Kalba kalba

Episodi

• 
  Kalba kalba #59 – „C'etait fondue!“ – puota filologams filme „Picassos äventyr“ 09.09.2026 49min

  Šeštąjį tinklalaidės sezoną pradedame pasvarstymais:kodėl švedai 1978-aisiais nusprendė sukurti filmą apie Pablą Pikasą – ir dar tokį, kuriame biografija virsta „tūkstančiu meilingų melų“, o veikėjai prabyla dešimčia kalbų? Ar tikraižiūrovui apskritai reikia suprasti, kas sakoma filme?Tage Danielssono „Pikaso nuotykiai“ (Picassos äventyr) – absurdiška komedija, kurioje išgirsite ispanų, prancūzų, švedų, vokiečių, suomių, italų ir kitas kalbas. O jų žodžiai kartais reiškia visai ne tai, ko lauktume iš konteksto. Štai ir suomiška meilės daina gali pasirodyti esanti... maisto receptas, o pasauliniam karui paaiškinti užtenka plakato su užrašu „BOOM KRASCH BANG!“.Šiame tinklalaidės epizode su VU Filologijos fakulteto docentu dr. Giedriumi TAMAŠEVIČIUMI kalbamės apie kalbą,kuri ne tik perduoda reikšmę, bet ir pati tampa personažo „kostiumu“, garso efektu ir komizmo priemone. Taip pat apie tai, kodėl skirtingas kalbas mokantys žiūrovai gali pamatyti skirtingą filmą, ar kalbos jame tampa kultūriniais stereotipais ir ar tokį daugiakalbį absurdą apskritai įmanoma išversti.Filmą rasite: https://www.youtube.com/watch?v=XQd6xqmAVB8&t=2sKalbino Ernesta Kazakėnaitė.
• 
  Kalba kalba #58 – Kaip konspektuodavo paskaitas XVII amžiuje? 01.07.2026 40min

  O kaip paskaitas konspektuodavo XVII amžiuje?Šioje laidoje dėmesio skiriame vienam unikaliam su Konstantinu Sirvydu ir 1620 m. paskaitomis Vilniaus akademijoje susijusiam rankraštiniam šaltiniui – „PaaiškinimaiSaliamono Giesmių giesmei ir šv. Pauliaus Laiškui efeziečiams. [...]“.Kas paliko šiuos konspektus, ką tai rodo, kur jie šiuo metu saugomi ir daug kitų klausimų svarstome su VU FLF profesore Kristina RUTKOVSKA. Taip pat aptariame mažai žinomo jėzuito Adamo Pęskio gyvenimą, iš konspektų išryškėjančius jėzuitų taikytus didaktinius metodus ir visa apimantį intertekstualumą.Konspektus pavartyti gali visi VUB Skaitmeninėje bibliotekoje adresu: https://kolekcijos.biblioteka.vu.lt/objects/explanationes_in_cantica#00005
• 
  Kalba kalba #57 – Apie (ne)matomą vertimų cenzūrą 12.06.2026 59min

  Ar galima cenzūruoti vertimą? Pasirodo, ne tik galima, bet tai buvo daroma ir labai sistemingai.Kalbėdami apie cenzūrą, dažniausiai įsivaizduojame draudžiamas knygas, išbrauktas pastraipas ar nutildomus autorius. Tačiau kur kas sunkiau pastebėti tai, kas vyksta vertimuose, nes juose tekstas keičiamas nepastebimai – skaitytojas net neįtaria, kad skaito ne visai tai, ką parašė kūrinio autorius.🎧  Naujausiame tinklalaidės epizode su Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto profesore Nijolė MASKALIŪNIENE kalbamės apie tokią vertimų cenzūrą sovietmečiu ir šiandien.💬Kas yra „nematoma“ cenzūra? Kur baigiasi redagavimas ir prasideda ideologinis teksto taisymas? Ar skaitytojai suprasdavo, kad skaito pakeistus tekstus? Ir ar tikrai cenzūra visada pasireiškia draudimais? O kada pirmą kartą lietuviškai perskaitėme necenzūruotą Hermano Melvilio „Mobį Diką“?Kalbino Ernesta Kazakėnaitė.
• 
  Kalba kalba #56 – Apie Lietuvos totorius ir jų tekstus 04.06.2026 49min

