Gimtoji žemė
LRT
0
Senas tradicijas turinti, viena populiariausių Lietuvos radijo laidų skirta ne tik kaimo, bet ir miesto žmonėms, norintiems geriau žinoti žemdirbių ir maisto pramonės aktualijas bei perspektyvą, nepamiršti krašto tradicijų ir papročių. Laida transliuojama darbo dienomis 06.07 val. per LRT RADIJĄ.
Epizódok
-
Prof. Vytautas Liakas: kukurūzai yra ateities augalas 01.10.2026 20pViena iš didesnio pieno primilžio sąlygų yra tinkamas pašaras. Didelę įtaką turi ir kukurūzų auginimas, tinkamas siloso paruošimas. Kaip sako vienos iš įmonių atstovas Danas Matulis, Lietuvoje dominuoja ankstyvos kukurūzų veislės, siekiama spėti užauginti derlių. VDU ŽŪA Agronomijos fakulteto profesoriaus Vytauto Liako teigimu, svarbiausias dalykas, norint gero kukurūzų derliaus – yra tinkamas sėjos laikas. Suklydus – rezultato nebebus.Tiek ūkininkaujant, tiek imtynių sporte reikia laikytis disciplinos. Geriausiu Vilkaviškio rajono jaunuoju ūkininku išrinktas Tomas Baracevičius sako, kad ūkininkavimas ir imtynės – suderinami dalykai. Šiltuoju metų laiku galima dirbti žemę, o žiemą – intensyviau sportuoti. Nuo mažens ūkio darbus matęs Tomas sako, kad tiki tuo, ką daro.Ved. R. Simanavičienė -
Trumpųjų maisto grandinių kūrimo kliūtys – sezoniškumas ir logistika 30.09.2026 21pKauno mieste ir rajone bus ieškoma praktinių sprendimų trumpųjų maisto tiekimo grandinių plėtrai. Ūkininkai, įstaigų, asociacijų atstovai kviečiami spalio 1 dieną Lietuvos sveikatos mokslų universitete diskutuoti, kaip sėkmingai įgyvendinti trumpųjų maisto grandinių plėtrą. Žemės ūkio ministro patarėjas Mantas Valukonis sako, kad jeigu bandymas pasiseks, bus siekiama ir daugiau savivaldybių įtraukti į trumpųjų maisto grandinių kūrimą. Kauno rajone ūkininkaujanti Jonata Pauraitė-Raudonė atvirauja, kad labai norėtų dalyvauti kuriant trumpąsias maisto grandines ir galėtų užauginti daug įvairių žalumynų, tačiau vis dar trūksta informacijos, koks yra produkcijos poreikis. Laikinoji Plungės rajono Žemaitijos kadetų gimnazijos direktorė Daiva Gramalienė sako, kad yra siekis vaikus maitinti vietos ūkių produkcija, tačiau susiduriama su sezoniškumo, produkcijos pristatymo iššūkiais.Ved. R. SimanavičienėVilniaus rajone vynuogyną „Geltoni botai“ puoselėjanti Ina Grecka sako, kad mažina kitų uogų auginimą ir visą dėmesį skiria vynuogėms. Moteris pabrėžia vynuogyno universalumą – tai ne tik produkcija, bet ir edukacinės patirtys. Kokių klaidų išvengti, norint auginti vynuoges, patars Ina, savo vynuogyne turinti aštuonias veisles. -
Sėkmės formulė neegzistuoja – yra tik juodas darbas 29.09.2026 21pRugsėjo 25-ąją Kėdainių rajone apdovanojimuose „Pienės 2026“ pasveikinti labiausiai nusipelnę pieno gamintojai. Didžiausiu Lietuvos pieno gamintoju įmonių kategorijoje antrus metus iš eilės tapo Pasvalio rajono žemės ūkio bendrovė „Vaškai“. 2000 karvių fermos vadovė Digna Petkinytė sako, kad sėkmės formulė neegzistuoja – yra tik juodas darbas. 