Homo cultus. Iš balkono

ตอน

• 
  Kūrinio kodai ir geneologinės deformacijos. Pokalbis su Algirdu ir Remigijumi Gataveckais 17.09.2026 52นาที

  Algirdas ir Remigijus Gataveckai stebina piešinio galia. Jų kūriniai ne tik atpažįstami, bet ir poerformatyvūs – keičiantys ir autorius, ir vaizduojamą subjektą, ir patį kūrinį. Galerijoje „Meno niša“ veikia menininkų personalinė paroda „Kodas: aš esu“. Tai instaliacija, gimusi iš tatuiruotės ir gyvenimo patirties. Gataveckai nagrinėja institucijos ir kūrinio rėmus. Kaip siejasi šios žmogaus erdvę ribojančios sistemos?Algirdas ir Remigijus Gataveckai (g. 1985) – Lietuvos menininkų duetas, kuriantis tapybos, piešinio, instaliacijos ir viešojo meno srityse. 2026-aisiais jie tapo „Baltic Awards“ laureatais už reikšmingą indėlį į meną, o jų kūrinys „Genealoginė deformacija“ iš 1474 konkursui pateiktų darbų buvo atrinktas tarp 51 kūrinių, pristatomų „Herbert Smith Freehills Kramer Portrait Award 2026“ parodoje Londono Nacionalinėje portretų galerijoje. Gataveckų piešinys „Jūs jau žiūrite į mane ilgiau, nei kažkada žiūrėjo tėvai“ eksponuojamas Vilniaus paveikslų galerijos parodoje „Pradžioje buvo linija. XVIII–XXI a. piešiniai iš Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus rinkinių“. Pokalbis apie kūrybą kaip performatyvią patirtį ir atminties (per)rašymą.Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė
• 
  Queer patirtys ir archyvai mene. Pokalbis su Volunge ir Vsevolodu Kovalevskij 10.09.2026 53นาที

  Lietuvoje vis daugėja queer menui skirtų parodų. Nacionalinėje dailės galerijoje veikia „Paribiai. Stebuklai“, kurios autorius Vsevolod Seva Kovalevskij tytinėja miesto viešąsias erdves. Įvietintas piešinys-komiksas pasakoje Vilniaus, Londono ir Oslo eitynių istorijas. „Baltic Pride“ eitynės 2010-aisiais, konfrontacijos LGBTQIA+ bendruomenės viduje Londono „Pride“ 2018 m., šūviai Osle 2022 m. – šie asmeniškai menininko patirti įvykiai perteikia queer bendruomenės ir visuomenės įtampas ir jų reprezentacijas medijose.Prospekto galerijoje pristatoma Volungės (Aušros Griškonytės) personalinė paroda „Eglės virsmas žalčiu. Queer yra šviesa“. Pasak autorės, jai svarbus žmogaus teisių nebuvimas ir patiriama diskriminacija. „Nuolat iškyla klausimas: kas turi teisę būti? Kur baigiasi individuali raiška ir prasideda visuomenės primetama norma? Fotografijos tampa savotiškais atspindžiais, veidrodžiais, kuriuose žiūrovas susiduria ne tik su kitu, bet ir su savimi, savo išankstiniais nusistatymais, savo baimėmis ar atvirumu. Kūriniai kviečia ne į stebėjimą, bet į dialogą, kuriame kiekvienas žvilgsnis yra klausimas, o kiekviena tyla – atsakas.Festivalio „Kreivės“ metu atidaryta Volungės (Aušros Griškonytės) paroda „Kekšės. Namų archyvas“. Pasak rengėjų, “pavadinimas „Kekšės“ kilo intuityviai – tai tiesiog fotosesijų vyksme skambėjęs žodis, kuris apibrėžia ir queer žmonių negalimybes gyventi anuo laiku. Žodis „archyvas“ parodos pavadinime atsiranda ne tik dėl parodos erdvės – „išgirsti“ queer archyvo – ar kelionės keliais dešimtmečiais į praeitį. (…) šioje parodoje bandoma susitelkti (…) į mažiau matytas nuotraukas, kadrus, likusius menininkės archyvuose ir institucijų paraštėse”.Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė, garso režisierė Sonata Barčytė-Jadevičienė.
• 
  Egziliantės žvilgsniu: Aušros Marijos Sluckaitės miestai ir žmonės 03.09.2026 53นาที

