Psichologė, Šaukštas Proto

ตอน

• 
  Šaukštas Proto, 2026 m. 39 savaitė: Valgymo darbe psichologija 21.09.2026 7นาที

  Kas nutinka, kai darbe patiriamas stresas pradeda tylomis veikti tai, kaip ir ką mes valgome? Terminas “perdegimas” turbūt jau tapo kasdieniu. Tai nėra medicininė diagnozė, tarptautinis ligų klasifikatorius perdegimą įvardija kaip “profesinį reiškinį”. Jį sudaro emocinis išsekimas, cinizmas/depersonalizacija ir reikšmingai sumažėjęs asmeninis veiksmingumas. Mokslinį reiškinio modelį turime jau nuo 2007 metų: manoma, kad perdegimą lemia nuolatiniai aukšti reikalavimai (darbo krūvis, laiko spaudimas), kurie viršija turimas galimybes (savarankiškumą, pagalbą, laiką atsistatyti). Manoma, kad perdegimas veikia daug su sveikata susijusių elgesio formų, taip pat ir valgymo elgesį.
• 
  Šaukštas Proto, 2026 m. 38 savaitė: Studentų maisto aplinka, stresas ir mitybos kokybė 15.09.2026 8นาที

  Prasidėjusių mokslo metų proga - studentiška tema. Nustokite studentams sakyti ”geriau maitinkitės”, nes tai nėra vien tik pasirinkimo ar valios klausimas. Studentiški metai yra ypatingai svarbus metas kalbant apie valgymo įpročių formavimąsi. Jauni žmonės šiame etape patiria reikšmingą pokytį savarankiškume, tuo pačiu turi prisitaikyti prie visai kitokio gyvenimo grafiko, dorotis su kitokiais mokymosi iššūkiais ir dar gyventi iš riboto biudžeto. Tai ne tik kitokia fizinė su maistu susijusi aplinka. Čia svarbius vaidmenis atlieka kaina, patogumas, pasiekiamumas, į studentus orientuota rinkodara, socialinės normos, su maisto tiekimu susijusi politika, gyvenimo sąlygos ir saugumas dėl maisto. Ne, su maistu niekada nebūna paprasta :) Tyrimai rodo, kad studentų maisto pasirinkimus labiausiai veikia skonis, pasiekiamumas ir kaina. Maisto kokybę labiausiai lemia studentų ekonominė padėtis ir gyvenimo sąlygos. Kuo prastesnį maistą studentai renkasi, tuo daugiau jame druskos, riebalų ir pridėtinio cukraus. Taip pat svarbu pažymėti, kad stipriai pagrįstų tyrimų rezultatų nėra pakankamai daug.
• 
  Šaukštas Proto, 2026 m. 36 savaitė: kaip tėvai maitina savo vaikus 31.08.2026 7นาที

  Tai, kaip tėtis ar mama tiesia šaukštą savo kūdikėliui, paliks pėdsaką visam tolimesniam jų gyvenimui. Žinoma, tai toli gražu ne vienintelis ir ne stipriausias poveikis. Man ši tema visada buvo įrodymas, kad su maitinimu susijusių žinių ir aspektų, į kuriuos reikia atsižvelgti, yra labai daug. Žmonių elgesys plačiąja prasme yra stipriai veikiamas jų asmenybės, bet taip pat patirties, aplinkos, momentinės būsenos ir daugybės kitų dalykų. Visa tai veikia ir tai, kaip tie žmonės, kurie yra tėvai, elgiasi su savo vaikais - ne tik bet kada, bet ir juos maitindami. Tačiau tai, kaip tėvai maitina savo vaikus, formuoja vaikų nuostatas į maistą ir valgymo įpročius, o tai veikia sveikatos būklę ir bendrą gyvenimo kokybę ir vaikystėje, ir vėlesniame gyvenime. Maitinimo stilius yra tėvams priskiriamas ir moksliškai tiriamas reiškinys - tai valgymo metu sudaroma emocinė aplinka ir veiksmų visuma, kurią tėvai naudoja maitindami savo vaikus. Maitinimo stiliai grupuojami pagal dvi pagrindines savybes: reiklumą (kontrolės lygį, ribas ir lūkesčius) ir jautrumą (šiltumą, derinimąsi prie vaiko poreikių ir jautrumą jo vidiniams alkio bei sotumo signalams). Pagal tai galima išskirti keturis skirtingus maitinimo stilius.
• 
  Šaukštas Proto, 2026 m. 35 savaitė: sensorinė maitinimo terapija 24.08.2026 6นาที

