Žaidžiam žmogų

Епизоди

• Žmogus nėra išbaigtas. Apie pažeidžiamumo ir stiprybės jungtį su jungiste Egidija Šeputyte 28.05.2026 1ч 23мин

  „Kiek žmogaus mumyse telpa, tiek ir kito sutalpinsime“, – nuskambėjo pokalbyje. O kiek talpiname savo pačių trapumo? Apie pažeidžiamumo ir stiprybės jungtį per paradoksą – pokalbis su psichologe, jungiškosios krypties psichoanalitike ir poete Egidija Šeputyte. Kalbėjomės ir apie Karlo Gustavo Jungo žmogiškuosius ribotumus, neuroįvairovės vaidmenį šiandienos kolektyviniame gyvenime, taip pat – apie poezijos ir psichoterapijos sąlyčius bei dažnai nepamatytą jaunų žmonių gelmę. Kaip keičiasi žmogaus santykis su savimi, kai jis prisileidžia savo pažeidžiamumą?Ved. Tautė Šumskė
• „Terapeute, myliu jus.“ Perkėlimo reiškinys psichoterapijoje su dr. Asta Adler 21.05.2026 1ч 26мин

  „Dabar galėsime eiti gerti arbatos“, – kartais užbaigus terapiją traukia ištarti klientus. Psichoterapijos kabinete gimstantis gilus ryšys – suprantamas, bet turi ypatumų. Pokalbyje su psichologe, jungiškosios krypties analitike, Vilniaus universiteto docente dr. Asta Adler aptariame perkėlimo ir kontraperkėlimo fenomenus: kaip seni santykiai persikelia į terapiją ir ką terapeutams sesijose kylantys jausmai gali pasakyti apie klientų vidinį pasaulį? Kaip šie procesai reiškiasi santykiuose už terapijos ribų? Kodėl kartais vienas žmogus gali pajusti kito jausmus už jį? Ved. Tautė Šumskė
• Miesto antropologė dr. Jekaterina Lavrinec: „Miestas yra mūsų trečioji oda“ 14.05.2026 1ч 27мин

  „Žalioji erdvė žmogui palanki tuomet, kai jis ten gali surengti iškylą“, – dalijasi japonų įžvalgomis apie žaliųjų erdvių ypatumus miesto antropologė dr. Jekaterina Lavrinec. Kodėl žaluma mieste – strateginis resursas? Kaip galime pritaikyti vietinį žinojimą ir pasirūpinti savo daugiabučių kiemų augalija, kad vietoj mylimo medžio vieną dieną ten nerastume tik kelmo? Ir kodėl pastaruoju metu gali norėtis „šlovinti šabakštynus“? Sodrus pokalbis apie žmogaus ir miesto žalumos bei betono santykių niuansus.Ved. Tautė Šumskė
• Choreografė apie tai, kaip šokis padeda save, savo kūną patirti skirtingais įsikūnijimais 07.05.2026 49мин

  „Man patinka žvilgsniu provokuoti žiūrovus“, – sako choreografė, šokėja ir šokio mokytoja Miglė Dudavičiūtė. Ji augo mažame Dzūkijos kaimelyje – Punioje, o šiandien turi savo šokių studiją sostinėje ir moko šokio su aukštakulniais, bet dar labiau – drąsos. Ką žmogui duoda pastanga mokytis choreografijos, struktūros?Ved. Tautė Šumskė
• Striptizo ir šiuolaikinio šokio menininkė: perkamas intymumas nenuvertėja 30.04.2026 46мин

  „Kūnas yra nuolatinėse derybose su aplinka“, – pastebi Ieva Navickaitė, šiuolaikinio šokio ir striptizo menininkė. Profesionalų šokėjos kelią ji pradėjo baigusi „Idyllwild Arts Academy“ (JAV). Švedijoje Ievą pakerėjo tai, ką pamatė žymiame striptizo klube, ir jau 10 metų pati užsiima šia veikla. Ko žmonės iš tikro ieško striptizo klubuose? Kaip gali atrodyti santykiai su klientais ir kur čia feminizmas? (S)Ved. Tautė Šumskė.
• Algoritmas nevaldo mūsų, sako skaitmeninės rinkodaros specialistas Domantas Širvinskas 23.04.2026 1ч 1мин