2025 metų efektyviausiu pieno gamintoju įmonių kategorijoje tapo Narauskų ūkis iš Lazdijų rajono. Šeimos ūkių kategorijoje lyderystę ir toliau išlaiko 1000 karvių laikanti Dalia Kairaitienė iš Kazlų Rūdos savivaldybės. Efektyviausio šeimos ūkio valdytoja šiais metais paskelbta Danguolė Kaveckienė iš Plungės rajono. Sparčiausiai Lietuvoje augusiu pieno gamintoju tapo Justinas Stonys iš Šilalės rajono. Apie tai, kas svarbiausia, siekiant ambicingų tikslų, papasakos kone visi pirmų vietų laimėtojai.Jaunojo ūkininko įsikūrimo parama pasinaudoję Andrius Šilanskas Vilniaus rajone, Mickūnų kaime, įkūrė veiklą „AŠ Ūkis“. Ūkio darbai buvo ne svetimi nuo mažens, matė kaip bitininkauja senelis. Andrius bandė auginti ir triušius, bet pasikeitus aplinkybėms, gyvūnų teko atsisakyti ir dabar visas dėmesys skirtas natūralių daržovių auginimui ir bitininkystei. Andriaus bityno medus – 2025 m. nacionalinės atrankos nominantas. Jis įvertintas tarp stipriausių ir geriausių Lietuvoje.Ved. R. Simanavičienė -
NMA liko be vadovybės: ar pasiekta pasitikėjimo institucijomis riba? 28.09.2026 21pNacionalinė mokėjimo agentūra, administruojanti dideles Europos Sąjungos lėšas, laikinai liko be vadovybės. Dėl galimo NMA direktoriaus Fortunato Dirginčiaus padaryto tarnybinio nusižengimo jis laikinai nušalintas nuo pareigų. Taip pat laikinai nušalintas ir agentūros pavaduotas Tomas Orlickas. Žemės ūkio ministras Kęstutis Mažeika sako, kad esama situacija yra lyg perkūnas iš giedro dangaus. Jeigu įtarimai pasitvirtintų, agentūra rizikuoja netekti veiklos licencijos. Siekiant užkirsti kelią chaosui agentūroje, pirmadienį planuojamas susitikimas su agentūros darbuotojais. Laikinai vadovu paskirtas Žemės ūkio ministerijos Turto valdymo skyriaus vedėjas Karolis Tvaskus.Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Gedas Špakauskas, vertindamas susidariusią situaciją, sako, kad ūkininkai nusivylę, kai negali pasitikėti institucijomis, ypač tomis, kurios kontroliuoja juos pačius.15 metų Airijoje gyvenusi Alvydos ir Džo Molloy šeima nusprendė keltis gyventi į Lietuvą. Šeima įsikūrė Alvydos gimtajame krašte Plungės rajone, Kulių kaime. Iš Airijos jie grįžo ne tuščiomis – lapkritį į šeimos sodybą atkeliaus ir sufolko veislės avys. Patirties auginti avis šeima jau turi, nes ir gyvendami Airijoje jas laikė. Kaip seksis Plungės rajone, Vilkų kaime, auginti avis?Ved. R. Simanavičienė -
Senelių žemė buvo svarbiau už patogų gyvenimą Vokietijoje 25.09.2026 20pŠešiolika metų restoranų versle dirbęs Karolis Mickūnas gyvenimą Vokietijoje iškeitė į senelių žemę Seredžiuje. Iš betoninių džiunglių, kaip pats sako, ištrūkęs jaunas vyras dabar savo ateitį sieja su ūkininkavimu ir galvijininkyste.Konfrontuojant Žemės ūkio tarybai ir Žemės ūkio rūmams, jaunieji ūkininkai nenori rinktis vienos iš žemdirbių organizacijų. Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjunga, priklausanti Žemės ūkio rūmams, pateikė prašymą stoti ir į Žemės ūkio tarybą, siekdama, kad jaunųjų ūkininkų balsas būtų girdimas visuose žemdirbių organizacijose.Ekologiškų produktų reglamentavimas ir ženklinimas turi suteikti vartotojui garantiją ir pasitikėjimą tuo, ką jis perka. „Ekoagros“ direktorė Virginija Andrulė sako, kad tam būtinas dialogas su vartotojais, o spalį vyksianti konferencija „EKOlink“ – ekologijos sektoriaus dovana vartotojams, norintiems daugiau žinoti ir sąmoningai rinktis.Ved. Kristina Toleikienė -