  Ar jaučiate, kodėl “tu bent paragauk” yra labai bloga vaikų maitinimo strategija? Liūdniausia dalis yra ta, kad įvairaus maisto ragavimas iš tiesų yra vienas iš svarbių pilnavertės vaikų mitybos kūrimo įrankių - bet jautriems vaikams reikia gerokai atsargesnio metodo. Ką daryti, kad padėtume savo jautriems vaikams, o ne kurtumėm jiems baisius prisiminimus apie vėstančią pienišką sriubą?
• 
  Šaukštas Proto, 2026 m. 34 savaitė: Smegenų vykdomoji funkcija ir valgymas 17.08.2026 6นาที

  Ar norite sužinoti kaip mūsų racionalus protas dalyvauja valgyme? Šiaip klausimas platus, šiam kartui susitelkime į savo sprendimų priėmimo centrą, į vykdomąją funkciją. Smegenų vykdomoji funkcija - tai grupė mąstymo procesų, kuriuos labiausiai valdo smegenų žievės kaktinė skiltis (“prefrontal cortex”), jos mums reikia tam, kad galėtume vertinti ir tikslingai veikti. Valgymo kontekste vykdomoji funkcija padeda stabdyti nepageidaujamą elgesį ir rinktis pageidaujamą, reaguojant į alkį, aplinkos informaciją ir emocines būsenas. Istoriškai tyrimai dažniausiai atliekami trijose srityse
• 
  Šaukštas Proto, 2026 m. 33 savaitė: GLP-1 psichologinis poveikis apetitui ir atlygio jausmui 10.08.2026 5นาที

  Apie GLP-1 jau kalbame tikrai dažnai - bet ar žinome, kaip ši medžiaga veikia ne tik virškinimo sistemoje, bet ir smegenyse? GLP-1 (į gliukagoną panašaus peptido-1, angl. “glucagone-like peptide-1”) yra žarnyne natūraliai gaminamas hormonas, kuris reguliuoja gliukozės pusiausvyrą ir energijos balansą. Visų pirma, GLP-1 padeda reguliuoti apetitą - hormonas veikia smegenų pogumburį ir kamieną (konkrečiau - lankinį branduolį (lot. nucleus arcuatus, ARC) ir vienišojo trakto branduolį (lot. nucleus tractus solitarius, NTS)). Šios sritys stimuliuoja sotumo jausmą sukuriančius neuronus ir slopina alkio jausmą sukuriančius neuronus, dėl to maistas ilgiau išlieka skrandyje. Be to, daug GLP-1 jautrių neuronų (receptorių) yra išdėstyta viduriniosios žievės atlygio centruose (mezolimbiniame ir mezokortikaliniame takuose), kurių reakciją GLP-1 slopina. Valgant kaloringą maistą, smegenys išskiria mažiau dopamino iki jo suvalgymo (tai vadinamoji “norėjimo” reakcija) ir slopina troškimą valgyti ypač kaloringą intensyvaus skonio maistą.
• 
  Šaukštas Proto, 2026 m. 32 savaitė - skaitmeninės valgymo elgesio keitimo priemonės 03.08.2026 8นาที