  Kiek skaitmeninėje erdvėje svarbus žmogiškumas ir kaip jį apibrėžtume būtent virtualybės kontekste? Kaip naviguoti soc. medijų chaose su savo žinute? Kokia pagrindinė emocinė grąža socialiniuose tinkluose? Pokalbis su Domantu Širvinsku – skaitmeninės rinkodaros ir socialinių tinklų komunikacijos specialistu, kuris pradėjo užsiimti šia veikla prieš 16 metų, kai daugelis dar nė žalio supratimo neturėjome, kuo tai virs.Ved. Tautė Šumskė
• Kultūros pasakotoja internete Dalia Elena: „Jaučiuosi labiau personažas nei žmogus“ 16.04.2026 58мин

  „Mane vėl paėmė juokas,“ – taip galima nusakyti šio epizodo pašnekovės, Vilniaus paveikslų galerijos gidės ir interneto veikėjos Dalios Elenos Kaladinskienės laikyseną. Nors rimtų temų ji nevengia – studijavo filologiją, semiotiką, filosofiją, teologiją, egzistencinę psichoterapiją ir sukasi tarp ryškių kultūrai bei mokslui nusipelniusių žmonių. Pavyzdžiui, yra viena iš filosofo Algio Mickūno redaktorių ir vertėjų. Kaip sako, „verčiau Mickūną į Mickūną“. Žaisdamas mylėk – tokia viena jos mantrų.Ved. Tautė Šumskė
• Intymias paslaugas teikusi Ofelija: „Jaučiausi galios pozicijoje“ 09.04.2026 56мин

  „Jie išsitraukdavo iš maišiukų perukus, stringus ir norėdavo žaisti drauges. Neįsivaizdavau, kiek daug vyrų Lietuvoje slepia savo homoseksualumą,“ – ¬¬dalijasi Ofelija (vardas pakeistas). Moteris sako, kad nuo mažens jos seksualumas buvo smalsus ir negėdinamas. Vienu gyvenimo etapu Ofelija nutarė teikti intymias paslaugas Lietuvoje ir Didžiojoje Britanijoje. Kas atveda žmones į šią sritį? Tiek teikti paslaugas, tiek gauti. Ką apie žmones ir gyvenimą suprato Ofelija, metus padirbėjusi seksualinio darbo srityje? (S)Ved. Tautė Šumskė
• Dialektinės elgesio terapijos specialistas Jan Hilbig: „Įtampa yra energija, kuri veda“ 02.04.2026 1ч 28мин

  Emocija nėra problema, tik dažnai ja tampa emocijos padariniai. Pavojingiausi – savižala ar savižudybė. Ribinis asmenybės sutrikimas (RAS) dar kartais vadinamas disreguliacijos sutrikimu arba – dialektikos klaida. Taip jį vadino dr. Marsha Linehan, kuri ir pasiūlė šiam sutrikimui taikyti dialektinę elgesio terapiją. Gydytojas psichiatras-psichoterapeutas Jan Hilbig – patyręs šio metodo specialistas. Kalbamės apie dialektikos ypatumus ir svarbą. Toli gražu ne tik tiems, kam diagnozuota RAS. Kaip gimsta zebras ir kas yra jo priešybė? Ir koks budizmo vaidmuo šiame pasakojime?Ved. Tautė Šumskė.
• Giedrė iš „Dydis nesvarbu“: turinį kuriu tiems, kam reikia palaikymo, ne kritikams 26.03.2026 50мин