Grįžus į kaimą – biblioteka ir terapinis ūkis 24.09.2026 5pSugrįžusi gyventi į Lileikėnų kaimą Šilalės rajone, Agnė Riverė čia atrado ne tik namus, bet ir prasmingą veiklą. Su šeima ji įkūrė terapinį ūkį „Linksmų uodegyčių pieva“, o dirbdama bibliotekoje kasdien mato, kuo ši įstaiga svarbi vietos žmonėms. Apie gyvenimą kaime, bendruomenę, bibliotekos reikšmę ir gyvūnų kuriamą terapinį ryšį.Ved. Kristina Toleikienė -
Šliužai tampa vis didesne problema, bet ūkininkas rado sprendimą 24.09.2026 21pInvaziniai šliužai tampa vis didesne problema Lietuvos ūkiuose, o išbandyti jų naikinimo būdai ne visada duoda rezultatų. Padotnuvio kaime, Kėdainių rajone, ūkininkaujantis agronomas Edmundas Giknius rado būdą šliužų invazijai savo laukuose suvaldyti ir dabar siūlo šliužų naikinimo paslaugą kitiems ūkininkams.Šiaurės ir Baltijos šalių ūkininkai dirba panašiomis gamtinėmis ir besikeičiančio klimato sąlygomis, todėl panašūs ir ekologinės gamybos iššūkiai. Kaip juos spręsti ir kovoti su sukčiavimu, Suomijoje aptarė aštuonių šalių specialistai. Apie susitikimo aktualijas ir Lietuvos padėtį regione pasakoja „Ekoagros“ kokybės vadovas Tomas Demikis.Ekologiškų uogų paklausa didelė, tačiau Švėkšnoje, Šilutės rajone, ūkininkaujanti Birutė Stonkutė sako, kad paukščiai gali sunaikinti didelę dalį derliaus ar net palikti be jo. Ūkininkė augina įvairias ekologiškas uogas, jas parduoda, o dalį perdirba į vyną.Ved. Kristina Toleikienė -
Pirkdama iš Lietuvos ūkių valstybė laimėtų keturis kartus 23.09.2026 21pDaugiau Lietuvos ūkiuose užaugintų, ypač ekologiškų, produktų viešajame maitinime galėtų būti naudinga gyventojų sveikatai, aplinkai, ekonomikai ir žemės ūkiui. Seimo Ekonomikos komiteto narė, ekonomistė Jekaterina Rojaka sako, kad tokį modelį taikančių šalių patirtis rodo, jog investicijų ir gaunamos naudos santykis gali siekti vieną su keturiais.Lietuvos ūkiai turi galimybių užauginti viešajam maitinimui reikalingos produkcijos, tačiau ūkininkams reikia aiškaus valstybės poreikio ir garantijų, kad ji bus nupirkta. Apie ūkininkų galimybes ir būtinas sąlygas kalba ekologinis ūkininkas, Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos pirmininko pavaduotojas Saulius Daniulis.Veiviržėnuose, Klaipėdos rajone, 50 arų plote Vida Raudienė ir Bronius Zakarinas augina daugiau kaip 3 tūkstančius jurginų kerų, apie 700 veislių. Artėjant žiedų skynimo metui, lauką užgriuvusi audra per vieną naktį galėjo sunaikinti visų metų darbą. Baimė netekti visko Vidą paskatino nepaisyti liūties ir vėjo, eiti į lauką ir gelbėti lūžtančius jurginus. Kaip pavyko juos išsaugoti ir kiek jėgų pareikalauja tokio masto gėlynas, pasakoja abu jo šeimininkai.Ved. Kristina Toleikienė -