  Ar norėtumėte sužinoti, kaip šiuolaikinės technologijos gali padėti keisti valgymo elgesį į sveikesnį - ir kaip neapsigauti, kad jos gali stebuklingai lengvai ir greitai viską pataisyti? Aš Monika Kuzminskaitė, sveikatos ir mitybos psichologė, ir šiame įraše atidžiau patyrinėsime skaitmenines priemones, kurios galimai veikia arba neveikia kaip pagalba keičiant mitybą. Praėjusiuose įrašuose jau minėjau skaitmenines intervencijas, angliškai skelbiamuose tyrimuose verta ieškoti raktinio žodžio JITAI - “just-in-time adaptive intervention”. Tai skaitmeniniai įrankiai, kurie nusprendžia ar, kada ir kokį pranešimą siųsti vartotojui, o ne tiesiog siunčia tą patį priminimą reguliariais laiko tarpais. Toks metodas paremtas konkrečiu Nahum-Shani, Murphy, Spring ir kolegų tyrimu. Jie teigia, jog kuriant tokį įrankį, svarbu atsižvelgti į ilgalaikius tikslus, artimiausius siekius, jau turimą informaciją, sprendimo taškus (kada sprendimas, tarkim, valgyti, gali būti priimtas), sprendimų taisykles (šią dalį dažniausiai atlieka sistema pagal jau turimus duomenis) ir intervencijos galimybes (ką konkrečiai galima siųsti ar rodyti vartotojui - dažniausiai tai priminimai apie kognityvinį performulavimą, kvėpavimo pratimus ar priminimus apie reguliarų valgymą). Pavyzdžiui, jei davikliais nustatoma, kad žmogus nejuda jau 50 minučių, nevairuoja, nedirba - siunčiamas priminimas pajudėti. Tokie sprendimai taikomi ne vien valgymo elgesiui valdyti, jie populiarūs ir kitiems sveikatos gerinimo tikslams siekiančiųjų grupėse.
• 
  Šaukštas Proto, 2026 m. 31 savaitė: maisto pasirinkimo parduotuvėse psichologija 27.07.2026 6นาที

  Ar kada nors pasvarstėte - kaip nutinka, kad restorane užsisakome desertą nė nemirktelėję, o parduotuvėje sausainių lentyną apeiname plačiu ratu? Nors abiejose aplinkose jūsų pasirinkimai yra kruopščiai orientuojami, bet priemonės yra skirtingos. Restoranuose daugiau dėmesio skiriama sensorinėms užuominoms ir socialiniam kontekstui, kuris jus turėtų atvesti iki vieno patiekalo pasirinkimo. Parduotuvėse daug dėmesio skiriama kaip ir kur prekės yra išdėstomos tam, kad pirkinių krepšelis būtų didesnis ir formuotųsi ilgalaikiai vartojimo dėsningumai. Aš Monika Kuzminskaitė, sveikatos ir mitybos psichologė, ir šiame įraše atidžiau patyrinėsime maisto pirkimo parduotuvėse psichologinius aspektus.
• 
  Šaukštas Proto, 2026 m. 30 savaitė: maisto pasirinkimo restoranuose psichologija 20.07.2026 6นาที

  Kai valgome restorane - kiek pasirinkimą lemia mūsų pačių norai, o kiek - mums galbūt nepastebimos, bet apgalvotos ir tikslingos restorano pastangos? Pasirinkimai niekada nevyksta informaciniame vakuume ar tik mūsų galvose - pakalbėkime, kaip galime padėti sau rinktis tokį maistą, kokio norime (sveikesnį, ekologiškesnį, ar atspindintį kitas jūsų bendras vertybes), iš tiesų neribodami savo pasirinkimų laisvės.
• 
  Šaukštas Proto, 2026 m. 29 savaitė: Įpročiai, savireguliacija, potraukiai ir reagavimas į stimulus 13.07.2026 9นาที

  Ar norėtumėte sužinoti, kaip smegenys sukuria mums beveik nepastebimas automatinių veiksmų grandines, ir ar tam svarbi valia? Įpročiai, potraukiai ir savireguliacija yra tarpusavyje susiję vienos sistemos komponentai. Įpročiai yra valdomi galvos smegenų pamatiniuose mazguose (angl. “basal ganglia”) veikiančios stimulų-reakcijų sistemos. Kiekvienas įprotis - tai trijų segmentų seka: stimulas (pradinis signalas veikti), veiksmas ir atlygis. Ilgainiui sistemingai kartojama seka nebevaldoma motyvuoto tikslo (tai kaktinės skilties valdoma veikla) ir tampa automatišku vykdymu (tai jau pamatinių mazgų sritis), kuriam reikia labai nedaug sąmoningų pastangų. Automatiškai, įpročių pagrindu atliekami veiksmai tuo pat metu varžosi su sąmoninga tikslo siekimo veikla. Garsus - bet, deja, netiksliai cituojamas - tyrimas teigia, kad įpročiams susiformuoti reikia kažkiek dienų (cituojama ir 18, 21, 66 dienos ar dar kiti skaičiai). Realiai tyrimo rezultatai sako, kad įprotis susiformuoja nuo 18 iki 254 dienų, tačiau individualūs skirtumai labai dideli. 2024 metais atliktas meta-tyrimas patikslina, kad patikimas su sveika gyvensena susijęs įprotis dažniausiai susiformuoja per 2-5 mėnesius, ir automatizmo lygis per tą laiką nuolat stiprėja. Įpročio stiprumas gali priklausyti nuo įpročio formavimo būdo; pats įprotis taip pat priklauso nuo aplinkos, kuri dažniausiai ir tarnauja kaip stimulas arba “starto signalas”. Pasikeitus aplinkai ir nelikus įprastinių užuominų, įprotis gali silpnėti, nes nebespaudžiamas “starto signalas”.
• 
  Šaukštas Proto, 2026 m. 28 savaitė: miegas, apetitas ir nuotaika 06.07.2026 5นาที