  Aušra Marija Sluckaitė-Jurašienė – prozininkė ir dramaturgė, ilgametė „Laisvosios Europos radijo“ redaktorė ir korespondentė Niujorke. Kaip klostėsi literatės kelias nuo studijų universitete, darbo „Vagos“ leidykloje ir Jaunimo teatre iki emigracijos, kai 1974 m. kartu su vyru režisieriumi Jonu Jurašu turėjo per dešimt dienų palikti Lietuvą? Kas ryškiausiai įsiminė bendraujant su poete Judita Vaičiūnaite, Tomu Venclova, Kaziu Valaičiu? Kuo svarbūs Vlado Vildžiūno ir Marijos Ladigaitės-Vildžiūnienės namai Vilniaus Jeruzalėje? Apie gyvenimą sovietų Lietuvoje ir svetur einant prieš bangas kalbamės su „Miesto madrigalų“, „Egziliantės užrašų“, „Spektaklių ir sapnų“ autore.Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė.
• 
  Ką transliuoja Aurelijos Maknytės „Kanalai“ tarp meno ir gamtos? 30.07.2026 53นาที

  Tokios parodos Nacionalinėje dailės galerijoje dar nebuvo. Aurelijos Maknytės solo paroda „Kanalai“ NDG didžiojoje salėje – pirmoji čia vykstanti tebekuriančios menininkės paroda. Tai istorinis įvykis. Menininkių parodų būta, bet autorės jau negalėjo jų pamatyti. Ir tai ne vienintelis svarbus dalykas. Aurelijos Maknytės kūryba apibendrina nepriklausomybės metų kūrybines tendencijas ir vyksmus, medijų istoriją, bendradarbiavimo strategijas. Išskirtinis ir šios parodos eksponavimas – kūriniai rodomi ne tik didžiojoje salėje, koridoriuose, kiemelyje, bet ir įsiterpia į nuolatinę XX–XXI a galerijos ekspoziciją. Galiausiai „Kanalai“ visiškai suardo natūros-kultūros priešpriešą: parodos tęsinį galima pamatyti Širvintų rajone ir pajausti, kaip kalbasi architektūrinė ir gamtinė erdvė. „Šioje parodoje Maknytės kūryba skleidžiasi kaip intensyvi nuolatinė kelis dešimtmečius trunkanti praktika, kur gyvenimas neatpinamai susivijęs su menu, neužbaigtumas vertinamas ir vertingas, o kūriniai ne visada yra kūriniai, bet tokie gali tapti, kaip ir vėl panirę atgal į buitį, į archyvus laukti ateities perkūrimų ir atkūrimų“ – rašoma parodos anotacijoje. „Kanaluose“ taip pat dalyvauja Julijus Balčikonis, Vilma Šileikienė, ŠMC TV komanda.Apie technologijų, melioracijos, komunikacijos ir teleportacijos kanalus Aurelijos Maknytės kūryboje ir parodoje kalbamės su autore ir kūrybine komanda: kuratorėmis Inesa Brašiške, Agne Narušyte ir parodos architekte Beatriče Mockevičiūte. Paroda „Kanalai“ NDG veiks iki spalio 18 dienos.Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė
• 
  Iš Bogotos į Vilnių atkeliavo ne tik Nijolės Šivickas kūriniai, bet ir erdvės pojūtis 23.07.2026 53นาที