Pylimo avarijos nuostoliai gula ant ūkininkų pečių 22.09.2026 21pPralaužus bebrų suardytą pylimą, vanduo užliejo pievas, o jose įstrigusius galvijus teko gelbėti. Šilutės rajono ūkininkė Raminta Bružaitė pasakoja, kaip netikėtai pakilęs vanduo apsėmė ganyklas ir privertė anksčiau laiko baigti ganiavą.Pylimai palikti be tinkamos priežiūros, juose veisiasi bebrai, o vandeniui prasiveržus nukenčia ūkininkai. Šilutės rajono Žemės ūkio skyriaus vedėjas Povilas Budvytis kalba apie nuolatinį lėšų trūkumą pylimams prižiūrėti ir sako, kad ūkininkų patirtų nuostolių atlyginti neplanuojama.O Šilalės rajone – šviesesnė kaimo kasdienybė. Bibliotekininkė Agnė Riverė pasakoja ne tik apie su šeima įkurtą terapinį ūkį „Linksmų uodegyčių pieva“, bet ir apie bibliotekos svarbą kaimo žmonėms bei savo sugrįžimą gyventi į kaimą.Ved. Kristina Toleikienė -
Kelionė į šimtametę Žemaitijos kaimo kasdienybę 21.09.2026 15pTai ne tik audimo edukacija, bet ir kelionė daugiau nei šimtą metų atgal į Žemaitijos kaimą. Telšių rajono Vembūtų kaime, autentiškoje klėtyje, tarp senųjų lino apdirbimo įrankių ir 1912 metais pagamintų audimo staklių, Virginija Dirvonskienė pasakoja ir rodo, kaip kadaise gimdavo audiniai. Čia atgyja ir kasdienis kaimo moterų gyvenimas, jų darbai, amatai bei iš kartos į kartą perduotos tradicijos.Ved. Kristina Toleikienė -
Užaugintas derlius antrus metus lieka skęsti laukuose 21.09.2026 21pPraėjusiais metais daugiau nei pusė bulvių derliaus liko dirvose, šiemet situacija kartojasi. Vienuose laukuose tyvuliuoja vanduo, į kitus plotus neįmanoma įvažiuoti. Pagėgių krašte ūkininkaujanti Šepučių šeima baiminasi, kad šis sezonas gali būti paskutinis. Tikėdamiesi nukasti bent dalį bulvių, ūkininkai įsigijo vikšrinį traktorių, kuris turėtų traukti klimpstantį kombainą. Pasėliai apdrausti, tačiau draudimo bendrovė jau antrus metus atsisako atlyginti nuostolius, nors ūkininkai įsitikinę, kad draudėsi ir nuo liūties padarytos žalos bei sunaikinto derliaus.Žemės ūkio viceministrė Genovaitė Beniulienė sako, kad šiemet, pirminiais duomenimis, žemdirbių patirti nuostoliai yra gerokai didesni nei pernai. Praėjusių metų nuostoliams kompensuoti lėšų skirta iš nacionalinio biudžeto, nes tuometė Žemės ūkio ministerijos vadovybė į Europos Komisiją nesikreipė. Dėl šių metų nuostolių dabartinė ministerijos vadovybė ketina kreiptis kuo skubiau ir išnaudoti visas galimybes, kad ūkininkams būtų kompensuota kuo didesnė patirtų nuostolių dalis.Tai ne tik audimo edukacija, bet ir kelionė į daugiau nei šimtmečio senumo Žemaitijos kaimą. Autentiškoje klėtyje, tarp senųjų lino apdirbimo įrankių ir 1912 metais pagamintų audimo staklių, Virginija Dirvonskienė pasakoja ir rodo, kaip kadaise gimdavo audiniai. Gyva istorijos pamoka Telšių rajono Vembūtų kaime lankytojus supažindina su kaimo moterų gyvenimu, jų darbais, amatais ir tradicijomis, kurios ilgus metus buvo neatsiejama kasdienybės dalis.Ved. Kristina Toleikienė -