  Ar kada nors susimąstėte, kodėl net po vienos prasto miego nakties pabundate aiškiai norėdami kažko saldaus ir jausdamiesi emociškai suglamžyti? Tam yra žinomas mokslinis paaiškinimas.  Miego procesas “muša pagrindinį būgną” kūno medžiagų apykaitos ir emocinio balanso procesuose. Jei suprastėja miego kokybė arba trukmė, organizmo endokrininė sistema persijungia į parengties būseną, veikdama du pagrindinius valgymą reguliuojančius hormonus, leptiną ir greliną. Greliną gamina skrandis, tai alkio hormonas. Jei miego kokybė prastėja, grelino kiekis stipriai padidėja, o smegenys tai interpretuoja kaip signalą, kad organizmui skubiai reikia greitai gaunamos energijos. Leptinas - sotumo hormonas, kurį gamina riebalinis audinys. Trūkstant kokybiško miego, leptino gamyba sulėtėja, todėl smegenų nepasiekia signalas, kad valgyti gana. Šis su valgymu susijusių hormonų disbalansas sukuria didesnį potraukį intensyvaus skonio, daug kalorijų turinčiam maistui - dažniausiai maistui, kuriame daug nesudėtinių angliavandenių ir riebalų.
• 
  Šaukštas Proto, 2026 m. 27 savaitė: protarpinis valgymas 29.06.2026 5นาที

  “Protarpinis badavimas” man kažkaip neskamba, todėl dažniausiai sakau - protarpinis valgymas. Tai rekomendacija valgyti ne bet kada, bet per nustatytą laiko tarpą paroje - dažniausiai trunkantį nuo 6 iki 10 valandų, pavyzdžiui nuo 12 iki 18 valandos. Likusiomis valandomis valgyti nerekomenduojama, tačiau galima gerti vandenį. Tokia rekomendacija neriboja KĄ valgyti, tačiau riboja KADA galima valgyti. Tokios rekomendacijos pagrindas yra žinios apie cirkadinį ritmą - fiziologinių procesų pokyčius paros bėgyje. Šiam ciklui paklūsta medžiagų apykaita, hormonų gamyba ir audinių atstatymas. Manoma, jog smegenyse (SCN, suprachiazmatiniame branduolyje) yra “pagrindinis laikrodis”, kuris visų pirma reaguoja į šviesą. Kepenyse, žarnyne, riebaliniame audinyje taip pat yra “periferiniai laikrodžiai”, kurie labiausiai reaguoja į valgymo laiką.
• 
  Šaukštas Proto, 2026 m. 26 savaitė: polifenoliai 22.06.2026 6นาที

  Šis žodis man iš karto primena Italiją, ir tam yra konkreti priežastis, ir vėliau viskas bus aišku. Polifenoliai - tai augalų medžiagų apykaitos produktai. Augalai gaminasi polifenolius tam, kad apsisaugotų nuo aplinkos stresorių, ultravioletinių spindulių ir įvairių ligų. Kai polifenolius vartojame augalus valgydami, mūsų organizme jie veikia ne tik kaip antioksidantai, jie aktyviai dalyvauja organizmo procesuose. Tik 5-10 procentų polifenolių gauname iš maisto plonajame žarnyne. Likusi dalis keliauja iki storosios žarnos, ir ten veikia kaip prebiotikai, t.y. maitina naudingąsias bakterijas - pavyzdžiui Lactobacillus ar Bifidobacterium. Šios bakterijos gamina trumpųjų grandinių riebalines rūgštis, kurios saugo žarnyno sienelę ir reguliuoja neurotransmiterius (serotoniną ar dopaminą). Polifenoliai taip pat padeda suvaldyti pernelyg įsisiautėjusius citokinus - uždegimą palaikančias medžiagas. Citokinai gali pereiti per kraujo-smegenų barjerą ir sukelti “ligos būseną” (nuovargį, anhedoniją, prastą nuotaiką). Bendras lėtinis uždegimas yra žinoma depresijos ir nerimo priežastis. Polifenoliai taip pat gali kirsti kraujo-smegenų barjerą ir skatinti BDNF (smegenyse gaminamo neurotropinio faktoriaus) gamybą - BDNF reikalingas smegenų ląstelėms kaip esamų neuronų gyvybingumą palaikanti ir naujų jungčių susidarymą skatinanti medžiaga.
• 
  Šaukštas Proto, 2026 m. 25 savaitė: probiotikai 15.06.2026 6นาที

