Už Vilniaus

Епізоди

• 
  Kapinių prižiūrėtojas: kai kurie dar gyvi paminklus pasistato – bijo, kad pinigus pragers 05.08.2026 36хв

  „Manęs klausia – o kas tu toks būsi? Sakau, šitos didelės valstybės mažas viršininkas. Iš tikrųjų – pakelkite tą valstybę, taigi iki Šiaulių turbūt būtų eilė žmonių“, – sako Albertas Jasaitis, Kelmės rajono Šaukėnų miestelio kapines prižiūrintis daugiau kaip 30 metų. Per šį laiką prie Alberto akių palaidota apie 2 tūkst. žmonių, daugelį jų Albertas pats pažinojo.„Mano senelio brolis yra irgi palaidotas, va, per vidurį, o dvi žmonos – iš kraštų. Čia man vienas davatka aiškino, kad čia yra grupinis seksas“, – juokiasi.Albertas kapinėse daro viską, ką reikia, darbo valandų neturi, dažnai pats stebi, kaip duobkasiai kasa kapavietę, nes svarbu užtikrinti tvarką.„Man 3 val. nakties duobkasiai paskambino, kad rytą renkasi kasti duobę. Matot, kapinėse čia – ne balius. Čia konkrečios datos nepasakysi, kad aš mirsiu tada ir tada. Stengiuosi ateiti. O kokia čia problema?” – pats stebisi.Albertas sako, kad daugėja žmonių, kurie sutinka būti kremuojami. Tačiau yra ir tokių, kurie paminklą sau pasistato dar būdami gyvi.„Oi, rupūže, sako, tie vaikai dar pinigus pragers, reikia susitvarkyti… Ir paminklus pasistato“, – pasakoja.Skaudžiausia Albertui, kai tenka laidoti jaunus žmones.„Pvz., jeigu aš sulaukčiau 100 metų, per mano laidotuves estradinis galėtų groti. O kai laidojame jaunus žmones, va, tada tai baisu“, – kalba.Ved. Edvardas Kubilius
• 
  Darija papuošalams gaminti akmenis vežasi iš Afganistano ar Vietnamo: čia yra nemaža kaina 29.07.2026 45хв

  „Afganistanas, Vietnamas, Mianmaras – čia yra akmenų rinka. Yra įstatymų niuansų. Ne viską galima parduoti, sprogdinti. Čia yra nemaža kaina“, – pasakoja Darija Vaičiuvienė, menininkė iš Akmenės, kurianti visokius papuošalus iš akmens ir odos. Darija yra viena iš maždaug 20 Akmenės rajone kuriančių tautodailininkų.Dar viena tautodailininkė – Simona Bijanskienė, irgi akmeniškė, užsiimanti karpiniais ir iš rugio šiaudų pinanti nuo paauglystės.„Rugio šiaudas ilgiausias ir tvirčiausiais, bet šiandien rugių gauti yra labai sudėtinga. Nebe taip, kaip senais laikais, – pievose pasiskinti ir turėti. Kai gauname, visi pynėjai džiaugiamės“, – sako Simona.Akmenės tautodailininkams vadovauja Vilija Narutavičienė, pati viską kurianti iš vilnos, pvz., juodai baltus paveikslus.„Labai norėtume, kad jungtųsi jaunimas ir tęstų tradicijas, kurios jau praktiškai nyksta… Dauguma tautodailininkų dabar yra vyresni nei 60 metų. Ką tai reiškia? Tai reiškia, kad jaunoji karta buvo pamiršta“, – guodžiasi Vilija.Ved. Edvardas Kubilius
• 
  Stebulių žmonės: jei vaikai į mokyklą atvykdavo nevalgę, direktorė pati juos pamaitindavo 22.07.2026 26хв

