ vadovas Gildas Aleksa.Tęsiame pasakojimų ciklą apie Lietuvos sakralinį paveldą – šalies šventoves ir maldos namus. Lankantis Kelmės rajone vietos gidai rekomenduoja užsukti ir į Kražius. Ten esanti bažnyčia – viena reikšmingiausių šventovių Lietuvoje. Ji mena garsiąsias Kražių skerdynes ir vietos gyventojų kovą už lietuvybę.Ved. Gerūta Griniūtė
• 
  Kuolys apie planą sugrąžinti kultūros atašė Latvijoje: nejaučiame jų intelektualinio pulso 24.08.2026 54min

  Ministras Pirmininko Mindaugas Sinkevičius paskelbė, kad ketinama atkurti kultūros atašė Latvijoje pareigybę. Kodėl reikia kultūros atašė kaimyninėje Latvijoje?Šiandien minima Ukrainos nepriklausomybės diena. Prieš 35 metus, 1991 metų rugpjūčio 24 dieną, Maskvoje žlugus pučui, Ukrainos Aukščiausioji Rada paskelbė šalies nepriklausomybę.Baltijos kelio dieną Lietuvos nacionalinio muziejaus Gedimino pilies bokšte atidaryta nauja ekspozicija „Laisvės dažnis“.Pakruojyje vyksta skulptorių pleneras „Akmens dialogai“. Petrašiūnų dolomito karjere menininkai kuria skulptūras, kurios papuoš miesto erdves.Ved. Marius Eidukonis