  Kadangi dažnai kalbame apie prebiotikus ir probiotikus, tai dar kartą atskirkime, kas yra kas. Probiotikai - tai žmogaus organizmui naudingos bakterijos, pavyzdžiui Bifidobacteria arba Lactobacilli. Prebiotikai - tai maisto medžiagos toms bakterijoms. Dabar metas probiotikams. 2013 metais buvo pradėtas vartoti “psichobiotikų” terminas - taip vadinami mikroorganizmai, kurie apsigyvena mūsų organizme ir yra naudingi psichinei sveikatai; tuo metu, kai terminas buvo pristatytas - padėjo gerinti psichiatrinių pacientų būklę. Šiuo metu mes žinome, kad žarnyne gyvenantys mikroorganizmai, mūsų mikrobiota, bendrauja su smegenimis tiesiogiai per nervą klajoklį, gamindami nervų komunikacijai reikalingas medžiagas neurotransmiterius ir jų žaliavas arba prekursorius (dopaminą, serotoniną, gama amino sviesto rūgštį (GABA)) ir veikdami HPA ašį (sistemą, jungiančią smegenų pogumburį, kankorėžinę liauką ir antinksčius, kuri reguliuoja atsaką į ilgalaikį stresą ir kortizolio gamybą).
• 
  Šaukštas Proto, 2026 m. 24 savaitė: prebiotikai 08.06.2026 6นาที

  Ir mitybos psichologija, ir mitybos psichiatrija daug dėmesio skiria abiems šio nuostabaus ryšio kryptims - ir kaip maistas veikia psichiką, ir kaip mūsų elgesys, nuotaika ir mąstymas veikia mitybą. Šį kartą patyrinėkime, kas yra prebiotikai, ir ką jie mums daro. Tarptautinė mokslinė prebiotikų ir probiotikų asociacija (ISAPP) prebiotikus apibūdina kaip medžiagas, kurias organizmo mikroorganizmai vartoja teikdami šeimininko sveikatai naudos. Tam, kad medžiaga būtų priskiriama prebiotikams, ji turi būti atspari skrandžio rūgšties ir dvylikapirštės žarnos šarmo poveikiui, negali būti absorbuojama plonajame žarnyne ir turi būti virškinama (ar tiksliau fermentuojama) tik naudingųjų mikrobų storajame žarnyne. Kadangi dažnai kalbame apie prebiotikus ir probiotikus, tai tuo pačiu atskirkime, kas yra kas. Probiotikai - tai žmogaus organizmui naudingos bakterijos, pavyzdžiui Bifidobacteria arba Lactobacilli. Prebiotikai - tai maisto medžiagos toms bakterijoms.
• 
  Šaukštas Proto, 2026 m. 23 savaitė: triptofanas ir serotoninas 01.06.2026 7นาที

  Apie serotoniną galime kalbėti jau beveik neužsikirsdami, triptofaną minime rečiau, bet viename sakinyje su kokiu šokoladu ar kalakutiena jis irgi yra linkęs pasirodyti. Pasitikrinkime, kas tai yra, kodėl apie tai verta žinoti, ir kaip tai susiję su psichologine sveikata. Triptofanas - būtinoji aromatinė amino rūgštis - medžiaga, kurios žmogaus organizmas nesintetina, vadinasi - ją būtinai turime gauti su maistu. Pirmiausiai triptofanu buvo susidomėta nustačius, kad serotonino trūkumas smegenyse yra reikšmingas depresijos vystymosi veiksnys. Serotoninas nepraeina per kraujo-smegenų barjerą, todėl serotoninas smegenyse gali būti tik gaminamas vietoje iš reikalingų sudėtinių dalių. Triptofanas kaip tik yra reikalinga sudėtinė dalis, iš kurios serotoninas sintetinamas.
• 
  Šaukštas Proto, 2026 m. 22 savaitė: vitaminas D 25.05.2026 8นาที