  „Klausdavau, Karoli, kodėl jūs iš Simno važiuojate į šitą Stebulių mokyklą? Sako, žinokit, ten labai geri mokytojai – kai mus atveža, tai direktorė pirmiausia paklausia, ar mes valgėme namie pusryčius. Jeigu nevalgėme, direktorė padaro sumuštinių, arbatos, pabūna, mes net pavėluojame į pirmą pamoką… Bet niekada nesėsdavo mokiniai šitoj mokykloj nepapusryčiavę. Tada direktore dirbo Vilija Padimanskienė“, – štai tokį nuoširdų rūpestį vaikais, kai Stebuliuose dar veikė mokykla, prisimena šio kaimo žmonės.Lazdijų rajono Stebulių kaimas ką tik atšventė 100 metų gimtadienį. Žmonės šioje šventėje paminėjo ir Lietuvos radijo šimtmetį.Kaip atrodo ši Stebuliams istorinė šimtmečio šventė? Kaip kaimas gyveno seniau ir dabar? Ir visgi kodėl Stebulių žmonės tokie geri kitiems?Ved. Edvardas Kubilius
• 
  Ir žiemą besimaudantys Šaukėnų žmonės: visko prisiklausėm – kad kepenys išeis, numirsim 15.07.2026 21хв

  „Nuomonių visokių prisiklausėm. Sąnariai išeis, kepenys išeis, numirsim. O šiemet nė vienas iš mūsų nesirgo“, – pasakoja Šaukėnų gyventojai, jau metus kasryt – ir žiemą, ir vasarą – besimaudantys miestelio tvenkinyje.Pasak vadinamuosius ruonius buriančios kūno kultūros mokytojos Kristinos Gotautienės, norinčiųjų maudytis būrelis vis plečiasi, šiuo metu kasryt maudosi apie 10 šaukėniškių. Ir jų tik daugėja.Ved. Edvardas Kubilius
• 
  Senas mašinas ardantis Aurimas: po II pensijų pakopos žmonės išprotėjo – išmetė ir kas važiuoja 08.07.2026 33хв

  „Kaimietis. Save aš laikau kaimiečiu. Lietuviai mes visi esame kaimiečiai. Kas tas mūsų Vilnius? Suvažiavę kaimiečiai. Bet didžiuotis tuo reikia“, – sako 42-ejų Aurimas Gelžinis, gimęs ir užaugęs Šiauliuose, bet jau 16 metų gyvenantis mažyčiame Raseinių rajono Kilupių kaime su dar maždaug 50 žmonių.Aurimas – seniūnaitis, prieš 7-erius metus praktiškai mirusiame kaime su bendraminčiais įkūręs bendruomenę.„Pavyko puikią pirmininkę gauti. Ne iš mūsų kaimo, beje. Sutvarkėme buvusios mokyklos pastatą. Šiandien tikrai gražu pažiūrėti į mūsų bendruomenę“, – džiaugiasi.Aurimas – ir verslininkas, jau daugiau kaip dešimtmetį turintis įmonę, kuri superka naudotus automobilius, juos išardo ir jų detales parduoda visame pasaulyje.„Ypač po II pensijų pakopos atsiėmimo mes per 13 metų pirmąkart nebepajėgiame susitvarkyti. Žmonės išprotėjo – išmetė viską, kas gera, važiuoja, nevažiuoja“, – stebisi Aurimas.Ved. Edvardas Kubilius
• 
  24 kaimo parduotuvėms vadovaujanti Angelė: yra nuostolingų, bet jų neuždarome dėl žmonių 01.07.2026 41хв

  „Aš norėjau viename kaime uždaryti parduotuvę. Paskambino man viena močiutė ir sako – vaikeli, ką tu darai? Kurgi aš savo skarelę pravėdinsiu? Dabar žmonės į parduotuvę ateina susitikti su kaimynu. Plius, tos pačios pardavėjos – jos gi iš to paties kaimo ir jas visi pažįsta. Ir žino, kad jeigu Jolita pažadėjo atvežti kokią prekę, tai Jolita atveš. Yra juk ir mažos parduotuvėlės, kurios įmonei nepelningos, bet mes laikome jas būtent dėl tų kaimo gyventojų“, – sako 71-erių Angelė Andrikonienė, prekybininkė, daugiau kaip 20 metų vadovaujanti Ukmergės rajono vartotojų kooperatyvui, kuris Ukmergės rajone valdo 34 parduotuves, „Ukmergės duoną“ ir restoraną „Vilkmergė“.Ved. Edvardas Kubilius
• 
  Vyro netekusi Vilija namie kaime viską pasidaro pati: jei jaučiatės vieniši, eikit dirbt 24.06.2026 41хв