Avių ir ožkų ūkį gelbsti pieno perdirbimas 18.09.2026 21pVytauto Dzingulevičiaus avių ir ožkų ūkis išskirtinis: dalis bandos ganosi Kauno miesto teritorijoje ir ožkų ir avių pienas perdirbimas, populiariausio produkto jogurto pirkėjai atvažiuoja į ūkininko namus. Šeimos ūkyje kartu su tėvais – apie 200 avių ir dvi dešimtys ožkų. Jaunasis ūkininkas įsitikinęs, kad jei būtų pardavinėjęs pieną, o ne produktus iš pieno, ūkis jau būtų uždarytas.Žemės ūkio ministerija paskelbė, kad nuo rugsėjo 16 d. pradėtos mokėti avansinės susietosios paramos už pienines karves išmokos pasieks 11 tūkstančių paramos gavėjų. Jau pirmosiomis dienomis bus išmokėta apie 30 mln. eurų. Tauragės rajone 120 karvių modernų pieno ūkį turintis Paulius Macas susietosios paramos mokėjimo tvarką vertina gerai ir mano, kad perdėtų reikalavimų galėtų nebūti ir kitų paramų teikimo tvarkose. Apie biurokratijos mažinimą ir apie avansinius mokėjimus kalba Žemės ūkio viceministras Kęstas Spūdys.Beveik prieš dvejus metus šalia VDU žemės ūkio akademijos centrinių rūmų buvo pasodintas ąžuolynas, skirtas akademijos įkūrimo šimtmečiui įamžinti. Anuomet akademijos bendruomenė, svečiai ir mecenatai pasodino 100 jaunų ąžuoliukų. Vietą ąžuolams sodinti rinko ir toliau ąžuolynu rūpinasi Juozas Girinas, žemės ūkio akademijos miškų ir ekologijos fakulteto arboretumo vedėjas. Kaip šį rudenį auga ąžuoliukai?Ved. Arvydas Urba -
Ūkininkas praranda ne tik derlių, bet ir dirvožemį 17.09.2026 20pSmarki liūtis, prieš savaitę užklupusi Klaipėdos rajoną, pridarė didelių bėdų braškes ir daržoves auginančiam ūkininkui Pauliui Preibiui. Iki šiol pusantro hektaro plote telkšo vanduo, į lauką neįmanoma įvažiuoti su jokia technika, po vandeniu atsidūrė braškės, o didžioji dalis moliūgų derliaus jau sugadinta. Ūkyje apsilankiusi Žemdirbystės instituto Vėžaičių filialo mokslininkė Danutė Karčiauskienė teigia, kad dėl išskirtinės dirvožemio struktūros perteklinis vanduo nesusigeria, prarandamas derlius, žūsta augalai ir nyksta pats dirvožemis.Žemės ūkio technologijos ir inovacijos pristatomos kartu su pramogomis. VDU Žemės ūkio akademijos Verslo ir socialinės partnerystės centras kartu su akademijos Mokomuoju ūkiu organizuoja „Kukurūzų naktį”. 3 hektarų kukurūzų lauke, kurio forma primena Lietuvos žemėlapį, susitiks mokslas, verslas, praktika, o lankytojų lauks įvairios pramogos kukurūzų labirinte. Apie būsimą renginį pasakoja ūkio direktorius Vilius Venskutonis ir centro skyriaus vadovė Kristina Balnytė – Rusė.Lenkijos ūkininkai mažiau nukentėjo nuo rugpjūčio pabaigoje siautėjusios audros. Anot LRT radijo bendradarbio gyvenančio Vroclave Lauryno Vaičiūno, kaimynų ūkininkams daugiau žalos pridarė vidurvasario audra, dėl kurios grūdų derlius daug kur bus mažesnis trečdaliu. Ar numatytos kompensacijos ir kokios dabar lenkų ūkininkų nuotaikos?Ved. Arvydas Urba -
Pragyventi iš 80 ha ūkio nepakanka 16.09.2026 21p -
Pelningi runkeliai tampa nuostolingais 15.09.2026 21pCukrinių runkelių auginimas, ilgai buvęs pelningu, jau ketvirtą sezoną žemdirbiams naudos duoda vis mažiau. O kitiems metams, nustačius 25 eur/toną supirkimo kainą, dalis ūkininkų atsisako sudaryti sutartis su fabriku ir runkelių neaugins. Panevėžio rajono Ėriškių žemės ūkio bendrovė nepratęsė sutarties ir kitais metais žada nesėti įprastai 35 metus augintų 300 ha runkelių. Jotainių bendrovė pasirašė sutartį, bet tik 20 ha