10–12

Alpinistas Vitkauskas: ne visi pasiekę Everesto viršūnę gali sakyti, kad į jį įkopė 02.06.2026 24мин

Šiemet pasaulyje užfiksuotas kopimo į Everestą rekordas – per vieną dieną į aukščiausią pasaulio kalną įkopė 274 žmonės. Šią gegužę į Everestą įkopė ir 2 lietuviai – Deividas Misiulis ir Agnė Subelytė. Alpinistas Saulius Damulevičius, mėginęs šturmuoti šį kalną be papildomo deguonies, turėjo apsisukti 8400 m. aukštyje. Kaip per 30 metų pasikeitė kopimas į šį kalną? Pokalbis su pirmuoju tą padariusiu lietuviu - alpinistu Vladu Vitkausku.Ved. Agnė Skamarakaitė

Nuo gimimo tik gulintis Modestas apsigynė daktaro disertaciją: svarbu turėti noro 02.06.2026 21мин

Nuo gimimo iš esmės tik gulintis Modestas Motiejauskas praėjusią savaitę gyvai apsigynė daktaro disertaciją informatikos mokslų kryptyje. „Mano žiniomis, tai pirmas toks atvejis ne tik Vilniaus universitete, bet ir visoje Lietuvos mokslo istorijoje“, – sako žmonių su negalia teisių gynėja Monika Ošmianskienė. Apie disertacijos temą ir įveiktus iššūkius pasakoja tiek pats Modestas Motiejauskas, tiek jo vadovas VU Matematikos ir informatikos fakulteto profesorius Gintautas Dzemyda.Ved. Agnė Skamarakaitė

Kaip nuo V. Vitkausko įkopimo pasikeitė lipimas į Everestą? 02.06.2026 1ч 44мин

Nuo gimimo iš esmės tik gulintis Modestas Motiejauskas praėjusią savaitę gyvai apsigynė daktaro disertaciją informatikos mokslų kryptyje. „Mano žiniomis, tai pirmas toks atvejis ne tik Vilniaus universitete, bet ir visoje Lietuvos mokslo istorijoje“, – sako žmonių su negalia teisių gynėja Monika Ošmianskienė. Apie disertacijos temą ir įveiktus iššūkius pasakoja tiek pats Modestas Motiejauskas, tiek jo vadovas VU Matematikos ir informatikos fakulteto profesorius Gintautas Dzemyda.Teigiama, kad šių metu kopimo į Everestą sezonas buvo itin intensyvus. Užfiksuotas rekordas - per vieną dieną į aukščiausią pasaulio kalną įkopė 274 žmonės. Šią gegužę į Everestą įkopė ir 2 lietuviai - Deividas Misiulis ir Agnė Subelytė, o alpinistas Saulius Damulevičius, mėginęs šturmuoti šį kalną be papildomo deguonies, turėjo apsisukti 8400 m. aukštyje. Kaip per 30 metų pasikeitė kopimas į šį kalną? Pokalbis su pirmuoju tą padariusiu lietuviu - alpinistu Vladu Vitkausku.Į LRT GIRDI kreipėsi karo komendantūros karys Donatas, kuris teigia, kad mokymus baigę žmonės negali dėvėti kario uniformos ir įsigyti ilgavamzdžio šautuvo.Ved. Agnė Skamarakaitė

Magnio svarbą išskyrusi šeimos gydytoja: vien su maistu paros dozės nesusirinksite 01.06.2026 24мин

Magnis dažnai minimas tarp svarbiausių organizmui reikalingų mineralų. Jis svarbus normaliai raumenų, nervų sistemos veiklai ir energijos apykaitai. Kas signalizuoja apie magnio trūkumą ir ar vien maistu mes galime papildyti jo atsargas? Apie tai plačiau pasakoja „Hilla“ šeimos gydytoja Agnė Šimonienė ir „Afidea“ šeimos gydytoja Monika Tuklerienė.Ved. Ignas Andriukevičius.

Masalskis apie LRT RADIJO vasaros planus: sieksime atliepti sulėtėjusį žmonių gyvenimą 01.06.2026 20мин

Jubiliejinę vasarą LRT RADIJAS pasitinka su atsinaujinusiu tinkleliu. Visą parą operatyviai informuojantis radijas pristato net tris naujas laidas, o į eterį grįžta muzikos ir lengvesnių pokalbių pilnos popietės. Pokalbis su LRT radijo departamento vadovu Giedriumi Masalskiu ir žurnaliste, laidų vedėja Sandra Vilimaite.Ved. Ignas Andriukevičius.

Mokslininkė rekomenduoja sėti daugiau ankštinių: pati Lietuvoje auginu sojas 01.06.2026 17мин

Tvaresnį maistą kurianti Fizinių ir technologijos mokslų centro Branduolinių tyrimų skyriaus mokslininkė dr. Raminta Skipitytė Italijoje vykusioje tarptautinėje mokslinėje konferencijoje pelnė apdovanojimą. Gyvendama sodyboje, ji ir pati augina augalus, kurie svarbūs jos tyrimams.Ved. Ignas Andriukevičius

Vasarą LRT RADIJAS pasitinka su atsinaujinusiu tinkleliu 01.06.2026 1ч 49мин

Tvaresnį maistą kurianti Fizinių ir Technologijos Mokslų Centro Branduolinių tyrimų skyriaus mokslininkė dr. Raminta Skipitytė Italijoje vykusioje tarptautinėje mokslinėje konferencijoje pelnė apdovanojimą. Šioje konferencijoje nagrinėjami pasauliniai iššūkiai, susiję su maisto sauga, kokybe ir tvarumu.Jubiliejinę vasarą LRT RADIJAS pasitinka su atsinaujinusiu tinkleliu. Visą parą operatyviai informuojantis radijas pristato net tris naujas laidas, o į eterį grįžta muzikos ir lengvesnių pokalbių pilnos popietės.Magnis dažnai minimas tarp svarbiausių organizmui reikalingų mineralų. Jis svarbus normaliai raumenų, nervų sistemos veiklai ir energijos apykaitai. Kas signalizuoja apie magnio trūkumą ir ar vien maistu mes galime papildyti jo atsargas?Lietuvos radijo šimtmečio maršrutas: kviečiame aplankyti radijo istorijai svarbius pastatus. Šį kartą LRT senbuvis Juras Jankevičius atveria duris pastato, kuris 1933 m. Kaune iškilo specialiai radiofonui. Kotrynos Lingienės pasakojime išgirsite, koks Antanas čia mėgo lankytis, ir kodėl būtent šis pastatas 1991-aisiais tapo laisvo žodžio tvirtove bei valstybės išlikimo garantu.Kodėl vieni pomidorai būna saldūs, kvapnūs ir kupini skonio, o kiti – vandeningi ir beveik beskoniai? Nuo ko iš tiesų priklauso pomidoro skonio savybės – veislės, oro sąlygų, dirvožemio ar auginimo būdo – ir ką gali padaryti sodininkai, norintys užsiauginti išties skanių pomidorų?10–12 Ved. Ignas Andriukevičius

Klausytojai apie „nepriemokų“ reformą: jei nori patekti pas gydytoją, reikia mokėti 29.05.2026 1ч 44мин

Kaip veikia gegužės 1 d. įsigaliojusi tvarka, draudžianti gydymo įstaigoms imti priemokas už paslaugas, kurias apmoka valstybinė ligonių kasa? LRT RADIJAS gauna signalų, kad sistema neveikia – gydymo įstaigos toliau ima priemokas.Į LRT kreipėsi Pranas, kuris už savo automobilio tepalų keitimą sumokėjo 400 eurų. Vairuotojas įtaria, kad, keisdami tepalus, mechanikai kažką dar neva pakrapštė greičio dėžėje ir taip išpūtė kainą. Kaip sekasi susigaudyti, ar už automobilio tvarkymą sumokate tiek, kiek ir turėtumėte?Šie mokslo metai 5-10 klasių mokiniams – savaite trumpesni nei praėjusieji. Vieni tėvai džiaugiasi, kiti skundžiasi, nes neturi kur palikti vaikų, tad galvoja, kuo juos užimti. Ar pasiteisino ministerijos sprendimas savaite sutrumpinti mokslo metus?90-metis dailininkų sąjungos narys, skulptorius, karikatūristas, poetas Mindaugas Milinavičius – tikras dzūkas, tačiau puošia Aukštaitijos miestelį Mielagėnus.Ved. Edvardas Kubilius

Vilniečių kantrybės išbandymas: kodėl remontuojamoje gatvėje chaosas nesuvaldomas? 28.05.2026 25мин

Klausytojas į „LRT girdi“ parašė laišką apie vieną Vilniuje remontuojamą gatvės ruožą, kuriame vairuotojai masiškai pažeidinėja taisykles, blokuoja sankryžą, o piktnaudžiavimui užkardyti niekas nesiima jokių veiksmų. Kiekviena kelionė, teigia į redakciją besikreipęs žmogus, varo į neviltį. Kaip modeliuojama eismo organizavimo tvarka kelio remonto atvejais? Laidoje „10-12“ – Eduardas Garbovskis, Vilniaus savivaldybės Infrastruktūros grupės patarėjas, Evaldas Morkūnas, JUDU Eismo valdymo ir organizavimo skyriaus vadovas ir Augustinas Gudelis, Transporto kompetencijų agentūros laikinasis transporto paslaugų skyriaus vadovas.Ved. Ignas Andriukevičius

Perdegimo anatomija: kada poilsio jau nebepakanka? 28.05.2026 22мин

Kur yra riba tarp nuovargio ir perdegimo? Kada poilsio jau nebepakanka, o nuolatinis skubėjimas, įtampa ir bandymas viską spėti tampa pavojingu gyvenimo režimu? Apie šiuolaikinio žmogaus santykį su darbu, poilsiu ir savo ribomis – pokalbis su psichologe, knygos „Perdegimo anatomija“ autore Ugne Juodyte.

Šimtmečio balsai: pokalbis su Jolanta Kryževičiene 28.05.2026 18мин

LRT radijui minint 100-metį, kalbamės su radiją kuriančiais, pavyzdžiu kitiems tapusiais radijo žmonėmis. Tad „sėskim ir pakalbėkim“ su ilgamete LRT žurnaliste, Klasikos laidų vedėja Jolanta Kryževičiene.Ved. Jolanta Kryževičienė

Riba tarp nuovargio ir perdegimo 28.05.2026 1ч 43мин

Šiemet LRT radijas mini 100-metį, ta proga iki birželio 12-ąją vyksiančios radijo gimtadienio šventinės transliacijos, kalbamės su radiją kuriančiais, pavyzdžiu kitiems tapusiais radijo žmonėmis. Pokalbis su ilgamete kultūros laidų rengėja, LRT Klasikos laidų vedėja, žurnaliste Jolanta Kryževičiene.Kur yra riba tarp nuovargio ir perdegimo? Kada poilsio jau nebepakanka, o nuolatinis skubėjimas, įtampa ir bandymas viską spėti tampa pavojingu gyvenimo režimu? Apie šiuolaikinio žmogaus santykį su darbu, poilsiu ir savo ribomis – pokalbis su psichologe, knygos „Perdegimo anatomija“ autore Ugne Juodyte.Rubrika „LRT Girdi“: tvarkant vieną Vilniaus kelio ruožą, vairuotojai masiškai pažeidinėja taisykles, blokuoja sankryžą, o piktnaudžiavimui užkardyti niekas nesiima jokių veiksmų. Kiekviena kelionė, teigia į redakciją besikreipęs žmogus, varo į neviltį. Kaip modeliuojama eismo organizavimo tvarka kelio remonto atvejais?Prieš 16 metų sraiges Panevėžio rajone pradėjusi auginti Janina Krikštaponienė sako, kad iš sraigių galima pagaminti įvairiausių produktų – nuo burgundiškų sraigių iki spurgyčių. Tam, kad sraigių mėsa būtų tinkama maistui, ją tenka virti netgi 3 valandas. Dažniausiai sraigių produktus moteris pristato savo ūkyje edukacijų metu.10–12. Ved. Ignas Andriukevičius

NATO konkurso finale – FTMC doktorantės sprendimas ekstremalioms situacijoms 27.05.2026 19мин

Lietuvė fizikė Justina Žemgulytė pateko į jaunoms moterims skirto NATO konkurso finalą. Fizinių ir technologijos mokslų centro doktorantė pristato radijo bangų perdavimo technologiją, kuri leistų per atstumą tiekti energiją ekstremalių situacijų metu.Ved. Darius Matas

Facebooke sudrausminę blogai darbą atlikusį meistrą galite sulaukti nuobaudos 27.05.2026 1ч 45мин

Kaimynas vėl paliko automobilį ant šaligatvio – fotografuojam ir keliam į „Facebook“ grupę. Nepatiko remontą atlikusio meistro darbas – tuoj pat pasidalijame komentaru internete, įspėjame kitus. Tokią informaciją viešinantys žmonės galvoja, kad elgiasi teisingai ir sąžiningai: gėdina tvarkos pažeidėjus ar nori padėti nepažįstamiesiems. Tačiau viešinami duomenys ne visada yra vieši ir tai gali užtraukti teisinę atsakomybę.Lietuvė fizikė Justina Žemgulytė pateko į NATO konkurso finalą. Fizinių ir technologijos mokslų centro doktorantė dalyvauja konkurse „Women and Girls in Science 2026 Challenge“. Konkursas skirtas jaunoms moterims – studentėms, pradedančiosioms tyrėjoms ar visoms, kurios domisi karjera mokslo, technologijų bei gynybos srityse.Dėl sparčiai augančių aviacinių degalų kainų vis daugiau iš anksto keliones įsigijusių žmonių yra priversti primokėti už suplanuotas atostogas. Dėl šios priežasties oro linijos visame pasaulyje pradeda koreguoti savo skrydžių tvarkaraščius – mažina maršrutų apimtis ir atšaukia dalį suplanuotų skrydžių. Kokių veiksmų galėtų imtis tokiose situacijose atsidūrę keleiviai ir ar tokiais atvejais priklauso kompensacijos?Birželį minėsime Lietuvos radijo 100-metį, bet pamatai jam pakloti - tiesiogine to žodžio prasme - dar anksčiau, XIX a. pabaigoje. Kotryna Lingienė su istorikais ir entuziastais gilinasi į radijo pastatų istoriją. Pirmasis pasakojimas – iš Kauno Žaliakalnio.Ved. Darius Matas

Donata Rinkevičienė: lietuviai dar tik atranda ukrainiečių literatūrą 26.05.2026 22мин

„Metų vertėjo krėslo“ premija šiais metais apdovanota iš ukrainiečių kalbos verčianti Donata Rinkevičienė sako, kad lietuviai dar tik atranda ukrainiečių literatūrą. Premija vertėjai paskirta už ukrainiečių rašytojo Vasylio Škliaro romano „Zuikių bažnyčia“ vertimą.Ved. Agnė Skamarakaitė

Apie vienišas mamas, vaikus be tėvo kalbėti vengiama: mamos labai bijo būti nuteistos 26.05.2026 20мин

Vyrų kalvės akademija ir Upės merginų ir mamų akademija ateinantį šeštadienį organizuoja renginį paaugliams ir paauglėms, augusiems be tėčio. Taip pat ir mamoms, kurios vaikus turėjo auginti vienos.Išsamiau – Vyrų kalvės akademijos vienas įkūrėjų Mindaugas Vidugiris ir mentorius, režisierius Artiom Rybakov.

Ką paaugliui reiškia augti be tėčio? 26.05.2026 1ч 48мин

Dabartiniai Lietuvos alpinistai įveikia daugumai žmonių sunkiai suvokiamus iššūkius. Saulius Damulevičius šiuo metu kopia į Everestą, nenaudodamas papildomo deguonies, Agnė Subelytė tapo pirmąja lietuve per vieną sezoną pasiekusia tris viršūnes, aukštesnes nei 8000 metrų, tai Everestas, Makalu ir Lhotsė. O mes prisiminsime kitą alpinistą - Dainių Makauską. Jis buvo pirmasis lietuvis, įkopęs į viršūnę, virš 8000 metrų, tai buvo Daulagiri. Deja, iš šios kelionės jis negrįžo.Vyrų kalvės akademija ir Upės merginų ir mamų akademija ateinantį šeštadienį organizuoja renginį paaugliams ir paauglėms, augusiems be tėčio. Taip pat ir mamoms, kurios vaikus turėjo auginti vienos.„Metų vertėjo krėslo“ premija šiais metais apdovanota iš ukrainiečių kalbos verčianti Donata Rinkevičienė. Premija vertėjai paskirta už ukrainiečių rašytojo Vasylio Škliaro romano „Zuikių bažnyčia“ vertimą.Ar žinojote, kad kurortai Europoje ėmė plisti XIX a. pradžioje? Pajūriuose tada pradėta įrenginėti paplūdimius vyrams ir moterims, populiarėjo krėslai, skirti kaitintis saulėje. Radosi gydymo įstaigos, restoranai ir viešbučiai. Palangoje maudyklės veikė jau 1824-aisiais.Ved. Agnė Skamarakaitė

Ilgametis radijo žurnalistas Markevičius apie „Ryto garsų“ aukso amžių: konkurentų nebuvo 25.05.2026 19мин

Artėjant Lietuvos radijo 100-mečiui, dabartiniai LRT radijo žurnalistai eteryje susitinka buvusius kolegas. Ilgametis „Ryto garsų“ ir kitų laidų vedėjas, redaktorius Vytautas Markevičius – pokalbyje su Rūta Kupetyte.

Tekstus lengvai suprantama kalba rengianti žurnalistė: skaito ne tik tikslinė auditorija 25.05.2026 19мин

Įsivaizduokite, kad gaunate oficialų laišką iš valstybės institucijos su raginimu sumokėti baudą. Perskaitote laišką – ir nesuprantate, už ką ji skirta. Sudėtingų sakinių, santrumpų ir skaičių kupiną tekstą skaitote kelis kartus, bet vis tiek lieka neaišku, kaip nusižengėte. Taip jaučiasi dalis visuomenės skaitydama mums įprastą kasdienę informaciją – naujienas, instrukcijas ar oficialius įstaigų pranešimus. Padėti tokiems žmonėms gali lengvai suprantama kalba, kurios mūsų aplinkoje atsiranda vis daugiau. Pavyzdžiui, ir portale LRT.LT galima rasti rubriką LRT paprastai, kur tekstai pateikiami lengvai suprantama kalba. Apie lengvai suprantamą kalbą plačiau – Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto docentė Laura Vilkaitė-Lozdienė ir portalo LRT.LT žurnalistė Ugne Jonaitytė, kuri dirba su lengvai suprantamos kalbos tekstais.Ved. Rūta Kupetytė.

Dalis benamių Vilniuje gaus būstą 25.05.2026 1ч 46мин

Įsivaizduokite, kad gaunate oficialų laišką iš valstybės institucijos su raginimu sumokėti baudą. Perskaitote laišką – ir nesuprantate, už ką ji skirta. Sudėtingų sakinių, santrumpų ir skaičių kupiną tekstą skaitote kelis kartus, bet vis tiek lieka neaišku, kaip nusižengėte. Taip jaučiasi dalis visuomenės skaitydama mums įprastą kasdienę informaciją – naujienas, instrukcijas ar oficialius įstaigų pranešimus. Padėti tokiems žmonėms gali lengvai suprantama kalba, kurios mūsų aplinkoje atsiranda vis daugiau. Pavyzdžiui, ir portale LRT.LT galima rasti rubriką LRT paprastai, kur tekstai pateikiami lengvai suprantama kalba.Nakvynės namai, laikinas prieglobstis, gyvenimas gatvėje – ar įmanoma šį ratą nutraukti? Vilniuje pradedamas pirmasis Lietuvoje „Būstas pirma“ projektas bando atsakyti būtent į šį klausimą. Jo esmė – žmogui pirmiausia suteikti ne reikalavimus ar sąlygas, o namus. Tai modelis, kuris jau pakeitė požiūrį į benamystę Suomijoje, Airijoje ar Jungtinėje Karalystėje. Dabar jis išbandomas ir Vilniuje: 10 žmonių gaus nuolatinį būstą bei kompleksinę pagalbą – nuo socialinių darbuotojų iki sveikatos priežiūros specialistų.