  „Visiems sakau – jeigu jaučiatės vieniši, eikit dirbt. Darbas viską išgydo“, – sako 62-ejų Vilija Kaškelytė-Narvydienė, nedidukė verslininkė, rašytoja, savo Ūdekų kaime Pakruojo rajone viena gyvenanti jau 7-erius metus.„Po vyro netekties, kadangi slaugiau, norėjau, kad jis išeitų ant mano rankų, atsirado labai daug laiko. Galvojau, ką veiksiu. Na, ir gyvenu čia, tvarkausi“, – pasakoja.O tvarkosi taip, kad gražu žiūrėti ir net sunku patikėti! Namai – stilingi, už ūkinio pastato – du šiltnamiai, sodyboje – ąžuolinė skulptūra tėvams pagerbti, kieme – vien akmenys, tarp kurių – gausybė augalų iš įvairių pasaulio kampelių.„Net iš Moldovos. Vaikščiodama pamačiau labai gražius augalus. Nusilaužtų šakelių, sudėjusi į mineralinį vandenį, parsivežiau ir užsiauginau“, – prisimena.Vilija gimė, užaugo ir tebegyvena Ūdekų kaime. Kaip ir jos tėvai, jos sesuo ir sūnus.„Neatsibosta šiame kaime. Man niekas neatsibosta. O čia, kaime, kai eini, kiekvienas žmogus tau kaip savo. Kam kokios bėdos, žinau, kad kreipsis į mane“, – džiaugiasi Vilija.Ved. Edvardas Kubilius
• 
  75-erių žinoma dainininkė Irena Ulvydaitė: dabar jaunimui būti žvaigždėmis yra labai gera 17.06.2026 45хв

  „Dabar jaunimui gyventi ir būti žvaigždėmis yra labai gera“, – sako Irena Ulvydaitė-Snabaitienė, 75-erių dainininkė, kurią myli daugybė Lietuvos žmonių.Sovietmečiu Irena buvo pagrindinė itin populiarios muzikos grupės „Vaivorykštė“ atlikėja. Irena nėra mokiusis jokioje muzikos mokykloje, daug metų dainuoja su grupe „Vaivoras“.„Sakyčiau, tai – Dievo dovana. Mano visas gyvenimas gavosi tik iš muzikos“, – prisipažįsta.Kai Irenai buvo 12 metų, per porą mėnesių mirė abu jos tėvai.„Džiaugtis aš sugebu, bet sugebu ir liūdėti. Kartais man viso pasaulio gaila“, – sako Irena.Ved. Edvardas Kubilius
• 
  105-erių rokiškietė įvertino padėtį Lietuvoje: palaida bala, linkiu nepykti ir nepavydėti 10.06.2026 40хв

  „Aplankė ir meras, ir kunigas, ir visi giminės. Esu labai laiminga ir pagerbta“, – džiaugiasi rokiškietė Janina Sakalauskienė, švenčianti 105-erių metų jubiliejų.Tremtį ir lagerį išgyvenusi Janina džiaugiasi gera pensija, kad ja kruopščiai rūpinasi abi dukros Dalia ir Irena, bet priekaištų dabartinei valdžiai negaili.„Lietuvoj dabar kaip palaida bala. Valdžia ne tokia, derasi kaip turguje. Norėčiau, kad žmonės būtų nepikti, nesusiraukę, nepavydėtų“, – sako Janina.Ved. Edvardas Kubilius
• 
  640-metį atšventusių Nemakščių žmonės: jokio dugno nematome, mes kaip Bavarija Vokietijoje 03.06.2026 37хв

  „Jokio dugno mes čia nematome. Žmonės labai geri, vienas kitam padeda“, – sako Nemakščių seniūnas Remigijus Laugalis, miesteliui ir jo apylinkėms vadovaujantis jau 26-erius metus.Nemakščiai, kuriuose gyvena apie 600 žmonių, ką tik atšventė 640-ąjį gimtadienį.„Baisūs buvo Nemakščiai. Galvojau, kad po metų dingsiu“, – prisimena Nemakščių gyventoja, mokytoja Živilė Lembutienė, dar sovietmečiu pagal paskyrimą atvykusi dirbti į Nemakščius ir čia pasilikusi iki pat šiandien.Dabar Nemakščiai, Raseinių rajono miestelis prie pat automagistralės, dieviško grožio. Švarus, tvarkingas, su visų dėmesį kaustančia gražuole bažnyčia ir milžinišku entuziasto Leono Tamulevičiaus jau 20 metų puoselėjamu Aštuonračio muziejumi.„Žmonės nuoširdūs. Jei bėda kam atsitiko, tuoj pat padeda. Čia mes kaip Vokietijoje Bavarija – atskiras kaimelis toks, viskas lietuviška dar“, – džiaugiasi Leonas Tamulevičius.Ved. Edvardas Kubilius
• 
  5 parduotuves turintis Romas ragina žmoną sustoti: čia ir numirsim prie tų prekystalių? 27.05.2026 46хв