  Apie Lietuvos totorius ir jų tekstusKą bendro turi Kaišiadorys, Keturiasdešimt Totorių ir rankraščiai arabiškais rašmenimis? Atsakymas veda į daugiau nei šešių šimtmečių Lietuvos totorių istoriją.Naujausiame pokalbyje apie tai kalbamės su dr. Galina MIŠKINIENE, VU Filologijos fakulteto dėstytoja. Ji daugmetų dirba kitabistikos srityje, todėl geriausiai žino, kas tie kitabai, chamailai ir tefsirai, taip pat – kokiomis kalbomis totoriai rašė, kurie tekstai yra seniausi, kur jų ieškoti, bei kodėl kalbame tik apie rankraščius, o ne spausdintas knygas.Tačiau pokalbį pradedame nuo totorių apibrėžimo, trumpos istorijos ir dabarties – kokio dydžio bendruomenė yrašiuo metu Lietuvoje, kur pasklidusi, kuo skiriasi Krymo, Kazanės ir Lietuvos totoriai bei daug kitų įdomių dalykų.O kaip manote, ar pati Galina yra totorė? Atsakymo ieškokite pokalbyje.Kalbino Ernesta Kazakėnaitė.
• 
  Kalba kalba #55 – Ar išgyvens vertėjo profesija DI amžiuje? 20.05.2026 59min

  „Language, language“, „speak speak“, o gal „the talk is talk“? Tai rezultatai, kuriuos gavome skirtingais mašininio vertimo įrankiais iškart po pokalbio apie vertimo technologijas. Nė vienas iš jų vis dar neišverčia mūsų tinklalaidės pavadinimo taip, kaip mes norėtume. Kodėl taip yra? Naujajame įraše į šį klausimą atsako dr. Dalia MANKAUSKIENĖ – vertėja, VU FLF Kompiuterinių vertimo technologijų dėstytoja. Pokalbyje daug kalbame apie tai, kaip technologijos keičia vertėjų kasdienybę, kokia šios profesijos ateitis ir ar vertėjai įrankius priima kaip pagalbininką, ar vis dėlto įžiūri grėsmę profesijai?Pašnekovė ne tik aptaria šių laikų technologijas, bet ir rekomenduoja, kurias iš jų geriau pasirinkti, norint versti iš ar į lietuvių kalbą. Taip pat nubrėžia aiškią ribą tarp mašininio vertimo ir dirbtinio intelekto, linkusio mus užliūliuoti gražiais, bet netiksliais vertimais.Kalbina Ernesta Kazakėnaitė.
• 
  Kalba kalba #54 – Apie senovės graikų religiją ir kosminius dievus 04.05.2026 49min

  💫 Kodėl filologijos studentams reikia skaityti antikiniustekstus? Ką bendro turi senovės graikų religija ir kosminiai kūnai? Kodėl bendruomenės veikimas skiriasi nuo paskirų individų veiksmų? 💬 Į šiuos ir daug kitų klausimų atsakė antikinės filosofijos tyrinėtojas ir Filologijos fakulteto dėstytojas doc. dr. Vilius BARTNINKAS. 🎧 Pokalbyje išgirsite:-  kaip antikiniai tekstai pakeičia su jais susidūrusį žmogų ir kokiais būdais mes galime prie jų prieiti ir tirti;-  kuo religijos ir filosofijos santykis Antikoje buvo kitoks ir kodėl Platonas žvelgė į dangaus kūnus ieškodamas dieviškumo;- koks tų kūnų santykis su tradicine graikų religija ir religijos politiškumas;- kas yra kolektyvinio agentiškumo tyrimai ir koks naujas Europos idėjų kursas vyks filologijos bakalaurantams.Kalbina Elžbieta Žutautaitė.
• 
  Kalba kalba #53 – Apie Oskarą Milašių, jo gyvenimą ir kūrybą 27.03.2026 43min

  2027 metais minėsime vieno žinomiausių su Lietuva siejamųrašytojų – Oskaro Milašiaus – 150-ąsias gimimo metines. 💫 💬 Užaugęs ir studijavęs Prancūzijoje, visą gyvenimą rašėprancūziškai. Vis dėlto po 1918 m. savo tapatybę siejo su nepriklausomybę paskelbusia Lietuva ir buvo paskirtas jos atstovu Prancūzijoje. Jo, kaip diplomato, veikla suteikė galimybę būti tikru lietuvių kultūros ambasadoriumi –dalį jo kūrybinės veiklos sudaro lietuvių liaudies dainų, pasakų bei daugybės publicistinių straipsnių apie Lietuvą bei jos kultūrą vertimai į prancūzų kalbą. Truputį ekscentriškas, truputį romantiškas, truputį vienišas. O. Milašius buvo kūrėjas, gyvenęs tarp kalbų, šalių, epochų, tarpsudėtingos savo laikmečio tikrovės ir poetinės vizijos. Apie jo gyvenimą ir kūrybą kalbamės su afilijuotąja VU Anglistikos, romanistikos ir klasikinių studijų institutoprofesore, O. Milašiaus vertėja dr. Genovaite DRUČKUTE.Kalbina Antanas Keturakis.
• 
  „Kalba kalba“ studentauja #4 – Skaitymas ir knygų atradimai 24.03.2026 42min