  Visą gyvenimą man teko apmąstyti save per kūną, dalijasi Giedrė Valavičiūtė, paskyros „Dydis nesvarbu“ kūrėja. Tai – viena pirmųjų paskyrų socialinėse medijose, prieš 10 metų pradėjusi nuosekliai komunikuoti kūno pozityvumo temomis. Kuo šiandien gyvena Giedrė? Pokalbis apie mergas, stilių, storumą, seksualumą, dideles lovas ir draugystes.Ved. Tautė Šumskė
• Viktorija, gyvenanti Izraelyje: „Sekti vidumi daug kam atrodo ekstravagantiška“ 19.03.2026 55мин

  Viktorija gyvena Izraelyje, 8 metus, ir turi ką papasakoti: nuo dramatiškų pirmųjų pažinčių, meilės istorijų, iki bėgimų į slėptuves su dar 40 žmonių. Ką apie skirtingų bendruomenių santykius fiksuoja Viktorijos akis? Kaip ji matė Jeruzalės turgų po spalio 7 d. tragedijos? „Jaučiu gilų liūdesį, kad negirdimi tie, kurie iš tikrųjų tą gyvenimą gyvena“, – sako Viktorija Einorė-Bechor, knygos „Devintas gyvenimas. Svetimšalės pokalbiai“ autorė. Kas ją atvedė ir išlaikė Izraelyje?Ved. Tautė Šumskė
• Amerikoje patyriau mažiau spaudimo susitvarkyti gyvenimą iki trisdešimties 12.03.2026 50мин

  Herojė filme turi išsirėkti nuo to, kiek spaudimo ir pasimetimo patiria. „Renovacija“ – debiutinis scenaristės ir režisierės Gabrielės Urbonaitės ilgo metro filmas. Jau pelniusi 6 tarptautinius įvertinimus, juosta jautriai pasakoja jaunos poros bandymą rasti savo vietą tarp aplinkos lūkesčių. Su režisiere kalbamės apie jos patirtis gyvenant ir mokantis kino tiek Jungtinėse Amerikos Valstijose, tiek Lietuvoje.Ved. Tautė Šumskė
• Gyvenimus dažnai organizuojamės aplink savo žaizdas 05.03.2026 1ч 4мин

  Vaikas iki dvejų metų patiria save tik per kūno pojūčius, sako somatinio judesio terapeutė Aurelija Jurgo. Suaugus kūno pojūčiai dažnai prieštarauja proto sumanymams. Pavyzdžiui, suvilioja populiari idėja nerti į ledo kubilą, bet kažkas kūne stabdo. Kas? Kodėl? Kodėl kyla proto ir kūno konfliktai? O gal nenaudinga atskirti kūno ir proto? Ir kodėl emocines žaizdas patiriame kaip gylį, net mistiką?Ved. Tautė Šumskė
• Bendruomenė kaip aukštesnioji jėga 26.02.2026 58мин

  Kaip nereligingam žmogui oriai gyventi religingoje visuomenėje? Nors Europa sekuliarėja, religija Lietuvoje vis dar daro įtaką politiniams sprendimams ir viešajam gyvenimui. Tradicinėms religinėms apeigoms daugėja humanistinių alternatyvų, kurias vis labiau pripažįsta visuomenė, bet dar ne valstybė. Organizacija HIA Lietuvoje atstovauja humanistinėms vertybėms ir kuria nereliginius ritualus – nuo vardynų iki lydėtuvių. Jos įkūrėja ir vadovė Urtė Žukauskaitė-Zabukė dalijasi, ko trūksta norint užtikrinti nereligingų žmonių poreikius, bei asmenine kelione link humanizmo.Ved. Tautė Šumskė
• Aš nesu mano charakteris. Charakterio struktūros iš kūniškos perspektyvos 19.02.2026 58мин