  „Kaip tik reikia parodyti tą neišpūstą žmonių gyvenimą, tą žmonių paprastumą ir eiti į tuos paprastus žmones. Jie ne mažiau pasiekę už tuos, kuriuos mes ir išliaupsinam dėl kokio įvykio ar vieno darbelio“, – sako rašytoja Vilija Kaškelytė-Narvydienė, ką tik parašiusi dar vieną – jau 6-ąją – knygą apie dar vieną šeimą.Ta šeima – tai Genovaitė ir Romaldas Jaškuliai, Linkuvos gyventojai, užauginę du šaunius vaikus – Laurą ir Aurelijų.„Net neįsivaizduoju, kad mes, tėvai, dirbami, paaukodami visas savo atostogas, dirbami daug darbelių, būtume neišugdę gerų vaikų… Tai čia būtų minusas didžiausias mums patiems“, – sako Genovaitė.Jaškuliai – ir verslininkai, daugiau kaip 30 metų turintys prekybos verslą – šiandien kavinukę Linkuvoje ir penkias parduotuves skirtingose Pakruojo rajono gyvenvietėse.„Labai norėčiau, kad mažėtų apimtys, nes jau pavargom. Jau ir metai nebe tie. Reikėtų truputį ir pailsėti“, – prisipažįsta Romaldas.Ved. Edvardas Kubilius
• 
  Būrį mezgimo entuziasčių Kaune subūrusi Inga: mezga ir vyrai, bet jie slepiasi 20.05.2026 36хв

  Megzti mėgstantys žmonės buriasi į klubus, rengia vėlyvuosius pusryčius, gilinasi į mezgimo subtilybes. Mezgėjų klubo Kaune istorija.Ved. Edvardas Kubilius
• 
  Brakonierius gaudanti pareigūnė Erika: aš miške normalesnė užaugau negu jūs tarp žmonių 13.05.2026 42хв

  „Žinot, kartais net juokauju, kad aš miške normalesnė užaugau negu jūs tarp žmonių“, – sako pakruojietė Erika Tribulaitė-Junevičienė, aplinkosaugos pareigūnė, kurios darbas – saugoti laukinius gyvūnus ir bausti tuos, kurie juos skriaudžia.Gamta Erikai – labai rūpi, todėl kartais gaudyti pažeidėjų skuba ir nedarbo metu.„Ko gero, daug aplinkosaugininkų yra fanatai. Įdėjau pyragą kepti ir gavau pranešimą, kad gaudomos žuvys draudžiamu laiku. Ir galvoju – man čia pyragą kepti ar važiuoti gaudyti? Ne, nu reikia važiuoti gaudyti, juk žmonės pranešė, negali būti kitaip“, – pasakoja.40-metė Erika su vyru augina du paauglius – Jogailą ir Hubertą. Erika sako, kad ir vaikai atsakingai žiūri į gamtą. Kartą ir šeimos nariams yra tekę padėti gaudyti brakonierių.„Buvo pastatyti tinklai. Su vedėju nužiūrėjome, kur tie tinklai. Jogaila buvo 4 metukų. Reikalinga pagalba, nes pažeidėjas gali pabėgti. Teko vyro paprašyti, kad priedanga pabūtų, vaiko nėra kur palikti. Ir mes bėgame su Jogaila… Jis sako – mama, kur tu taip greit bėgi? Sakau, žinai, visąlaik klausdavai, ar brakonieriai greitai bėga? O dabar, sakau, bėkim“, – pasakoja Aplinkos apsaugos departamento Šiaulių gyvosios gamtos apsaugos skyriaus vyriausioji specialistė Erika Tribulaitė-Junevičienė.Ved. Edvardas Kubilius.
• 
  Po 7-erių metų Bridai vėl turi mėgėjų teatrą: tokio sugrįžimo nesitikėjome 22.04.2026 40хв