  Kol skaitau apie vitaminą D, mano galvoje plepa Miyazakio Kalciferis, todėl dabar apie jį galvokite ir jūs :) Vitaminas D - cholekalciferolis - ilgus metus buvo siejamas tik su kaulų sveikata ir rachitu. Tačiau vitaminas D iš tiesų yra neuroaktyvus steroidinis hormonas. Smegenyse turime daugybę vitamino D receptorių, jie tankiausiai išsidėstę kaktinėje skiltyje, hipokampe ir hipotalame - lygiai ten, kur reguliuojama nuotaika, apdorojamos emocijos ir kuriama streso reakcija. Smegenyse taip pat gausu fermentų, kurie paverčia vitaminą D jo aktyvia, vartojama forma. Vitaminas D tiesiogiai aktyvuoja genus, kurie gamina triptofano hidroksilazę 2 (TPH2) - fermentą, kuris galvos smegenyse paverčia triptofaną serotoninu.
• 
  Šaukštas Proto, 2026 m. 21 savaitė: geležis ir psichikos sveikata 18.05.2026 6นาที

  Galbūt apie tai nekalbame dažnai, bet maistinė geležis taip pat turi savo nenuginčijamai svarbų vaidmenį kalbant apie gerą nuotaiką ar psichikos sveikatą platesne prasme. Geležis - svarbi fermentų gamybos dalis, konkrečiai tirozino hidroksilazės ir triptofano hidroksilazės. Šie fermentai tiesiogiai reikalingi dopamino, serotonino ir norepinefrino gamybai - o tai yra medžiagos, tiesiogiai reguliuojančios nuotaiką, dėmesį, motyvaciją ir emocijų suvokimą bei reguliavimą. Greičiausiai visi žinome, kad geležis yra svarbi sudėtinė hemoglobino dalis, o hemoglobino reikia eritrocitams, kraujo ląstelėms kurios po visą mūsų organizmą išnešioja deguonį. Geležies taip pat būtinai reikia smegenų ląstelių mitochondrijoms, kurios gamina energiją visiems gyvybiniams procesams.
• 
  Šaukštas Proto, 2026 m. 20 savaitė: vitaminai B 11.05.2026 4นาที

  Vitaminai B yra ypatingai reikšminga ryšio tarp maisto ir psichikos dalis. Vitaminas B neegzistuoja, tai medžiagų - vitaminų B - grupė. Ją sudaro B1 - tiaminas, B2 - riboflavinas, B3 - niacinas, B5 - pantoteno rūgštis, B6 - piridoksinas, B7 - biotinas, B9 - folio rūgštis ir B12 - kobalaminas. Visi jie atlieka svarbų vaidmenį ląstelių veikloje, tiesiogiai veikia nuotaiką, energiją ir mąstymą reguliuojančių neurocheminių medžiagų gamybą.
• 
  Šaukštas Proto, 2026 m. 19 savaitė: omega-3, nuotaika ir mąstymas 04.05.2026 5นาที

  Nežinau, ar jums taip pat, bet mano stereotipinė mintis sako, kad riebalai yra energija (nors jau galėčiau žinoti geriau). Omega-3 riebalinės rūgštys irgi kažkaip labiau panašios į riebalus. Pasitikrinkim, kas čia riebalai, kas čia degalai, o kas visai ne. Polinesočiosios riebalinės omega-3 rūgštys, konkrečiai EPA (eikozapentoeno rūgštis) ir DHA (dokozaheksoeno rūgštis) yra svarbios nervų ląstelių membranų struktūros dalys. Jos užtikrina medžiagų patekimą į ląstelę, arba ląstelės membranos pralaidumą. Nervų ląstelė turi turėti pralaidžią membraną, kad galėtų reaguoti į neurotransmiterius (tokius kaip serotoninas ar dopaminas). Be to, omega-3 rūgštys yra galingi imunomoduliatoriai, jos dalyvauja priešuždegiminių molekulių (rezolvinų ir protektinų) gamyboje. Būtent šis priešuždegiminis poveikis laikomas svarbiausia priemone prieš biologinį stresą, kuris veda į depresiją ir mąstymo silpnėjimą.