  🤔Skaityti ar neskaityti, štai kur klausimas... 📚Ketvirtajame "Kalba kalba" STUDENTAUJA epizode vedėjos MILITA ir GABIJA nusprendė padiskutuoti apie filologams (ir ne tik) taip artimą skaitymą bei knygas. O tam į pagalbą jos pasikvietė poetą, literatūros kritiką, vertėją bei intermedialių literatūros studijų magistrantą LINĄ. 📖Šį kartą sužinosite kaip gimė Juozo Kėkšto ir Salio Šemerio poezijos rinktinės, ką mėgstame skaityti labiau – popierines ar PDF formato knygas bei kokias knygas Linas rekomenduoja mūsų klausytojams. 📢Apie tai ir dar daugiau išgirsite naujajame tinklalaidės epizode!
• 
  Kalba kalba #52 – Apie Pilypą Ruigį ir jo 1747 m. žodyną 05.03.2026 43min

  Pakeliaukim laiku ir nusikelkime į 1747 metus!Būtent tais metais pasirodė ilgai lauktas pirmasis Prūsijos Lietuvoje lietuvių–vokiečių ir vokiečių–lietuvių kalbų žodynas. Jo autorius Pilypas Ruigys (1675–1749) – išskirtinė Apšvietos asmenybė, Mažosios Lietuvos kunigas ir kalbininkas, siekęs sistemiškai aprašyti lietuvių kalbą.Šis vardas retai skamba kasdieniuose pokalbiuose, tačiau jo darbai paliko gilų pėdsaką lietuviųkalbos istorijoje. Ruigiui nepakako knyginės kalbos – jam buvo svarbu, kaip žmonės kalba iš tikrųjų, todėl savo žodynui rinko gyvosios kalbos žodžius ir tuo savolaikui buvo modernus. Dar įdomiau – Ruigys prisidėjo ir prie lietuviškos Biblijos vertimo bei yra laikomas pirmuoju lietuvių liaudies dainų skelbėju.Apie tai ir daug daugiau kalbamės su VU FLF Taikomosios kalbotyros instituto direktore, Lietuviųkalbos draugijos pirmininke doc. dr. Vilma ZUBAITIENE. Kalbina Ernesta Kazakėnaitė.
• 
  „Kalba kalba“ studentauja #3 – Gal į Erasmusą? 29.01.2026 53min

  ✈️Ar kada svarstėte apie studijų semestrą Paryžiuje? O gal Brno? O ar į Erasmus studijas gali vykti studentas lituanistas? Kas per vienas yra Erasmus praktika? 🎒Trečiajame „Kalba kalba” STUDENTAUJA epizode vedėjos EMILIJA ir MILITA pasvarstė apie studijų svetur privalumus ir trūkumus. 🌍 Erasmus – tik vakarėliai? Šį ir kitus mitus paneigti ar patvirtinti vedėjoms padėjo trečio kurso Kūrybos komunikacijos studentė AISTĖ bei Baltų kalbotyros studijų magistrantė GABRIELĖ. 🧳 Atskleisime paslaptį – net dvi pokalbio dalyvės iš keturių kitą studijų semestrą praleis užsienyje, tad svarstantys apie Erasmus išvyką turi galimybę išgirsti visų etapų eigą iš ką tik visą tai praėjusių studenčių lūpų 👀.
• 
  Kalba kalba #51 – Apie kalbos normą ir taisyklingumą 27.01.2026 46min

  Įtakoti, Kapčiamiestis, motinystės atostogos... Kas šiuos žodžius sieja?Kviečiame pasiklausyti pokalbio apie kalbą, jos taisyklingumą ir normą su prof. dr. Irena SMETONIENE. VU Filologijos fakulteto profesorė visą dešimtmetį buvo Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkė, tad tikrai turi ką mums apie tai papasakoti. Klausėme daug: - kas yra taisyklinga lietuvių kalba ir kur jos ieškoti? - kas normina kalbą – komisija, inspekcija, o gal patys kalbėtojai?- kas, už ką ir ar tikrai baudžia?Raskite atsakymus įraše!Kalbina Ernesta Kazakėnaitė.
• 
  Kalba kalba #50 – Apie apibrėžtumą ir jo raišką kalbose 17.12.2025 45min