  Retai atsitinka, kad menininkė sugrįžta į Lietuvą kino filme, o paskui atkeliauja jos darbai. Būtent taip pas mus atkeliavo Nijolė Šivickas de Mockus (1925–2018) – lietuvių kilmės Kolumbijos menininkė, stebinanti modernia formos pajauta ir kūrybos užmoju. Dar 2019 metais pasirodė režisieriaus Sandro Bozzolo fimas „Nijolė“ (prodiuseriai Dagnė Vildžiūnaitė, Max Chicco ir režisierius). Pamatėme ne tik unikalų menininkės pasaulį su darbų pilna studija, bet ir susipažinome su jos gyvenimo istorija, šeima (buvęs Bogotos meras ir universiteto rektorius Antanas Mockus yra Nijolės sūnus. Dar menininkė susilaukė dukters Ismenos). Pagaliau menininkės kūryba pasiekė Lietuvą ir ją galime apžiūrėti Vytauto Kasiulio muziejaus parodoje „Visata iš spiralės“ (kuratorė Laura Moreno Barbosa) iki 2027 vasario 7 dienos. Ten rodomi ir Eglės Marijos Želvytės sukurti videofilmai apie menininkės archyvą ir jos še Apie parodą, Nijolės Šivickas kūrybą ir asmenybę bei ilgą jos kūrinių kelionę iš Bogotos į Nacionalinį dailės muziejų Vilniuje kalbamės su Vytauto Kasiulio muziejaus direktore menotyrininke Ilona Mažeikiene.Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė
• 
  Eglės Ridikaitės daugiakultūrinis Vilnius: atmintis ir sakralinės erdvės 16.07.2026 52นาที

  Kas sieja Vilniaus Didžiosios sinagogos bimos ir mikvos grindų ornamentus ir Šv. Jurgio Kankinio bažnyčią Vilniuje? Būtent šioje sakralioje erdvėje eksponuojama nacionalinės premijos laureatės Eglės Ridikaitės paroda „Nuėmimai“, kurioje ir matome sinagogos grindų fragmentus, pakylėtus kone iki skliautų. Ši vieta pasirinkta neatsitiktinai. Būtent čia sovietmečiu įkurdintas Knygų rūmų sandėlis, kuriame paslėpta ir išsaugota žydų raštijos paveldo dalis, Toros ritiniai. Šv. Jurgio Kankinio bažnyčia atveriama lankytojams po beveik 80 metų. Parodos rengėjas – Bažnytinio paveldo muziejus, kuratorės Violeta Indriūnienė, Rita Pauliukevičiūtė, Laura Petrauskaitė, architektas Justinas Dūdėnas, dizainerė Agnė Dautartaitė-Krutulė. Pasak kuratorių, paroda „atsiskleidžia kaip tylus, bet konceptualiai tankus pasakojimas apie miestą, vienu metu patiriant ikikarinio žydiškojo ir krikščioniškojo Vilniaus sluoksnius, tyrinėjant išlikimo ir išnykimo, buvusio gyvenimo ir atminties bei užmaršties procesus“. Apie daugiakultūrinį Vilniaus paveldą, sakralinių erdvių ir istorijos sąsajas, tapybą kaip tyrimą ir atmintį kalbamės su parodos autore Egle Ridikaite, Vilniaus dailės akademijos profesore dr. Giedre Mickūnaite, Lietuvos nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos Judaikos tyrimų centro vadove dr. Lara Lempertiene ir Bažnytinio paveldo muziejaus direktore Rita Pauliukevičiūte.Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė
• 
  Tremties patirtis ir atminties atspindžiai Rožanskaitės ir Černiauskų „Rešotuose“ 09.07.2026 53นาที

  Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje iki rugsėjo 12 d. veikia tapytojos Marijos Teresės Rožanskaitės ir fotomenininkų Brolių Černiauskų paroda „Rešotai“. 1989 m. tapytoja ir fotomenininkai dalyvavo vienoje pirmųjų ekspedicijų į tremties vietas Sibire. Ten tvarkė tremtinių kapus, fiksavo buvusių lagerių ir šalia esančių gyvenviečių kasdienybę. Apie parodą, menininkų prisiminimus ir jaunos kartos postatmintį – netiesioginę traumos patirtį bei jos refleksijas kalbamės su parodos rengėjais tapytoju, kuratoriumi Algimantu Roku Černiausku ir „MTR art foundation“ vadovu Mykolu Piekuru.Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė.
• 
  Geriausi pradėti eilėraščiai ir finišo kreivoji: pokalbis su poetu Dainiumi Dirgėla 02.07.2026 53นาที

