Bala žino

Episod

• 
  Velnias lietuvių tautosakoje: jėgos per akis, o kaip su protu? I dalis 07.08.2026 54min

  Vienur velnias klaidina žmogų, kėsinasi į jo sielą ir slepia tikrąjį savo pavidalą, kitur padeda nudirbti darbus, laikosi susitarimų ar pats tampa žmogaus apgaulės auka. Kodėl lietuvių tautosakoje velnias toks skirtingas?Šiai temai skiriamas dviejų dalių „Bala žino“ epizodas. Pirmojoje dalyje – grėsmingas mitologinių sakmių velnias ir jo komiškoji atmaina – pasakų kvailasis velnias. Aiškinamės, kodėl nepaprastos jėgos turinti būtybė taip dažnai pralaimi žmogui, kaip velnias supranta žmonių darbus, kalbą ir kūną, kodėl moters tarpkojį palaiko negyjančia žaizda, o plauką – kreiva viela. Nuo chtoniškojo pasaulio ir velnio sutarčių su žmogumi iki obsceniško juoko bei anasyrmos. Ar velnias iš tiesų kvailas, o gal tiesiog pernelyg patiklus? (S)Ved. Asta Skujytė-Razmienė ir Martynas Vingrys
• 
  Patenkintas kaip šaukštas barščiuose: ką seniau valgė lietuviai? 31.07.2026 54min

  „Kaime nusibodo lašiniai ir duona“, – byloja tarpukario romansas. Tačiau ar tikrai kaime maitintasi tik tuo? Šioje laidoje leisimės į trumpą istorinę gastronominę kelionę: su prof. dr. Rimvydu Laužiku kalbėsime apie lietuviškus ir Lietuvoje pamėgtus patiekalus, pažvelgsime į nacionalinio kulinarinio kanono formavimąsi ir sužinosime, koks iki šiol mėgstamas gaminys savo gamybos technologija siekia bronzos amžių.Ved. Asta Skujytė-Razmienė ir Martynas Vingris
• 
  „Kobra“, „Stuku stuku“ ir „Vas-Ki-Či“: vaikų žaidimai kieme, kai dar nebuvo telefonų 24.07.2026 54min

  Šį kartą laidoje „Bala žino“ kalbėsime apie vaikų žaidimus – nuo piemenų ripkos iki daugiabučių kiemuose skambėjusių šūksnių „Tuku tuku“. Tai ne tik smagus laisvalaikis, bet ir savitas vaikų pasaulis, kuriame atsiskleidžia kūrybiškumas, bendravimo taisyklės bei gebėjimas susikurti žaidimą iš to, kas yra po ranka.Laidoje prisiminsime sovietmečiu ir ankstyvuoju posovietmečiu žaistus žaidimus „Stuku stuku“, „Bulvę“, „Kobrą“ ir „Chali chalo“, taip pat aptarsime išsiskaičiavimus – nuo „Pamarskomu“ iki „Vas-Ki-Či“.Kartu klausime, kaip keitėsi vaikų žaidimų erdvės, kodėl suaugusiųjų įrengtos aikštelės ne visada būdavo pačios įdomiausios ir ar šiandien vaikai tikrai nebežaidžia kiemuose. O gal jų žaidimai tiesiog persikėlė kitur?Laidos viešnia – Vytauto Didžiojo universiteto doktorantė Emilija Jacevičienė.Ved. Asta Skujytė-Razmienė ir Martynas Vingrys
• 
  Nuo kelių plėšikų iki Stepono Rickaus: nusikaltimai istoriniuose šaltiniuose ir tautosakoj 17.07.2026 53min

  Lietuvių liaudyje netrūko tikėjimų, kuriais buvo bandoma paaiškinti žmogaus polinkį į nusikaltimus, pavyzdžiui, buvo sakoma, kad jei nėščioji paims svetimą daiktą - jos vaikas bus vagis, arba jeigu vaikui gimstant ant stalo guli duonriekis peilis ašmenimis į viršų - tai užaugęs jis žmogui atims gyvybę. Šioje laidoje kartu su istoriku dr. Domininku Burba kalbėsimės apie XVIII-XX a. nusikaltimus, nusikaltėlius ir jų laukusias bausmes, skirtas teismų arba… visuomenės.Ved. Asta Skujytė-Razmienė ir Martynas Vingrys
• 
  Svaiginimasis baime: vaikų šiurpės 10.07.2026 54min