  Ar esate girdėję apie skirtingas charakterio struktūras, pavyzdžiui, rigidiška, isteriška, psichopatinė, oralinė ir panašias? Ar žinote, kuri artima jūsų prigimčiai? Ir kas įdomiausia – kaip kiekviena jų reiškiasi kūne? Kineziterapeutė ir kūno psichoterapijos praktikė, Integratyvios terapijos centro įkūrėja Rasa Skrabutėnas dalijasi žiniomis ir pasakoja apie kiekvieną tipą – kuriuo raidos laiku jie susiformuoja, kodėl ir kaip kalba per kūną.Ved. Tautė Šumskė
• Dr. Dainius Pūras: „Psichiatrija labai daug skolinga moterims“ 12.02.2026 1ч 9мин

  Koks ryšys tarp teisės į lytinę sveikatą ir psichiatrijos? Koks mokslas yra psichiatrija? Gydytojas, mokslininkas, vaikų ir paauglių psichiatras bei tarptautiniu mastu pripažintas žmogaus teisių gynėjas, Vilniaus universiteto profesorius dr. Dainius Pūras epizode dalijasi įžvalgomis apie sistemines psichiatrijos lauko spragas, kurios dažnai neigiamai paveikia žmonių iš sudėtingų psichosocialinių kontekstų gyvenimus. Kodėl šiam gydytojui bendraujant su paaugliais norisi atsiprašyti? Sužaidėme ir Žaibo klausimus.Ved. Tautė Šumskė
• Kaip vaizduotė gali padėti išeiti iš traumų? 05.02.2026 54мин

  Didysis klausimas – kaip pilniau gyventi? Kaip prie to priartėti gali padėti įvairios kūrybos pagrindu taikomos terapijos? Jungiškosios krypties psichoanalitikė Elona Lovčikienė dalijasi patirtimi grįstu žvilgsniu apie meno terapijų poveikį žmogaus psichikai.Ved. Tautė Šumskė
• Pašvaisčių turų gidė iš Šiaurės: „Švedijoje mačiau, kaip gabena bažnyčią“ 29.01.2026 45мин

  „Ten balti kiškiai miestuose vaikšto kaip pas mus katės“, – apie kitokį pasaulį gyvenant Šiaurėje dalinasi pašvaisčių turų gidė Eglė Norvilytė. Kaip ji atsidūrė Švedijos mieste Kirunoje, kuris įsikūręs apie 200 km už poliarinio rato? Spalvingas pasakojimas apie gyvenimą pirštinių ir kepurių kasdienybėje.Ved. Tautė Šumskė
• „Dvi akys, o kelių – šimtai“. Kaip moksleivius sudominti pilietiškumu? 22.01.2026 57мин

  Kaip jūs mokėtės būti demokratinės visuomenės dalimi? Aha, turbūt, kad nelabai kas to dorai mokė. Ir atsiranda plyšys – moksleiviai porą metų prisiliečia prie pilietiškumo, tada kimba į baigiamuosius egzaminus ir iškeliauja į pasaulį, o ten – ir pirmieji rinkimai. Vilniaus universiteto Ugdymo mokslų instituto doktorantė Gintė Marija Ivanauskienė tyrinėja, kaip ugdyti mokinių pilietiškumą dar mokykloje ir kaip tai daryti žaidybiškai. Aptariame ir kitus projektus, kur paaugliai gali pažaisti gyvenimą, pavyzdžiui, tapti maršalkomis „Minirūmuose“.Ved. Tautė Šumskė
• „Disertacija yra apsėdimas“. Dr. Akvilė Giniota apie disertacijos iššauktą depresiją 15.01.2026 59мин

  Kas tai? Lyg gerai, bet ir labai blogai. Ugdymo mokslų daktarė ir lytiškumo ugdymo praktikė dr. Akvilė Giniota dalijasi, kaip paskutiniame ruože rašant disertaciją ją susirado depresija. Užtruko suvokti, nes gyvenimas lyg skilo į dvi teritorijas. Profesijoje ir viešumoje Akvilė reiškėsi gyvybingai ir ryškiai, užtat namuose skleidėsi kitas portretas. Kalbamės apie netipinį depresijos veidą, kol nukeliaujame prie metafizikos ir lyčių stereotipų.Ved. Tautė Šumskė