  Poeto Dainiaus Dirgėlos knyga „Finišo kreivoji“ (Baziliskas, 2026) likimą ir skaitytojus vedžioja po labirintą, užuot patogiai paklojusi raudoną kilimą. Kur ta kreivė atves – nežinia, bet kelionėje laukia geros poezijos tarpiniai finišai. Kaip rašo knygos redaktorius poetas Antanas A. Jonynas, „Dainius Dirgėla gražiai naudojasi patirtimi, daug metų šlifuota rašant haiku: jo kalbėjimas tikslus ir lakoniškas, metafora skaidri ir aiški. Ir jo pasaulyje su šviesiu ironijos ir autoironijos atšvaitu jauku: meilės čia daug, tad ir prapultis nebeatrodo neišvengiamai grėsminga.“ Su poetu, fotografu, grupės „Svetimi“ nariu Dainiumi Dirgėla kalbamės apie knygų rašymą ir tėvystę kaip svarbią šiuolaikinės poezijos temą.Ved. Laima Kreivytė
• 
  Lietuvos baleto šimtmečio šuoliai su Helmutu Šabasevičiumi 25.06.2026 53นาที

  Laidoje „Iš balkono“ menotyrininkas ir baleto istorikas prof. dr. Helmutas Šabasevičius pasakoja apie jo kuruotą parodą „Šokimai, rodymai, nudavimai...“ Lietuvos baletui – 100“ atveriančią netikėtus Lietuvos baleto kūrybinius šuolius. Pasak parodos kuratoriaus, tai „kelionė po Lietuvos baleto istoriją, prasidedančią dar XVII a. operų pastatymuose Vilniaus žemutinėje pilyje, besitęsiančią XVIII a. dvarų ir mokykliniame teatre, XIX a. Vilniaus miesto teatro scenoje“. Parodoje rodomi spalvingi kostiumai, scenografijos, paveikslai, dokumentai, spektaklių įrašai – nuo 1925 m. gruodžio 4 d., įvykusios Léo Delibes‘o baleto „Kopelija“ premjeros Valstybės teatre Kaune, Eduardo Balsio „Eglės žalčių karalienės“ iki 2025 m. Lietuvos baleto šimtmečiui skirto choreografo Martyno Rimeikio kūrinio užkulisių.Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė
• 
  Poezija – triukšmaujantis niekas? Pokalbis su poete Sara Poisson 18.06.2026 52นาที

  Poetė Sara Pisson neseniai išleido knygą „Niekas, pasiruošęs patriukšmauti“ (Baziliskas, 2025). Ar tikrai poezija gimsta iš nieko? O gal kaip tik eilėraštis kasdienybės dulkėms suteikia švytėjimo? Ar reikia bijoti jausmų ir gražių vaizdų ir taikyti bjaurumo priešnuodžius? Kaip rimuojasi knygos viršelis ir šaltibarščių festivalis? Apie tai ir daug kitų temų pokalbis su poete.Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė
• 
  Moterys kosmose ir gyvybės paieškos tarp žvaigždžių: pokalbis su Goda Raibyte-Aleksa 11.06.2026 52นาที

  Ar kosmosas vis dar priklauso vyrams? Kodėl pirmoji moteris iki šiol nėra išsilaipinusi Mėnulyje? Ir kokį pėdsaką kosmoso istorijoje paliko Lietuvos mokslininkės? Laidoje „Iš balkono“ kalbamės su mokslo žurnaliste Goda Raibyte-Aleksa apie smalsumą, vedantį nuo Lietuvos kaimo iki NASA, CERN ir Europos kosmoso agentūros. Kartu leidžiamės į moterų kosmose istoriją – nuo pirmų skrydžių ir Šaltojo karo propagandos iki šiuolaikinių astronaučių, kurios ruošiasi sugrįžti į Mėnulį. Pokalbyje aptariame nematomą moterų darbą moksle, moters kūno tyrimus kosmose, lyčių stereotipus ir kliūtis, su kuriomis vis dar susiduria mokslininkės. Taip pat apžvelgime Godos knygą „Aurora“, kviečiančią jaunąją leistis į gyvybės paieškas tarp žvaigždžių.Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė
• 
  Mes ėjome! Gyvoji pirmųjų „Baltic Pride“ eitynių istorija 04.06.2026 52นาที