  Šį kartą „Bala žino“ kalbėsime apie šiurpes – vaikų pasakojamas baisias istorijas, kurioms užtenka tamsesnio kambario, kelių klausytojų, pritildyto balso ir patikinimo, kad „čia tikrai buvo“. Juodoji ranka, Pikų dama, paslaptingi telefono skambučiai, atgyjantys paveikslai, krauju užrašyti perspėjimai – iš pirmo žvilgsnio šios istorijos gali atrodyti paprastos ar net naivios, tačiau jose atsiskleidžia labai daug vaikų pasaulio: baimės, slaptumas, noras išbandyti ribas ir keistas malonumas saugioje aplinkoje patirti tai, kas baisu.Kodėl vaikus taip traukia gąsdinti ir gąsdintis? Kiek šiurpėse svarbus pats tekstas, o kiek – pasakojimo aplinka, balsas, pauzės? Kodėl pavojus jose taip dažnai įsikuria namų aplinkoje – veidrodyje, pianine, lėlėje, telefone ar paveiksle? Ir ar šiandien šiurpės vis dar gyvos, o gal jos persikėlė į socialinius tinklus ir internetu plintančias istorijas?Apie vaikų šiurpiųjų pasakojimų pasaulį kalbamės su Vytauto Didžiojo universiteto profesore, folkloro tyrėja Laima Anglickiene.Ved. Asta Skujytė-Razmienė ir Martynas Vingrys.
• 
  Nuo adatos iki žirgo: įkapių simbolika archeologo žvilgsniu 03.07.2026 54min

  Įkapių dėjimo paprotys, kaip rodo archeologiniai tyrimai, egzistuoja mažiausiai 100 000 metų. Laidoje kartu su archeologe dr. Šarūne Valotkiene kelsimės į I-XVI a. Lietuvą ir patyrinėsime, ką mūsų šalies teritorijoje gyvenusios gentys dėdavo į kapus vyrams, moterims ir vaikams, kokia šių įkapių simbolika. Pakalbėsime apie tai, kokie gi šio seno papročio aidai randami etnografinėje medžiagoje ir šiandienoje.Ved. Asta Skujytė-Razmienė ir Martynas Vingrys
• 
  Kaip piemuo tapdavo pusberniu, bernu, o piemenė – pusmerge ir merga? 26.06.2026 53min

  Šįkart „Bala žino“ aiškinasi, kaip tradiciniame Lietuvos kaime vaikas tapdavo jaunimo bendruomenės nariu. Šiandien pilnametystę ir suaugystę siejame su brandos atestatu, vairuotojo teisėmis, aštuonioliktuoju gimtadieniu ar pirmu darbu, tačiau tradicinėje kaimo bendruomenėje vien amžiaus dar nepakako – reikėjo, kad tave pripažintų savi. Kaip piemuo tapdavo pusberniu, bernu, o piemenė – pusmerge ir merga? Kokie išbandymai, juokai, kūno brandos ženklai ir papročiai lydėjo šį virsmą? Ar iniciacijos buvo šventė, socialinis bilietas į jaunimo pasaulį, o gal, šiandienos akimis, gana šiurkšti bendruomenės pramoga ir patyčios?Apie XIX a. pabaigos – XX a. pirmosios pusės jaunimo brandos apeigas Lietuvoje kalbėsimės su Lietuvos istorijos instituto mokslininku dr. Žilvyčiu Šakniu. (S)Ved. Asta Skujytė-Razmienė ir Martynas Vingrys
• 
  Kaip vienišų mamų patirtys atskleidžia tradicinės šeimos sampratos ribotumą 19.06.2026 53min

  Kaip rodo statistika, Lietuvoje daugiau nei pusė išsiskyrusių porų turėjo nepilnamečių vaikų, iš kurių didžioji dalis liko gyventi su motinomis, tačiau, kaip parodė dr. Rūtos Latinytės atliktas tyrimas, pastarosios susiduria su daugybe stereotipų, apsunkinančių tiek jų, tiek jų atžalų gyvenimus. Į šią opią problemą laidoje pažvelgsime per mitologijos prizmę ir panagrinėsime laimės vaizdinį, kuris galbūt galėtų tapti atspirties tašku, keičiant nusistovėjusį požiūrį į vienišas motinas.Ved. Asta Skujytė-Razmienė ir Martynas Vingrys
• 
  Nuo sanatorijų iki šuns taukų: kova su džiova 1926-aisiais 12.06.2026 30min

  1926 metų rugsėjį „Draugija kovai su tuberkulioze“ publikavo pirmąjį laikraščio „Kova su džiova“ numerį. Laidoje pasigilinsime, kodėl prireikė tokio leidinio, kas jame buvo rašoma ir ar liaudis paisė gydytojų nuomonės bei patarimų tuberkuliozės klausimais.Ved. Asta Skujytė-Razmienė ir Martynas Vingrys
• 
  Kur du stos – daugiau padarys, arba ką veikė broliai Basanavičiai 05.06.2026 53min