  Apie apibrėžtumą ir jo raišką kalbose.Su VU Filologijos fakulteto dėstytoju dr. Antanu KETURAKIU kalbamės apie tai, kas yra apibrėžtumas, kaip kalbose tai reiškiama, kuo jam įdomios disertacijoje nagrinėtos romanų kalbos ir kas nutiks su lietuvių kalboje fiksuojamu artroidu?Perklausę sužinosite ne tik, kodėl Antanas savo paskaitose cituoja Beatos kulinarines laidas, bet ir apie jo kelią iki romanų kalbų, susižavėjimą semantiniais žemėlapiais bei kuo įdomus tyrimui pasirinktas šaltinis – "Itinerarium Egeriae".Kalbina Ernesta Kazakėnaitė.
• 
  „Kalba kalba“ studentauja #2 – Atgal į pirmą kursą 12.12.2025 1h

  ⏳️Ar norėtumėte nusikelti laiko mašina atgal į pirmą kursą ir vėl patirti visus džiaugsmus, o gal prisiminti užklupusiasbaimes? 🟣Antrojo epizodo „Kalba kalba“ STUDENTAUJA vedėjos lituanistės GABIJA ir MILITA kaip tik tai ir padarė: prisiminimais nusikėlė į pirmąjį kursą Vilniaus universitete. 📚Epizode išgirsite, kas neramino pirmakursius studentus atvykus į Vilnių iš kitų miestų (ir net kitos šalies!) bei kaip pasikeitė žvilgsnis į sostinę. Sužinosite įvairių patarimųkaip mokytis bei ruoštis sesijai, kaip atrasti bendraminčių bei kokie talismanai gelbsti pirmųjų egzaminų metu. ❄️O visus pirmojo kurso riešutėlius gliaudyti padėjo lietuvių filologijos trečio kurso studentė Danielė bei antrakursis istorijos studentas Vladimirs. 
• 
  Kalba kalba #49 – Tukidido spąstai: karo ir galios pamokos šiandien 29.11.2025 44min

  Ką Peloponeso karas, vienas didžiausių nesusipratimų, gali pasakyti apie įtampos kupiną XXI amžių?  Politinio realizmo pradininkas Tukididas teigė, kad konfliktai kyla iš baimių, interesų ir ambicijų, kurios glūdi žmogaus prigimtyje. Su VU FLF doc. dr. Nijole Juchnevičiene nagrinėjame, kaip Tukidido įžvalgos padeda suprasti šiuolaikinę galios politiką.Kalbina Laisvūnas Čekavičius.
• 
  Kalba kalba #48 – Apie Antiką, ženklus ir stebuklus teatre 21.11.2025 44min

  Ko VU Filologijos fakultete gali įgyti meno atstovai? Kaip ženklo prasmės formuojasi ne tik kalboje, bet ir teatre? Kada spektaklyje įvyksta stebuklas? Apie tai su teatro ir kino aktore, Lietuvos nacionalinio dramos teatro trupės nare ir klasikinių studijų alumne Vaidile Juozaityte. Vaidilė papasakojo, kaip atrado kelią į magistro studijas ir ką jose pavyko atrasti. Pasikalbėjome apie jos magistro baigiamąjį darbą, kuriame ji analizavo Šv. Augustino kalbos ir ženklų teoriją, susiedama su tuo, kokią padėtį ženklas užima teatre ir kine. Pasvarstėme, kaip teatre atsiranda stebuklas ir kokią tam įtaką turi žiūrovai. Galiausiai, Vaidilė papasakojo apie įsimintiniausius savo vaidmenis ir ateities planus jaubaigus studijas.Kalbina Elžbieta Žutautaitė.
• 
  Kalba kalba #47 – Antikos tragedija ir žmogaus ribos 05.11.2025 42min

  Kodėl mums šiandien svarbios antikinės tragedijos? Kada jos pradėtos versti į lietuvių kalbą? Kokios idėjos apie žmogaus ribotumą ir laisvės santykį su būtinybe jose atsiskleidžia?  Apie antikinių tragedijų istorinį kontekstą, skirtumus, reikšmę, recepciją ir aktualumą kalbame su VU FLF doc. dr. Jovita Dikmoniene.Kalbina Laisvūnas Čekavičius.
• 
  „Kalba kalba“ studentauja #1 – Filologų perliukai 01.11.2025 46min

