Tuzinas

Эпизоды

• 
  Prof. Petrauskas: santykis su DI turi būti permąstytas siekiant apginti žmogiškumą 14.09.2026 40мин

  „Autoriteto svarba šiandien yra padidėjusi“, - sako Vilniaus universiteto rektorius, prof. Rimvydas Petrauskas. Kasdien informacija mus pasitinka kiekviename ekrane, tik ne visada aišku, kuo iš tiesų galime pasitikėti. Universitetas, kuris šimtmečius buvo viena svarbiausių vietų, kur gimsta ir perduodamos žinios, šiandien pats turi atsakyti, kokia jo prasmė ir kokį žmogų jis turėtų ugdyti. Kokios specializacijos žmonių ateityje reikės daugiausiai ir ar visuomenė patiria autoritetų krizę, kai ekspertu viešoje erdvėje gali būti beveik bet kas? Apie tai pokalbis su Vilniaus universiteto rektoriumi, istoriku prof. Rimvydu Petrausku.Ved. Ignas Klėjus.
• 
  Astrofizikė: neradus atsakymų kosmose, teks ruoštis atšiaurioms sąlygoms Žemėje 07.09.2026 43мин

  Jei sėstume į erdvėlaivį ir skrietume 100 000 km/val. greičiu, iki planetos AT2021ueyL b keliautume maždaug 36 milijonus metų. Šią planetą 2025 metais atrado Lietuvos ir kitų šalių mokslininkų komanda – tai antras kartas Lietuvos mokslo istorijoje, kai lietuvių mokslininkai prisidėjo prie naujos planetos atradimo. Viena iš šio tyrimo dalyvių – Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto astrofizikė doc. Edita Stonkutė. Ji kartu su kolegomis Lietuvoje ir užsienyje tyrinėja žvaigždes, jų cheminę sudėtį ir planetas, skriejančias už mūsų Saulės sistemos ribų.Kiek iš tiesų pažįstame Visatą, kurioje gyvename? Kaip darbas su žvaigždėmis ir planetomis keičia mūsų laiko bei erdvės mastelio suvokimą? Ir ką žmonijai reikštų, jei vieną dieną gautume atsakymą, kad Visatoje nesame vieni? Pokalbis su Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto astrofizike doc. Edita Stonkute.Ved. Ignas Klėjus.
• 
  25 metus vėžį gydanti gydytoja įspėja skeptikus: dar nesu sutikusi išgijusio savaime 31.08.2026 47мин

  „Atėjau, nes tikėjau, kad sulauksime, kada galėsime vėžį visiškai išgydyti“, – sako 25 metus vėžį gydanti gydytoja onkologė-chemoterapeutė, Vilniaus universiteto doc. dr. Birutė Brasiūnienė. Per šį laiką onkologija pasikeitė iš esmės, nors gydytoja pripažįsta, jog ilgus metus neturėjo kuo gydyti vėžį, tačiau šiandien vis dažniau kalbame ne tik apie išgyvenimą, bet ir apie gyvenimo kokybę. Apie vėžio mitus mūsų galvose, kodėl žmonės ieško alternatyvų ir kiek patys galime paveikti savo tikimybę susirgti – pokalbyje su Birute Brasiūniene.Ved. Ignas Klėjus.
• 
  Psichoterapeutė atsakė, ar galima įsimylėti DI: žmogus pasiduoda savo trūkumų išpildymams 24.08.2026 40мин

  Ar įmanoma įsimylėti dirbtinį intelektą? Psichoterapeutė Brigita Kaleckaitė pasakoja, kad žmonės jau kreipiasi į DI ne tik patarimo dėl nerimo ar santykių, bet ir ieško jame draugo, partnerio, terapeuto. Reiškinys toks naujas, kad net viena garsiausių pasaulio porų terapeutų Esther Perel šiemet pirmą kartą surengė porų terapijos sesiją, kurioje dalyvavo žmogus ir jo DI partnerė.Ką žmogus iš tiesų randa pokalbyje su mašina? Ar DI gali tapti terapeutu ar partneriu? Apie žmogaus santykį su dirbtiniu intelektu pokalbis su psichoterapeute Brigita Kaleckaite.Ved. Ignas Klėjus.
• 
  Psichoterapeutė Minelgaitė-Beinorienė: perdėtai racionalus protas žmogui keršija nerimu 17.08.2026 44мин

  „Su savo racionalumu nuėjome per toli“, – sako gydytoja psichoterapeutė Eglė Minelgaitė-Beinorienė, kalbėdama apie mūsų santykį su mitais, pasąmone ir tuo, ką ne visada galime paaiškinti protu. Gyvename pasaulyje, kuriame racionalumas tapo beveik aukščiausia vertybe, daugelį kasdienių procesų siekiame paaiškinti mechanizmais, o savo jausmus kartais vadiname hormonų pavadinimais („dopaminu“), tačiau psichoterapeutė pastebi, kad perdėtai racionalus protas žmogui gali pradėti keršyti nerimu. Apie sapnus, sinchroniškumus ir mūsų gyvenimą veikiančius mitus pokalbyje su jungiškosios krypties psichoterapeute, psichoanalitike Egle Minelgaite-Beinoriene.Ved. Ignas Klėjus
• 
  Pievų tyrėja Gudynienė apie nykstančias rūšis: kai išnyks bitės, galbūt bus imtasi pokyčių 10.08.2026 41мин

  „Manau, kad to nesustabdysime“, - apie biologinės įvairovės nykimą sako gamtininkė Vilma Gudynienė, savo gyvenimą paskyrusi ne tik pievų tyrinėjimui, bet ir jų kūrimui miestuose. Pievos yra viena turtingiausių ekosistemų, tačiau kartu ir viena sparčiausiai nykstančių tiek pasaulyje, tiek Lietuvoje. Apie senpieves, miestus, rūšių ralį ir ateitį – pokalbyje su gamtininke, botanike, gamtinio apželdinimo specialiste, pievų kūrėja ir tyrinėtoja Vilma Gudyniene.Ved. Ignas Klėjus.
• 
  Sporto gydytojas: jei turi pasiremti atsistodamas iš kėdės – tai kritinis momentas 03.08.2026 46мин

  „Skausmo negali ignoruoti, skausmą turi analizuoti“, - sako sporto medicinos gydytojas Juozas Jankauskas.Prieš šimtą metų bėgimas buvo skirtas darbui, karui arba tam, kad nuo kažko pabėgtum, o Vilniaus gatvėmis bėgiojantis žmogus to meto gyventojams būtų atrodęs visiškas absurdas. Šiandien už bėgimo batelius mokame šimtus eurų, skaičiuojame žingsnius, širdies ritmą ir ieškome sporto, kuris padėtų gyventi ilgiau. Paradoksalu, bet nors fizinis aktyvumas tapo viena geriausiai ištirtų sveikatos gerinimo priemonių, didelė dalis žmonių vis dar juda gerokai per mažai. Pokalbis su sporto medicinos gydytoju Juozu Jankausku apie vis dar mažai fiziškai aktyvią visuomenę ir judančio kūno filosofiją.Ved. Ignas Klėjus
• 
  Kosmoso kolonizavimą nagrinėjantis fizikas: tai labai brangus ir skausmingas būdas numirti 27.07.2026 44мин

  „Nėra klausimo, kurio neverta tyrinėti“ - įsitikinęs fizikas Augustas Vaitkevičius. Be savo mokslinio darbo, Augustas yra pasinėręs į mokslinės fantastikos kūrinius, kurie pasak jo įkvepia įvairių sričių tyrinėtojus peržengti žinojimo ribas. Pokalbis su Vilniaus universiteto, Fizikos fakulteto mokslininku, fiziku, mokslinės fantastikos entuziastu dr. Augustu Vaitkevičiumi apie vaizduotę ir jos ribas, apie tai, kaip fizika keičia supratimą apie laiką ir tikrovę. Apie tai, ar galima sukurti, ko dar nesugebame įsivaizduoti ir, ar mokslinė fantastika iš tiesų prognozuoja ateitį.Ved. Ignas Klėjus
• 
  Apie valgymo sutrikimą atvirai kalbanti Kotryna Nausėdė: tai savęs naikinimo forma 20.07.2026 53мин

  Savo pirmoje knygoje – autobiografiniame romane „Ačiū už nieką / Ačiū už viską“ – Kotryna Nausėdė atvirai pasakoja apie patirtis sergant valgymo sutrikimu. Jos romanas buvo nominuotas Jurgos Ivanauskaitės premijai, o pirmasis tiražas išparduotas per pusę metų. Šiuo metu ji yra gyvensenos medicinos specialistė, Geštalto psichoterapijos studentė ir padeda kitiems, turintiems iššūkių santykyje su maistu. Kaip šį kelią ėjo Kotryna? Kodėl valgymo sutrikimai nėra vien tik apie maistą? Pokalbis apie tai laidoje.Ved. Ignas Klėjus.
• 
  Londone paramedike dirbusi Ieva: yra patirčių, kurios sekioja dar iki dabar 13.07.2026 54мин

  „Net ir mažas kalnas turi savo pavojus“, – sako kalnų ir ekspedicijų medikė, paramedikė, laipiojimo instruktorė Ieva Kieraitė Aleksandrova. Šešerius metus ji dirbo Londono greitosios medicinos pagalboje, o šiandien moko kitus, kaip suteikti pagalbą ten, kur greitoji niekada neatvažiuos – kalnuose, džiunglėse, urvuose ar atokiose ekspedicijose. Kaip teisingai vertinti riziką? Ką ekstremalios situacijos atskleidžia apie mūsų psichologiją? Kiek iš tiesų mokame pasirūpinti savimi pavojingose situacijose? Pokalbis su Ieva Kieraite Aleksandrova apie kalnų ir ekspedicijų mediciną, darbą Londono greitojoje medicinos pagalboje, saugumą kalnuose, žmogaus galimybių ribas ir tai, ko gyvenimas ekstremaliomis sąlygomis gali išmokyti kiekvieną iš mūsų.Ved. Ignas Klėjus
• 
  Kardiologas, remontuojantis kraujagysles iš vidaus: daugumą pacientų sieja vienas įprotis 06.07.2026 47мин

  Medikų šeimoje augęs kardiologas Andrius Berūkštis teigia niekad nejautęs spaudimo pasirinkti šį kelią. Pradėjęs nuo sportininkų širdžių, šiandien jis daugiausia laiko praleidžia rentgeno operacinėje, kur pro mažą pjūvį, keliaudamas kraujagyslėmis, gali pasiekti svarbiausias mūsų kūno vietas ir jas pagydyti. Gydytojas įsitikinęs, jog apie širdies ligas šiais laikais turime pradėti kalbėti anksti, dar vaikystėje, net ir žinant, jog medicinos mokslas atveria vis įspūdingesnes galimybes gydyti mūsų kraujagysles.Kaip atrodo kardiologo darbas operacinėje? Kiek gali pakelti mūsų širdis? Ir ką verta apie savo širdį žinoti sportuojantiems? Pokalbis su intervenciniu kardiologu, Vilniaus universiteto doc. dr. Andriumi Berūkščiu.Ved. Ignas Klėjus.
• 
  Civilizacijos ateitį įvertinusi paleontologė: paliksime kapines, sąvartynus ir radiaciją 29.06.2026 39мин

  „Gyvybė - tai mažas sluoksnis tarp Žemės magmos ir beribės visatos vakuumo“, – apie gyvybės trapumą pasakoja paleontologė Simona Bekeraitė. Dvi skirtingų sričių mokslininkės – paleontologė Simona Bekeraitė ir edukologė Sandra Kairė – leidosi į Borneo atogrąžų miškus ieškoti atsakymo, kaip žmogus kuria savo santykį su aplinka ir gamta. Kodėl apie klimato kaitą žinodami daugiau nei kada nors anksčiau, keičiamės taip lėtai? Ko apie mus pačius gali išmokyti orangutanai, Birutės Galdikas tyrimai ir geologinis laikas? Pokalbis su paleontologe, Vilniaus universiteto Chemijos ir geomokslų fakulteto mokslininke Simona Bekeraite ir Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto doc. Sandra Kaire.Ved. Ignas Klėjus.
• 
  8 vaikų tėtis filosofas Gediminas Karoblis: norą turėti vaikų sugriovė konkurencija 15.06.2026 51мин

  „Jau dabar turėtume sugriauti visą švietimą iš pagrindų“, – sako 8 vaikų tėtis, 6 anūkų tėtušis, antropologas ir filosofas prof. dr. Gediminas Karoblis, savo knygoje „Kam gimdyti?“ filosofiškai apmąstęs demografines problemas. Tai klausimas, kuris paliečia mūsų santykį su laisve, vienatve, prasme, kūnu, meile, mirtimi ir ateitimi. Kam gimdyti pasaulyje, kuris atrodo pavargęs, neramus, perkaitęs nuo informacijos, klimato krizių, karų ir nuolatinio nesaugumo jausmo? O gal kaip tik vaikų turėjimas yra vienas esminių žmogaus egzistencijos elementų?Laidoje – pokalbis su Norvegijos mokslo ir technologijos universiteto profesoriumi, Vytauto Didžiojo universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto dekanu dr. Gediminu Karobliu.Ved. Ignas Klėjus.
• 
  Skaitmeninius antrininkus Silicio slėnyje kūręs Paulius Jurčys: tai nauja gyvybės forma 08.06.2026 43мин

  „Privatumas gali išnykti“, – sako dirbinio intelekto tyrėjas ir teisininkas dr. Paulius Jurčys. Baigęs universitetus Vilniuje, Harvarde ir Japonijoje, Paulius 10 metų gyvena Silicio slėnyje, ten su kolegomis kūrė skaitmeninių žmogaus antrininkų technologiją. Kam priklauso žmogaus duomenys? Kur naudosime savo skaitmeninius antrininkus, kuris kalba ir mąsto kaip mes? Ir kokie mokslinę fantastiką primenantys scenarijai ateityje gali tapti realybe?Ved. Ignas Klėjus.
• 
  Kaulų čiulpų transplantologas Žučenka: kartais tarp milijonų donorų nėra nė vieno tinkamo 01.06.2026 43мин

  „Kartais tarp milijonų donorų nerandame nė vieno tinkamo“, – sako kaulų čiulpų transplantacijas atliekantis gydytojas dr. Andrius Žučenka. Per gyvenimą žmogaus organizmas pagamina tonas kraujo ląstelių, nors dauguma mūsų apie tai niekada nesusimąstome. Kiekvieną sekundę mūsų kaulų čiulpai pagamina kelis milijonus naujų kraujo ląstelių, per kitą sekundę didelė dalis kitų pasenusių žūsta. Tai nuolat atsinaujinanti ir kintantį gyva sistema. Tačiau kartais kraujas suserga, o šis įvykis gali pakeisti visą žmogaus gyvenimą.Pokalbis apie kraujo ligų gydytojo kasdienybę ir nepaprastą kaulų čiulpų transplantaciją su hematologu dr. Andriumi Žučenka.Ved. Ignas Klėjus.
• 
  Smegenų plastiškumą tyrinėjanti mokslininkė: smegenims yra labai naudinga abejoti 25.05.2026 43мин

  Dar visai neseniai manėme, kad žmogaus smegenys beveik nesikeičia. Tačiau XX amžiaus pabaigoje šį požiūrį sudrebino neuroplastiškumo tyrimai. Paaiškėjo, kad žmogaus smegenys nuolat persitvarko: mokosi, prisitaiko, kuria naujus neuroninius ryšius ir net po sunkių traumų kartais gali iš dalies atstatyti prarastą funkciją. Kitaip tariant, mūsų gyvenimo būdas ir aplinka tiesiogine prasme formuoja smegenis. Tačiau nauji neuromokslo tyrinėjimai rodo, jog smegenų plastiškumo savybė nėra vien tik geras dalykas. Kodėl? Apie tai pokalbis su mokslininke, Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro doktorante Ieva Šiugždaite.Ved. Ignas Klėjus.
• 
  Erotiką animacijoje tyrinėjęs Tomas: piešta moteris gali daug labiau traukti nei gyva 11.05.2026 47мин

  Nesvarbu, kiek jums metų, tikėtina, vaikystėje daugelis mūsų gyveno pieštuose pasauliuose. Vieni rytais žiūrėdavo animacinius serialus, kiti pasinerdavo į pieštų personažų gyvenimus komiksuose. Bet kodėl žmones taip traukia piešti pasauliai? Kodėl komiksai ir animacija tapo ne tik pramoga, bet ir viena stipriausių šiuolaikinės kultūros kalbų? Mokslininkas Tomas Mitkus, tyrinėjęs ne tik propagandą, bet ir erotiką animacijoje, teigia, kad tai įrankis papasakoti sudėtingas ir kartais egzistencines temas, o įsitikinimas, jog tai tik vaikų medija, yra klaidingas. Apie vaizduotę, animaciją, komiksus ir žmogaus poreikį kurti alternatyvas pokalbis su animacijos ir komiksų tyrėju mokslininku, Vilnius TECH dėstytoju dr. Tomu Mitkumi. (S)Ved. Ignas Klėjus.
• 
  Filosofas Adas Diržys: kaip negalime paaiškinti Dievo, taip negalime paaiškinti sąmonės 04.05.2026 42мин

  „Nežinomybę visada bandome kažkuo užpildyti“, – sako filosofas, religijų tyrėjas dr. Adas Diržys. 2023 metais neuromokslininkas Christof Koch pripažino pralaimėjęs lažybas filosofui David Chalmers – per du dešimtmečius taip ir nepaaiškinta, kas yra sąmonė. O dalelių fizikas dr. Gediminas Šarpis šioje laidoje yra teigęs, jog „sąmonė yra įkyrus dalykas“, nes jos vis dar negalime paaiškinti.Mes galime parodyti, kurios smegenų sritys aktyvuojasi matant mylimą žmogų, bet negalime paaiškinti, kodėl tas patyrimas apskritai atsiranda. Tuo pat metu mokslas bando mistines patirtis, tokias, kaip meditacija, malda ar net spontaniškus transcendencijos išgyvenimus patikrinti racionaliai apčiuopimais būdais. Tačiau tai kelia dar daugiau klausimų: ar smegenys sukuria religines patirtis, ar tik leidžia jas patirti?Apie sąmonę ir jos tyrinėjimus – pokalbis su filosofu, religijų tyrėju dr. Adu Diržiu.Ved. Ignas Klėjus
• 
  Marijam pravėrė videožaidimų kūrimo užkulisius: ši industrija dažnai žmones išnaudoja 27.04.2026 43мин

  „Kovoju prieš žmones, kurie panorėję mano gyvenimą gali sugadinti“, – sako aktyvi videožaidimų dalyvė ir kritikė Marijam Didžgalvytė. Ji aktyviai tyrinėja videožaidimų ir politikos sankirtas, atskleidžia negailestingus videožaidimų industrijos užkulisius ir kaip ši milijardų žmonių kasdienė pramoga keičia elgesį, politines pažiūras ar net estetiką. Visa tai ji atskleidžia savo debiutinėje knygoje „Videožaidimai keičia pasaulį. Kas laimi?“, kuri išversta į kelias užsienio kalba, o „The Guardian“ kūrinį paskelbė viena iš geriausių 2024-ųjų knygų. Šiuo metu Marijam dirba rinkodaros vadove BAFTA apdovanojimus pelniusioje videožaidimų studijoje. Apie nepaprastai įvairų videožaidimų pasaulį pokalbis laidoje.Ved. Ignas Klėjus
• 
  Priešmenstruacinį sindromą tirianti mokslininkė: į apie tai kalbančias moteris žiūri kreivai 20.04.2026 40мин

  „Žmonės vis dar galvoja, kad tai tiesiog blogas charakterio bruožas“, – sako priešmenstruacinį sindromą tyrinėjanti neuromokslininkė dr. Ramunė Grikšienė. Nors PMS vis dar tapatinamas su stereotipiniais juokeliais, tyrimai rodo, kad didžioji dalis moterų iš tiesų jaučia šio sindromo simptomus kiekvieną mėnesį, o daliai jų šie pokyčiai sutrikdo kasdienius darbus ir santykius. Kas vyksta smegenyse kiekvieną menstruacijų ciklo mėnesį ir kodėl PMS pasireiškia, tyrinėja neuromokslininkė, Vilniaus universiteto prof. dr. Ramunė Grikšienė. Ji viena iš pirmųjų mokslininkių pasaulyje pradėjusi plačiau kalbėti apie moterų neurobiologijos tyrimų svarbą. Pokalbis su ja laidoje.Ved. Ignas Klėjus.