  Šįkart „Bala žino“ kalbėsime apie du brolius Basanavičius – Joną ir Vincą – ir jų bendrą indėlį į lietuvių folkloristiką. Minėdami Jono 175-ąsias ir Vinco 165-ąsias gimimo metines, pasigilinsime ne tik į tautos patriarcho, bet ir į jo jaunesniojo brolio veiklą, nes pastarojo nuveikti darbai ilgai liko Jono nuopelnų šešėlyje. Kaip atsirado garsieji J. Basanavičiaus tautosakos rinkiniai? Kaip vyko brolių bendravimas ir bendradarbiavimas, kokie prašymai, nurodymai ir rūpesčiai atsiskleidžia jų laiškuose vienas kitam? Ir, svarbiausia, ar lietuvių folkloristikos istorijoje nebūsime pražiūrėję savosios brolių Grimų versijos?Ved. Asta Skujytė-Razmienė ir Martynas Vingrys
• 
  Kaip lietuviai prisijaukino „velnio žolę“ – tabaką 05.09.2025 48min

  XV a. į Europą Kristupas Kolumbas pargabeno ne tik bulves, pomidorus, kukurūzus, bet ir tabaką. Pastarasis augalas netruko ne tik išplisti, bet ir būti pakrikštytas „velnio žole“, o jo vartojimas galėjo užtraukti įvairias bausmes skirtingose religinėse bendruomenėse. Paskutinėje antrojo sezono laidoje gilinamės į lietuvių išmonę aiškinant tabako atsiradimą, paplitimą ir pripratimą.Ved. Asta Skujytė-Razmienė ir Martynas Vingrys
• 
  Bala žino. Ved. Asta Skujytė-Razmienė ir Martynas Vingrys 29.08.2025 50min

  Bala žino. Ved. Asta Skujytė-Razmienė ir Martynas Vingrys
• 
  Nei vaiko, nei vainiko: moters kūnas ir tradicinės bendruomenės lūkesčiai 22.08.2025 53min

  Kaip sako lietuvių patarlė, „Verčiau jaunai martauti negu senai mergauti“ - taip nuo pat vaikystės mergaitėms tradicinėje bendruomenėje buvo diegiama, kad jų gyvenimo tikslas - ištekėti ir susilaukti vaikų. Tačiau kaip ir dabar, taip ir seniau, vaikas (ar vaikai) galėdavo rastis ir iki vestuvių, o susilaukti vaikų tiek, kiek Dievas duos, taip pat ne visada būdavo pageidaujama, ypač turint omenyje, su kokia rizika susidurdavo gimdyvės iki pat XX a. vidurio, tad būdavo imamasi tam tikrų priemonių, kaip to nėštumo išvengti. Šioje laidoje apie reprodukciją, moterų pasirinkimus, jų kūno autonomiją ir visuomenės lūkesčius kalbame su Lietuvos istorijos instituto vyresniąja mokslo darbuotoja, etnologe dr. Rasa Paukštyte-Šakniene.Ved. Asta Skujytė-Razmienė ir Martynas Vingrys.Bala žino. Ved. Asta Skujytė-Razmienė ir Martynas Vingrys
• 
  Svaigusis etninės kultūros pasaulis – alus ir midus senovėje 15.08.2025 54min

  Ar žinojote, kad senovės lietuviai per gyvenimą galėjo išgerti daugiau alaus nei vandens? Tačiau ar tikslu tą gėrimą vadinti alumi? Šioje „Bala žino“ laidoje kartu su mitologe Daiva Vaitkevičiene keliaujame į svaigiųjų gėrimų pasaulį – nuo midaus, medžiotojų ir klajoklių gėrimo, iki alaus, kurio gamyba susijusi su žemdirbyste ir sėsliuoju gyvenimo būdu. Gilinsimės į alaus gamybos procesus, žvalgysimės po istorinius šaltinius, aptarsime apeigines puotas bei svaigiųjų gėrimų reikšmę bendruomenėje anuomet. Ir, žinoma, klausysimės vaišių dainų.Ved. Asta Skujytė-Razmienė ir Martynas Vingrys
• 
  Bala žino. Ved. Asta Skujytė-Razmienė ir Martynas Vingrys 08.08.2025 51min

  Bala žino. Ved. Asta Skujytė-Razmienė ir Martynas Vingrys
• 
  Paremijos – kalbos prieskonis ar dalis tautos DNR? 01.08.2025 52min

  Būtų sunku rasti žmogų, kuris kalbėdamas nevartotų vieno kito sparnuotesnio pasakymo. Iš šeimos, draugų perimtos tradicinės patarlės, posakiai; iš filmų, laidų, dainų, vaizdo įrašų socialinėje medijoje atkeliavusios frazės ar net pačių sukurti situaciniai pasakymai tampa mūsų kalbinės tapatybės dalimi. Duok durniui kelią, kaip pasiklosi – taip išsimiegosi, žodis – ne žvirblis – tai tik keli pavyzdžiai iš senojo patarlių lobyno, karts nuo karto išnyrantys žiniasklaidoje, pasiskolinami reklamų, ar kaip reakcijos į įvairiausias situacijas pasigirstantys viešumoje. LRT KLASIKOS „Bala žino“ vėl gręžiasi į smulkiąją tautosaką ir apie lietuviškąsias patarles ir priežodžius, bendrai vadinamus paremijų terminu, kalbame su Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto mokslo darbuotoja, paremiologe dr. Dalia Zaikauskiene.Ved. Asta Skujytė-Razmienė ir Martynas Vingrys.
• 
  Grybų karalystė etnomikologo žvilgsniu 25.07.2025 54min

  Vos tik iš miško paklotės išlenda pirmosios voveraitės ir baravykai, tautiečiai lyg užkerėti meta visus darbus, pamiršta miestų asfaltą ir masiškai plūsta į miškus – grybauti. Tarsi grybai būtų ne tik maistas, bet ir dvasinė terapija, kolektyvinė meditacija ar net savotiška sporto šaka su slaptu konkurencijos prieskoniu. Tačiau štai paradoksas: išgirdę ką nors šnekant ne visai gudriai, sakom, „nusigrybavo“, arba mums nepatinkančiais argumentais svaičiojančiajam pasiūlom – „gal tu nebegrybauk“. O ir pavadinti ką nors grybu – toli gražu nėra komplimentas.Šioje laidoje į grybus žvelgsime etnomikologo žvilgsniu. Kodėl grybai, taip aistringai garbinami miškuose ir pintinėse, mūsų šnekamojoje kalboje tampa menkinančiu žodžiu? Ką mūsų santykis su grybais pasako apie mūsų pačių kultūrą, tapatybę ir net nacionalinį charakterį?Laidos viešnia – mitologė ir etnomikologė dr. Vita Džekčioriūtė.Ved. Asta Skujytė-Razmienė ir Martynas Vingrys.
• 
  Mistiniai ekspedicijų radiniai: apie vėles ir vaiduoklius 18.07.2025 53min

  Šioje „Bala žino“ laidoje kviečiame pasinerti į šiurpius pasakojimus apie įvairaus plauko antgamtines būtybes – nuo bildukų ir vaiduoklių iki šmėklų bei persekiojančių piktųjų dvasių. Remdamiesi Šiaurės Lietuvoje vykusių ekspedicijų metu surinktais liudijimais, aptarsime žmonių prisiminimus apie nepaaiškinamus reiškinius. Dėmesį skiriame Pagramančio vaiduoklio istorijai ir šviesios atminties pateikėjos Onos J. mistiniams pasakojimams. Bandysime išsiaiškinti, kodėl dvasios vis sugrįžta į gyvųjų pasaulį ir kokių priemonių imtis, norint jas sutramdyti.Ved. Asta Skujytė-Razmienė ir Martynas Vingrys
• 
  Vilkolakių pėdsakais 11.07.2025 53min

  Daugeliui turbūt gerai žinomas posakis „Bijai vilko, neik į mišką“. Tačiau ką daryti, kai tasai vilkas ateina pas tave? Žinoma, kalbame ne apie paprastą vilką, o apie vilkolakį (vilktaką, vilkatą, vilktrasą…), pas kurį drąsos, anot lietuvių tautosakos, būdavę tikrai daugiau nei pas eilinį miško pilkį. Ši visoje Europoje gerai žinoma mitologinė būtybė yra sulaukusi įvairių tyrėjų dėmesio, o apie lietuviškąsias vilkolakių ypatybes ir iš istorinių šaltinių puslapių kyšančias jų uodegas šioje laidoje kalbamės su etnologu, doktorantu Ignu Šlajumi.Ved. Asta Skujytė-Razmienė ir Martynas VingrysNuotraukos autorė Kristė Elena Šlajė
• 
  Rašto galia: juodosios knygos ir burtininkai 04.07.2025 48min

  Vos tik prabylama apie burtus, daugeliui mūsų prieš akis iškyla stereotipinis senos, kumpanosės raganos portretas, vakarietiškoje sąmonėje įsitvirtinęs su 1939 m. „Ozo šalies burtininko“ ekranizacija. Tačiau kerėjimai, gebėjimas gydyti ar ateities spėjimas nebuvo tik raganų „profesinis laukas“. Raganiais, čiornaknyžnikais, kerėtojais, magais, žadėtojais, žyniais ir dar galybe kitų vardų vadinti vyrai yra ne mažiau svarbi lietuviškojo folkloro dalis, kurią tyrinėja šios laidos svečias, etnologas dr. Andrius Kaniava, ir kuriai skiriame šį laidos „Bala žino“ epizodą.Ved. Asta Skujytė-Razmienė ir Martynas Vingrys.