  Birželį demokratinis pasaulis švenčia LGBTQ+ Pride mėnesį, kai siekiama atkreipti dėmesį į pagarbą žmogaus teisėms ir lygybei. Šiemet birželio 2–6 d. Lietuvoje vyks „Lithuanian Pride“ festivalis, kurį organizuoja LGL. Pagrindiniu jo akcentu taps birželio 6 dieną vyksiančios eitynės „Už lygybę!“. Žmogaus teisėms skirtos eitynės jau tapo spalvingu, daugybę žmonių pritraukiančiu renginiu. Tačiau pirmieji žingsniai į viešumą buvo ne tik sunkūs, bet ir pavojingi.2010-ųjų gegužę vykusiose pirmosiose „Baltic Pride“ eitynėse Vilniuje dalyvavo maždaug 350 žmonių, buvo žygiuojama trumpa Upės gatvės atkarpa. Eitynių vieta buvo aptverta tvoromis, budėjo daugiau nei 800 policijos pareigūnų, taip pat ir raitoji policija. Už tvorų susispietę protestuotojai skandavo įžeidžiančius šūkius, svaidė akmenis ir dūmines bombas. Kaip jautėsi, ką matė ir patyrė pirmųjų „Baltic Pride“ eitynių dalyvės? Kaip pasikeitė Lietuvos visuomenės požiūris į LGBTQ+ žmones ir kokios naujos grėsmės kyla? Apie tai kalbamės su 2010-aisiais „Baltic Pride“ žygiavusiomis Lygių galimybių plėtros centro eksperte dr. Margarita Jankauskaite ir antropologe dr. Rima Praspaliauskiene.Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė
• 
  Pirmyn į sodininkų mugę! Kaip užauginti meno kūrinį. 28.05.2026 51นาที

  Žemiškasis sodas yra tik dangiškojo atspindys – taip byloja šventi raštai. O menininkės ir menininkai neatsilieka – jie kasa lysves, augina apynius, konstruoja kosminius šiltnamius. Visa tai virsta įspūdingomis instaliacijomis, fotografijomis, tapyba. Kodėl tai yra menas? O kodėl ne? Kuo skiriasi (ar nesiskiria) menininkas ir sodininkas? Apie tai kalbamės su parodos „Sodininkų mugė“ Pamėnkalnio galerijoje kuratore menų daktare Aiste Kisarauskaite ir parodos menininkėmis Arūne Tornau ir Aurelija Maknyte.Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė
• 
  Ar mums užteks drąsos? Pokalbis su režisieriumi Romu Zabarausku 21.05.2026 52นาที

  Romas Zabarauskas – režisierius, scenaristas, prodiuseris i aktyvistas, vienas iš Lietuvos queer kino pradininkų. Jo komentarai dažnai sukelia diskusijas, o aktyvi pilietinė pozicija keičia požiūrį į visuomenės normas, LGBTQ+ teises ir feminizmą. Pokalbis apie filmų kūrimo ir vertinimo iššūkius, drąsą reikšti nuomonę ir kodėl svarbu girdėti kinui muziką kuriančias moteris.Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė
• 
  Mirtis Venecijoje: protestai, performansai ir kūnų agonija 14.05.2026 52นาที

  Ar galime meną atskirti nuo politikos? Kaip Thomo Manno romano „Mirtis Venecijoje“ pavadinimas tapo skanduote prieš okupantės Rusijos dalyvavimą Venecijos bienalėje? Laidoje „Iš balkono“ kalbamės su menotyrininke, kuratore, Vilniaus dailės akademijos menotyros doktorantūros skyriaus vadove dr. Julija Fomina apie šiųmetę Venecijos bienalę, jos protestų ir performansų vyksmus bei jų istorinį kontekstą, gyvai juntamas geopolitines įtampas bei meną kaip kūno kalbą ir politiką.Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė
• 
  Kazimiera Zimblytė kino šviesioje: kaip keičiasi modernizmo klasikos vertinimas 30.04.2026 50นาที