ir dėl to, kad „neiškristų iš sąrašo“. Kokių argumentų turi bendrovių vadovai Eimantas Čeponis ir Gytis Giedraitis, kaip padėtį komentuoja „Nordic sugar“ Kėdainiai žemės ūkio direktorius Saulius Mozeris?Pluoštinės kanapės – vienas iš naudingiausių augalų tvariam žemės ūkiui, pasižymintis išskirtinėmis dirvožemio gerinimo savybėmis ir ekonomine nauda ūkiui. Dar didesnės naudos būtų turint vietos sąlygoms labiau pritaikytų veislių, tačiau lietuviškų nėra. Didžiosios Britanijos mokslininkai, pasitelkdami genų inžinerijos privalumus, jau atlieka praktinius bandymus su naujomis veislėmis. Ar galima kažką panašaus turėti ir Lietuvoje? Pasakoja Pluoštinių kanapių augintojų, perdirbėjų ir verslo inovatorių asociacijos direktorius Rimantas Čiūtas ir Žemdirbystės instituto Genetikos ir fiziologijos laboratorijos vyresnysis mokslo darbuotojas Andrius Aleliūnas.Ved. Arvydas Urba -
Kuo toliau, tuo blogiau arba kaip išgyvena ūkininkai 14.09.2026 21pKeliolikos metų ūkininkavimo patirtį turintis, iš tėvų perėmęs ir modernizavęs dabar jau 300 ha augalininkystės ūkio šeimininkas Vilius Sorokinas drąsiai sako: „kuo toliau, tuo blogiau, bet tempiam. O ką darysi?“. Ukmergės rajono ūkininkas, kalbintas prie kombaino vasarinių rapsų lauke, pateikia ir argumentų kodėl ūkininkauti vis sudėtingiau ir kas padeda išgyventi.Inovatyvi įranga iš esmės pakeičia pasterizavimo procesą ir išsaugo naudingas žaliavos savybes. Vakume, prie žemos temperatūros pagaminti pagardai ir užtepėlės iš topinambų, slyvų, paprikų, obuolių, sausmedžio uogų – nepamainomas funkcinis maistas. Apie VDU žemės ūkio akademijos Agroinovacijų centro įrangą ir gamybos technologiją pasakoja akademijos Augalų biologijos ir maisto mokslų katedros profesorė Elvyra Jarienė.Per pastarąjį dešimtmetį Lietuvoje uždaryta beveik 400 valstybės ir savivaldybių mokyklų, daugiausia kaimiškose vietovėse. Mažėja vaikų ir brangu išlaikyti mažesnes kaimo mokyklas. O ko netenkame, uždarant mokyklas? Į klausimą atsako beveik 50 metų lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Prienų rajone Pakuonyje dirbusi Onutė Zmiejauskienė, su kolegėmis įkūrusi krašto istorijos muziejų ir iki šiol jame rengianti edukacijas.Ved. Arvydas Urba -
Programuotojai bandys prisijaukinti gyvenimą kaime: ieško išsinuomoti sodybą 11.09.2026 13pTik laiko klausimas – kiek dar galės vadintis miestiečiais – jauna programuotojų šeima, Ingrida ir Nerius Žarnauskai ieško sodybos kaime ir nori užsiauginti sau maisto. Programuotojai daržininkavimo patirtį kol kas kaupė balkone, bet sako, kad atėjo laikas kažkam didesnio, norisi ir kokią vištą ar ožką auginti. Nors šeimos idėja susilaukė didelio dėmesio ir palaikymo, visgi surasti sodybą, tinkamą gyvenimui visus metus, ne taip paprasta. Gal jūs tapsite jaunos šeimos svajonės išsipildymo dalimi? Plačiau apie tai laidoje „Gimtoji žemė“. -
Kaip bus paskirstyti 20 milijonų ir kokia ateitis laukia Žemės ūkio rūmų? 11.09.2026 20pKetvirtadienį Vilniuje susitiko žemės ūkio sektoriaus atstovai. Vyko pirmasis Žemės ūkio ministerijos kolegijos posėdis, kuriame tartasi, kaip paskirstyti 20 mln. eurų paramą, taip pat kalbėta apie mokymų svarbą norintiesiems pradėti ūkininkauti.Tą pačią dieną Seimui pateiktas projektas, kuriuo siūloma panaikinti Žemės ūkio rūmų įstatymą. Tarp projekto rengėjų – Remigijus Žemaitaitis, Kęstutis Mažeika ir kiti Seimo nariai. Žemės ūkio ministras pristatys argumentus, kodėl palaiko šio įstatymo naikinimą. Į jo poziciją reaguos Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos vicepirmininkas Vytautas Buivydas, ilgą laiką vadovavęs šiai organizacijai.Kita tema – apie jauną programuotojų šeimą, ieškančią išsinuomoti sodybą. Ir ne vakarėliams rengti, o ūkininkauti. Ingrida ir Nerijus Žarnauskai savo sumanymą vertina atsargiai ir supranta, kad sunkumų neišvengs, tačiau svajonės neatsisako. Jie nori pabandyti patys užsiauginti maisto ir pajusti, ką reiškia rūpintis sodyba. Gal šiai jaunai šeimai, ieškančiai sodybos nuomai, galite padėti ir jūs?Ved. R. Simanavičienė -
Praėjusių metų liūtys skandino laukus, o dabar tuština valstybės rezervą 10.09.2026 21pTrečiadienį Vyriausybė paskelbė, kad ūkininkams 2025 metais patyrusiems žalas dėl liūčių ir šalnų iš valstybės rezervo skiriama kiek daugiau nei 860 tūkstančių eurų. Žemės ūkio ministerijos duomenis, dėl liūčių labiausiai nukentėjo Biržų ir Šilutės rajonų ūkininkai. Kada galima tikėtis kompensacijų, komentuoja ŽŪM viceministrė Ligita Valalytė. Kaip vertina Vyriausybės ir Žemės ūkio ministerijos veiksmus, siekiant suteikti ūkininkams operatyvią pagalbą, komentuoja Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Gedas Špakauskas.Vilniaus rajone, Medininkų seniūnijoje, vieno hektaro avietynas. 15 metų šias uogas auginantis Audrius Kučinskas sako, kad pirkėjams valgymui skinamos tik didelės ir gražios uogos. Itin svarbu skinti uogas, kai yra sausa, kitaip jos akimirksniu pradeda pelyti.Ved. R. Simanavičienė -
Atviro ūkio idėja: nuo galimybės riešutauti iki nuomojamų lysvių miestiečiams 09.09.2026 20pAtviro ūkio idėja: nuo galimybės riešutauti iki nuomojamų lysvių miestiečiamsJaunojo ūkininko įsikūrimo programa leido išsipildyti šeimos svajonei. Vilniaus rajone Irena ir Arūnas Vanagai puoselėja ūkį „Lazdynų giraitė“. Ūkyje dera riešutmedžiai, bet yra ir vaismedžių sodas, dera uogakrūmiai. Netolimoje ateityje planuojama ir vištas auginti. Irena sako, jog ūkis kuriamas taip, kad į jį norėtųsi atvykti. Jame galima ne tik riešutauti, bet ir pakeliamą lysvę išsinuomoti.Naujasis Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos pirmininkas Paulius Astrauskas tikina, kad jauniesiems ūkininkams neretai kyla sunkumų dėl per didelės biurokratinės naštos. Šią problemą bus siekiama spręsti bendradarbiaujant su Nacionaline mokėjimo agentūra. Pirmininkas skatina ūkininkus konsultuotis, jeigu kyla klausimų ar problemų.Vilkaviškio rajone ūkininkaujantis Dainius Česnavičius augina įvairias kultūras. Nemaža dalis jų skirta ir aliejui spausti. Šviežiai pagal užsakymą spaudžiamas aliejus išlaiko visas vertingas savybes.Ved. R. Simanavičienė
Népszerű itt:
Ez a podcast ezeknek az országoknak a podcast-listáin is szerepel.