  Eteryje nauja tinklalaidės rubrika – „Kalba kalba“ STUDENTAUJA! Joje išgirsite apie filologo džiaugsmusir vargus iš studentų lūpų. Kitaip tariant, apie įstrigimą kažkur tarp Maironio ir memų.  👋Pirmajame epizode su Jumis sveikinasi vedėjosGABIJA ir EMILIJA – trečio kurso lituanistės, pasiruošusios narplioti įvairius studijavimo ir studentavimo klausimus. 🍁Šią rubriką pradėti nusprendėme lengvu irlinksmu tonu – gvildenome „Filologų perliukus“. Pokalbyje jaukiai pasidalinome lig šiol sukaupta studijų patirtimi bei filologiniais juokeliais. Ar šie juokingi tik mums? Įvertinkite! ✒️Visa tai aptarti pasikvietėme mielą kursioką DOMINYKĄ KAZLAUSKĄ, kuris keliauja „Kūrėjų takais“. O kas tie kūrėjų takai – sužinosite besiklausydami.
• 
  Kalba kalba #46 – XVI amžius – įdomus??? 05.09.2025 1h 1min

  1, 2, 3, 4....5!Taip taip, pradedame penktąjį tinklalaidės sezoną!Tokia džiaugsminga proga pagaliau įrašėme seniai planuotą laidą, kur dviese –  Eleonora TERLECKIENĖ ir Ernesta KAZAKĖNAITĖ – kalbėjomės apie bendrą tyrimų lauką ir jame matomus skirtingus interesus. Kaip galėsit išgirsti, neduok mudviem pavalgyt, o duok pakalbėt apie senąsias knygas...Papliurpėm apie viską: koks skirtumas tarp Lietuvos ir lietuvių raštijos, kokios tyrimų perspektyvos veriasi, kokie veikėjai ir tekstai mums įdomūs, svarbūs, kas šiais metais minėtina. Spėjusios išgirsti ne vieną stereotipą, pasikalbame ir apie juos: ar bibliotekoje dirbame tik baltomis pirštinėmis? Ar senieji tekstai tik pamokantys ir rimti? Ar yra dar ten ką tirti??Na ir dar truputį apie Sarbievijų, Rėzą (cha, apie kitą) ir Vilentą.Skubėjom, greitakalbe bėrėm, bet užkabinom tik ledkalnio viršūnę, tad klausykit,  komentuokit, prenumeruokit, leiskit žinoti, ar patiko.
• 
  Kalba kalba #45 – Apie skandinavus 07.05.2025 42min

  Tai kas tie skandinavai?Visi juos minim, bet ar tikrai turime omeny tą patį? Pavyzdžiui, kaip dėl suomių? Apie tai, kas yra (ir kas visai nėra) Skandinavija, pasakoja VU FLF Skandinavistikos centro įkūrėja, dabartinė Baltijos kalbų ir kultūrų instituto direktorė Ērika SAUSVERDE.Pasiklausę sužinosite ne tik, kaip, kada ir kodėl įsikūrė centras VU Filologijos fakultete, bet ir daug kitų baisiai įdomių dalykų. Pavyzdžiui, kodėl švedai sako, kad nėra Europa, ir kodėl Ērikai Smolandas – kaip švediška Dzūkija?Na, ir žinoma, negalima kalbėti apie skandinavų kultūros apraiškas Lietuvoje nepaminint Coliukės, Mumių, Mijo ir daugelio kitų vaikų literatūros veikėjų. Tad paliečiame vertimų iš Skandinavijos kalbų klausimus, kuriuos vainikuoja Ērikos rekomendacijos. Klausykite ir išgirsite – ar mes jau truputį „skandinavai“, ar dar nelabai.Kalbina Ernesta Kazakėnaitė.
• 
  Kalba kalba #44 – Apie kalbos praradimą ir jos atstatymą 21.03.2025 37min

  Filologus domina ne tik ką, kaip ir kada sakome, bet ir ko pasakyti nebegalime.Viena iš tai tiriančių sričių – afaziologija. Šį žodį girdi pirmą kartą? Nieko keisto, mūsų visuomenėje apie ją kalbama retai. Todėl šiame epizode ir siūlome pasigilinti, kas yra afazija, kaip ji pasireiškia, o svarbiausia, kaip ji gydoma ir kuo čia dėti kalbos specialistai.O jei labai trumpai, afazija – po smegenų traumos atsiradęs sutrikimas, kuris paveikia žmogaus gebėjimą kalbėti, suprasti kalbą, skaityti ar rašyti. Tai įgyta, ne įgimta būsena.Apie tai pasakoja Aurelija Meškerevičiūtė – filologė, logopedė, dabar rengianti disertaciją „Afazinės lietuvių kalbos veiksmažodžio agramatizmo požymiai“ Taikomosios kalbotyros institute. O kaip manai, ar tokie sutrikimai paveikia ir gestų kalbą? Atsakymas įraše.Kalbina Ernesta Kazakėnaitė.