  Kaip šiandien skaitome Kazimierą Zimblytę? Kas sieja lietuvių menininkę ir avangardinio kino kūrėją Rose Lowder? Kodėl 1990-ųjų pradžioje Zimblytės kūryboje svarbiausia buvo tapybinė abstrakcija, o šiuolaikinės kuratorės ieško tekstilės pėdsakų? Apie pasikeitusią žiūrą ir netikėtas idėjų sampynas kalbamės su parodos „Pievos ir akys“ MO muziejuje kuratorėmis Migle Survilaite ir Inesa Brašiške.Ved. Laima Kreivytė
• 
  Kaip žaisti su literatūros klasikais? 23.04.2026 53นาที

  Laidoje „Iš balkono“ kalbamės su „Vilnius – UNESCO literatūros miestas“ vadove Rūta Eijošaityte-Kaikare ir komunikacijos vadove Emilija Blockute apie šeštadienį vyksiantį vienos dienos literatūros festivalį „Literalis. Žaidžiame klasiką“. Jo metu vyks poezijos skaitymai, limerikų ir eksibrisų dirbtuvės, šachmatų turnyras su rašytojais, diskusijos ir literatūrinės ekskursijos.Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė
• 
  Šontos legenda, neįmintos mįslės ir vėjo nešami atsakymai: pokalbis su kuratoriais 16.04.2026 52นาที

  „Per fotografiją įvyksta susijungimas su pasauliu. Kad tas susijungimas būtų tikras, o ne tariamas, į pasaulį reikia sugebėti pažvelgti keistuolio akimis“, – yra teigęs fotografas Virgilijus Šonta (1952–1992).Jo fotografijose atsiskleidžia savitas žvilgsnis į pažeidžiamą kūną, žmogaus būties trapumą ir gamtos formų erotiškumą. Fotografas sugebėjo perteikti plačią ribinių žmogaus būsenų skalę – nuo skrydžio (ir kryčio) svaigulio iki skausmingo atsiribojimo nuo aplinkos ir savęs.Apie vizionierišką peizažą, šviesos atspindžių ir šešėlių dermę, šiaurės akmenų erotiškumą ir queer estetiką kalbamės su parodos Nacionalinėje dailės galerijoje „Virgilijus Šonta. Atsakymas, mano drauge, plaikstosi vėjyje“ kuratoriais dr. Margarita Matulyte ir Gintaru Česoniu.Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė
• 
  „Renovacija“ kaip kartos portretas. Pokalbis su režisiere Gabriele Urbonaite 09.04.2026 50นาที

  Kas rūpi jaunajai režisierių kartai? Kaip jie mato miestą, jame vykstančius pokyčius, geopolitinę situaciją? Gabrielės Urbonaitės filmas „Renovacija“ kelia aktualius trisdešimtmečių kartos klausimus: kaip „susitvarkyti gyvenimą” – turėti namus, sėkmingą karjerą, šeimą? Filmo premjera įvyko tarptautiniame Karlovi Varų kino festivalyje, o Talino „Juodųjų naktų“ kino festivalyje Gabrielė Urbonaitė apdovanota kaip geriausia Baltijos šalių režisierė.Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė
• 
  Popskulptūra, avatarai ir metalinės meno istorijos: interviu su Liudviku Kesminu 02.04.2026 51นาที

  Kaip šiandien keičiasi skulptūros suvokimas? Nuo senų laikų skulptūra buvo siejama su monumentu – atminties ženklu, žyminčiu istorinę vietą, asmenį ar įvykį. Moderniaisiais laikais „skulptūra išplėstame lauke“ (Rosalind Krauss terminas) tapo vis sunkiau apibrėžiama. Pasak JAV abstrakcionisto Barnett Newman, „skulptūra yra tai, į ką atsitrenki, atsitraukdamas pamatyti paveikslą“.Kas šiandien rūpi jauniems skulptoriams? Kur jie semiasi įkvėpimo, su kuo diskutuoja, kokį meno pasaulį kuria? Pokalbis su jaunu menininku Liudvikas Kesminas apie naujus šiuolaikybės vėjus, popkultūrą ir jo parodą „Full Metal Shell DLC“, vykusią Vilniaus dailės akademija galerijoje „Artifex“.Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė.