Žaidžiam žmogų

ตอน

• 
  Istorijų kūrėja Jogilė Ramoškaitė: „Nesąmonė man – šveñta“ 17.09.2026 56นาที

  Koks jūsų santykis su „nesąmone“? Niekniekis, gėda, ignoruoti? Kiek kasdienoje sau leidžiate pakvailioti? Jei sakysim, kad žmogus turi sąmonę ir pasąmonę, gal galim truputį turėti ir nesąmonės? Turinio kūrėja Jogilė Ramoškaitė man ir įkūnija žmogų, kuris su dideliu atsidavimu kuria išgalvotas istorijas arba kasdienybės įvykius pakylėja iki spalvingo, komiško, kartais absurdiško pasakojimo. Kuriuose, jei nori, gali rasti mažyčių išminties ir įžvalgos inkliuzų ir puikaus įsiklausymo į žmogų. Kurios istorijos detalės tikros? Kartais tenka spėlioti, ir protas lieka palaimingai smalsus. Kokia yra žodingoji ir vaizduotės pilnoji Jogilė? Gal įsikvėpsite ir jūs vienai kitai nesąmonei?Ved. Tautė Šumskė
• 
  Varjetė Lietuvai atvežanti šokėja Valerija Gneuševa: „Patirti nuostabą suaugus – prabanga“ 10.09.2026 58นาที

  „Anksčiau turėjau daug agresijos suaugusiųjų pasauliui, dabar jaučiuosi švelnesnė ir jau kaip pagrindinė savo gyvenimo veikėja“, – septynerių metų atkarpą apžvelgia šokėja Valerija Gneuševa. Ji – spalvingą kelią einanti kūrėja, nuo pramoginių šokių vaikystėje, šiuolaikinio šokio studijų užsienyje, egzotinių šokių ant stulpo pamokų, pasirodymų televizijoje, arenose iki dabar – vizijos parodyti Lietuvai pasaulinio lygio varjetė teatro. Kodėl įdomu pažinti save su kauke?Ved. Tautė Šumskė
• 
  „Mama – pirmieji mūsų santykiai“. Apie mamas ir dukras psichoterapeutė Inga Bogdzevičienė 03.09.2026 1ชม. 26นาที

  „Vaiko tikslas tikrai nėra tapti geru savo mamai“, – akcentuoja egzistencinės krypties psichologė-psichoterapeutė Inga Bogdzevičienė. Kalbamės daugiausia apie mamos ir dukros ryšį ir keletą galimų nebrandžių jo modelių – pavyzdžiui, mama daugiau nei moteris ar moteris daugiau nei mama. Kaip tokie kraštutinumai gali reikštis ir veikti dukras? Palietėme ir tėčių vaidmenį tokiais atvejais, šiek tiek – mamos ir sūnaus ryšį. Aptarėme „vilties pykčio“ sąvoką, brandžią mamos meilę ir kaip galima gyti nepatyrus sveiko santykio su mama.Ved. Tautė Šumskė
• 
  „Patirti ribas – irgi emocinis poreikis“. Sveiko suaugusiojo paieškos schemų terapijoje 27.08.2026 1ชม. 13นาที

  Kognityvinė elgesio terapija (KET) – viena paklausiausių terapijos rūšių mūsų dienomis. Tiesa, ji kinta, ir šiandien galima rinktis net iš kelių atšakų. Viena jų ¬– schemų terapija. Gydytojas psichiatras-psichoterapeutas Adomas Bieliauskas pristato, kam ji tinka, kuo skiriasi nuo klasikinio KET‘o, kaip gali atrodyti schemų terapijos sesija, kas yra ribota pertėvystė. Aptariame terapino santykio trūkius, empatiškos konfrontacijos svarbą, įsitikinimo „aš esu nemylimas“ galimą raišką.Ved. Tautė Šumskė
• 
  Chemijos mokytojas dr. Romanas Voronovičius: „Klaidos – patirties vienetai“ 20.08.2026 1ชม. 14นาที

  „Pastebėjau: kas domisi chemija, domisi ir pasaulio sutvėrimu“, – dalijasi chemijos mokytojas dr. Romanas Voronovičius, vienintelis Lietuvoje mokslų daktaras, disertaciją skyręs chemijos didaktikai. Taigi jis giliai pažįsta ne tik chemiją, bet ir tai, kaip ir kokie žmonės ją perpranta. Ko chemija gali pamokyti apie gyvenimą? Kodėl mokantis taip svarbu nebijoti klysti? Apie mokymąsi, kvailumą, chemijos esmę ir paties Romano lėtą romaną su šiuo mokslu.Ved. Tautė Šumskė
• 
  Senosios raštijos tyrėja dr. Eleonora Terleckienė: „Savęs paieškos nėra naujas reiškinys“ 13.08.2026 1ชม. 6นาที

  Kadaise termino „depresija“ nebuvo. Būdavo minima melancholija. Ir dažnai, jai užklupus, žmonės leisdavosi į kelią. Arba dėl kitų priežasčių – dvasinių ir ne tik. Vienas įdomus mūsų istorijos veikėjas buvo toks Radvila Našlaitėlis. Jis parašė pirmąjį tarptautinį LDK bestselerį apie savo dvejų metų piligriminę kelionę! Kas ten tokio visiems įdomaus buvo? Ką apie žmogų galime sužinoti skaitydami 400 metų senumo tekstus? Su senosios raštijos tyrėja dr. Eleonora Terleckiene ieškome atsakymų. Kokių jausmų rasime senojoje literatūroje? Kuo piligrimystė skiriasi nuo paprastos kelionės?Ved. Tautė Šumskė
• 
  Psichologė Aurelija Auškalnytė: „Savo buvimu bandau plėsti erdvę kitoniškumui“ 06.08.2026 1ชม. 20นาที

  Kaip išsaugoti save ir jautrumą, kai daug metų kovoji už pokytį įtampos kupinose srityse? Pokalbyje su Aurelija Auškalnyte – psichologe, lygių galimybių ir emocinės sveikatos temų aktyviste – apie tai, kaip neperdegti nuo kovos ir kodėl kalbėjimas apie moterų teises visada yra daug didesnis pokalbis. Aurelijai pavyksta išsaugoti lengvumą ir toliau siekti tvarių permainų. Apie kasdienes patirtis: kūną, visuomenės lūkesčius, buitinius sprendimus. Vyriškumo ir moteriškumo kategorijas. Antakius kaip revoliuciją. Ir Gimbutienės tiltą.Ved. Tautė Šumskė
• 
  Muzikos kritikė Emilija Visockaitė: „Snobiškumas mane gąsdina labiau nei popsas“ 30.07.2026 1ชม. 4นาที

  Emilija apie muziką rašo ne tik nusmailinta plunksna, bet ir su bagažu semiotikos žinių. Popreiškinių advokatė augo intelektualiuose namuose, taip susiformavo unikalus balsas, kurį Emilija Visockaitė pasitelkia kurti neprėską ir nepėsčią žurnalistiką apie Lietuvos atlikėjus – savo tinklaraštyje „Ausis“ ir kituose kanaluose. Kur ji mato popso grožį? Ką patyrė Kanye Westo koncerte? Iš kur Emilija turi drąsos atvirai mėgti SEL‘ą, o po jo pasirodymo ramia širdimi eiti į ba. koncertą? Ko ši autorė pasigenda muzikos kritikoje Lietuvoje? Sužaidėme ir specialiai Emilijai skirtą žaidimą „Patiktukai“.Ved. Tautė Šumskė
• 
  Gailė Butvilaitė: „Rašant, net kančioje, kartais įvyksta gražiausi dalykai“ 23.07.2026 1ชม. 6นาที

  Daug kas Gailę žino kaip aktorę. Kiti – kaip turinio kūrėją, renginių vedėją. Bet neseniai ji atrado dar vieną kūrybos kryptį – rašymą. Baigusi TV ir kino scenarijaus rašymo magistro studijas Madride, Gailė parašė filmo scenarijų ir teatro pjesę, pagal kurią jau pastatytas spektaklis Ispanijos sostinėje. Kokias istorijas ji nori pasakoti savo kūriniais? Gailė augo Venesueloje ir po birželio žemės drebėjimų daug dalijasi apie tragiškas šalies aplinkybes autoritarinio režimo akivaizdoje. Kokių Venesuelos spalvų ir patirčių mes nesuprantame?Ved. Tautė Šumskė
• 
  Psichoanalizės teoretikė dr. Greta Kaluževičiūtė: „Psichoanalizė yra istorinė relikvija“ 16.07.2026 1ชม. 18นาที

  „Jaučiuosi kaip psichoanalizės kontrabandininkė“, – sako Vilniaus universiteto Psichologijos instituto docentė dr. Greta Kaluževičiūtė. Vienas iš jos dėstomų dalykų – kūrybiškumo psichologija. Greta taip pat yra asocijuota dėstytoja Derbio universitete, garbės dėstytoja Esekso universitete ir viena iš psichoanalitinės psichoterapijos mokymo programos lektorių Lietuvoje. Pokalbyje susipynė psichoterapijos subjektyvumo, psichoanalizės aktualumo, atvejo analizės, žaismės terapijoje ir kūrybiškumo temos. „Kūrybiškumo priešingybė yra prisitaikymas“, – priminė svarbią Donaldo Winnicotto mintį pašnekovė.Ved. Tautė Šumskė
• 
  Savais ritualais gyvenanti menininkė Marija Garnak: „Šaknys retai būna vienaskaita“ 09.07.2026 1ชม. 6นาที

  Meninė akis pasaulį mato simboliškai. Marija Garnak savo magistro darbe tyrinėja gamtinius tikėjimus, apeigų svarbą, šaknis visomis prasmėmis. Jos pačios šaknys – ne iš vienos žemės. „Šiuo metu tūkstantį kartų sunkiau tapatintis su savo rusiškomis šaknimis“, – sako menininkė, kuri jau virš dešimtmečio gyvena senąja lietuvių tautosaka, mitologija, folkloru. Kaip taip nutiko? Kaip autoriniai ritualai padėjo gyti nuo depresijos? Kuo ūksmė skiriasi nuo pavėsio?Ved. Tautė Šumskė
• 
  Mokytojas Alius Avčininkas: „Būti pakankamai geru mokytoju man būtų išsilaisvinimas“ 02.07.2026 1ชม. 16นาที

  Prieš trejus metus Alius Avčininkas pasiekė ribą. Po dešimtmečio Užupio gimnazijoje jis uždarė klasės duris, išėjo iš darbo ir metams sustabdė įprastą ritmą. Keliavo, miegojo, ieškojo. Ne naujos profesijos, o naujo santykio su savimi. Alius – Meilės Lukšienės premijos laureatas, vadovėlių autorius, mokytojas ekspertas. Šiandien jis vėl mokykloje. Ką davė metai atsitraukimo? Kokių spalvų mokytojas rado toli nuo skambučių? Ir kokį naują principą atsinešė, kad galėtų toliau dirbti mylimą darbą?Ved. Tautė Šumskė
• 
  Gimdymas neturi būti medicininė procedūra 25.06.2026 55นาที

  Išgirsite legendą, kaip istoriškai susiklostė, kad moterys gimdo ant nugaros. Išgirsite, kas yra „mirusio kūdikio korta“. Sužinosite, kas yra bioenerginė analizė. Jums tai pasakos Lina Gabrijolavičienė – kūno psichoterapijos praktikė, ilgai dirbusi dula.Ved. Tautė Šumskė
• 
  Klounada gali sudrebinti žmogaus pamatus 18.06.2026 1ชม.

  Leliukas? Apdegęs kūnas? Vaikas prieš pat operaciją? Niekada nežinai, ką rasi už uždarytų palatos durų, pasakoja Justė Liaugaudė – šiuolaikinės klounados ir fizinio teatro menininkė bei organizacijos „Raudonos nosys“ meno plėtros vadovė. Klounai ligoninėse prieš 15 metų Lietuvoje buvo naujiena, šiandien jau įprasčiau. Justė dalinasi vaizdingomis istorijomis iš klounų patirčių palatose.Ved. Tautė Šumskė
• 
  Keramikos menininkė Monika Dombrauskytė: „Laukinis molis – neprognozuojamas“ 11.06.2026 44นาที

  Molis Moniką gundė jau vaikystėje, kai tėtis statė šeimos namus. Suaugusi ji šią paslaptingą medžiagą atrado iš naujo. Pamažu pažinus molį, pradėjo gimti žmonės – skulptūrėlės, atskleidžiančios įvairias žmogiškosios egzistencijos būsenas. Apie vidinius sodus, sėklas ir sodininkus – su keramikos menininke, tapytoja, dailės terapeute ir edukatore Monika Dombrauskyte.Ved. Tautė Šumskė
• 
  Patarėja jaunimo klausimais: „Palaikymas gali keisti paauglių gyvenimo trajektorijas“ 04.06.2026 1ชม. 8นาที

  Su Auguste Dudutyte – lygių galimybių eksperte, LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos patarėja jaunimo politikos klausimais – pakalbėjome apie darbo su jaunimu svarbą, augantį ideologinį atotrūkį tarp vaikinų ir merginų, šiek tiek apie vyrosferą ir metaforiškus lošimus gyvenime.Ved. Tautė Šumskė
• 
  Žmogus nėra išbaigtas. Apie pažeidžiamumo ir stiprybės jungtį su jungiste Egidija Šeputyte 28.05.2026 1ชม. 23นาที

  „Kiek žmogaus mumyse telpa, tiek ir kito sutalpinsime“, – nuskambėjo pokalbyje. O kiek talpiname savo pačių trapumo? Apie pažeidžiamumo ir stiprybės jungtį per paradoksą – pokalbis su psichologe, jungiškosios krypties psichoanalitike ir poete Egidija Šeputyte. Kalbėjomės ir apie Karlo Gustavo Jungo žmogiškuosius ribotumus, neuroįvairovės vaidmenį šiandienos kolektyviniame gyvenime, taip pat – apie poezijos ir psichoterapijos sąlyčius bei dažnai nepamatytą jaunų žmonių gelmę. Kaip keičiasi žmogaus santykis su savimi, kai jis prisileidžia savo pažeidžiamumą?Ved. Tautė Šumskė
• 
  „Terapeute, myliu jus.“ Perkėlimo reiškinys psichoterapijoje su dr. Asta Adler 21.05.2026 1ชม. 26นาที

  „Dabar galėsime eiti gerti arbatos“, – kartais užbaigus terapiją traukia ištarti klientus. Psichoterapijos kabinete gimstantis gilus ryšys – suprantamas, bet turi ypatumų. Pokalbyje su psichologe, jungiškosios krypties analitike, Vilniaus universiteto docente dr. Asta Adler aptariame perkėlimo ir kontraperkėlimo fenomenus: kaip seni santykiai persikelia į terapiją ir ką terapeutams sesijose kylantys jausmai gali pasakyti apie klientų vidinį pasaulį? Kaip šie procesai reiškiasi santykiuose už terapijos ribų? Kodėl kartais vienas žmogus gali pajusti kito jausmus už jį? Ved. Tautė Šumskė
• 
  Miesto antropologė dr. Jekaterina Lavrinec: „Miestas yra mūsų trečioji oda“ 14.05.2026 1ชม. 27นาที

  „Žalioji erdvė žmogui palanki tuomet, kai jis ten gali surengti iškylą“, – dalijasi japonų įžvalgomis apie žaliųjų erdvių ypatumus miesto antropologė dr. Jekaterina Lavrinec. Kodėl žaluma mieste – strateginis resursas? Kaip galime pritaikyti vietinį žinojimą ir pasirūpinti savo daugiabučių kiemų augalija, kad vietoj mylimo medžio vieną dieną ten nerastume tik kelmo? Ir kodėl pastaruoju metu gali norėtis „šlovinti šabakštynus“? Sodrus pokalbis apie žmogaus ir miesto žalumos bei betono santykių niuansus.Ved. Tautė Šumskė
• 
  Choreografė apie tai, kaip šokis padeda save, savo kūną patirti skirtingais įsikūnijimais 07.05.2026 49นาที

  „Man patinka žvilgsniu provokuoti žiūrovus“, – sako choreografė, šokėja ir šokio mokytoja Miglė Dudavičiūtė. Ji augo mažame Dzūkijos kaimelyje – Punioje, o šiandien turi savo šokių studiją sostinėje ir moko šokio su aukštakulniais, bet dar labiau – drąsos. Ką žmogui duoda pastanga mokytis choreografijos, struktūros?Ved. Tautė Šumskė