  „Jie tiesiog labai norėjo“, – sako Audronė Ratkutė, Šiaulių rajone, Briduose, vėl subūrusi mėgėjų teatrą.Nors formaliai šis teatras ir naujas, didžioji dalis jo aktorių ilgiau ar trumpiau mėgėjų teatre yra vaidinę, mat apskritai Briduose teatro tradicija – labai gili.Vos prieš metus įsikūręs teatras gerai pasirodo konkursuose, vaidinti jį kviečia bendruomenės iš visos Lietuvos, o visi 9 teatro artistai bei režisierė gyvena būtent Bridų kaime.Ved. Edvardas Kubilius
• 
  Prie puodų stovinti 2 kavinių savininkė: su galva turi būti negerai, kad eitum į maitinimą 15.04.2026 41хв

  „Žmogui su galva turi būti negerai, kad jis nueitų į maitinimą. Sako, maitinime tu niekada nepaskaičiuosi, kiek tu ten kepsnių susideginsi. Maitinimas – tai nėra verslas. Tai yra gyvenimo būdas“, – sako 36-erių Ernesta Albrektė, verslininkė, turinti dvi kavines. Vieną – prie Kauno, kitą – prie Kėdainių.„Jeigu tau vyras nupirko restoraną ir tu čia dabar nori padaryt verslą, jau iš karto nepaėjo. Čia tiesiog ilgų metų, daug kantrybės reikalaujantis darbas“, – aiškina Ernesta.Ved. Edvardas Kubilius
• 
  30 km į mokyklą važiuojanti 10-okė: esu laiminga, nes mokykla nėra visas mano gyvenimas 08.04.2026 46хв

  „Aš manau, kad esu ne tik laiminga moksleivė, bet ir laimingas žmogus. Bent jau mano aplinkoje tų laimingų moksleivių yra dauguma, nes mokykla vis dėlto nėra mūsų visas gyvenimas“, – sako Justina Jakaitytė, 16-metė moksleivė, 10-okė, kuri kasdien į mokyklą Kėdainiuose iš nediduko Užvermenės kaimo važiuoja 30 kilometrų.„Aš irgi buvau toks vaikas – bijodavau per pamoką pakelti ranką, mokytojai nunešti pinigus už pietus. Galbūt dėl to, kad bijoma, ką kiti pagalvos“, – aiškina.Justina sako, kad patyčių mokykloje yra ir, matyt, jų visada bus, ypač socialiniuose tinkluose.„Žmonės realiame gyvenime turi žiūrėti vienas kitam į akis“, – svarsto Justina.Ved. Edvardas Kubilius
• 
  Vaiką priglaudusi buvusi Balsių mokyklos direktorė Jadvyga: man jis buvo gelbėjimosi ratas 25.03.2026 38хв

  „Darai tai, kas smagu, ir todėl senatvė yra žavi“, – sako 69-erių Jadvyga Bračiulienė, buvusi ilgametė Pakruojo rajono Balsių pagrindinės mokyklos direktorė.Jadvyga su jau anapilin iškeliavusiu vyru yra užauginusi berniuką iš globos namų, šiek tiek glaudė ir jo vyresnę seserį.„Manau, kad vis tiek tokį gerą darbą padariau. Vaikai turėjo vaikystę. Ir dabar turi namus, į kuriuos gali bet kada grįžti. Turi žmones, į kuriuos gali atsiremti“, – svarsto.Gyvenimas Jadvygai pamėtėjo ir daugiau išbandymų. Kai jai buvo maždaug 54-eri, per pusantrų metų mirė jos mama, vyras ir anyta.„Iš tikrųjų buvo laikotarpis be galo sunkus ir tas vaikas, kuriam tada buvo 10 metų, kai vyras mirė, buvo gelbėjimosi ratas man. Ko gero, gal ir į depresiją būčiau puolusi“, – prisimena.Nepaisant to, Jadvyga neprarado noro džiaugtis gyvenimu – sugebėjo vėl susirasti gyvenimo draugą, su kuriuo šiandien labai laiminga.„Aš manau, kad žmogui reikia žmogaus. Reikia jo. Kiek tau metų bebūtų, reikia šalia žmogaus“, – aiškina.Ved. Edvardas Kubilius
• 
  Maisto karui sukaupę Stebulių žmonės grąžina talkas – suneš senjorų malkas, nukas bulves 18.03.2026 47хв

  „Norime rinktis. Kodėl mums rinktis tik dainuoti ir pavalgyti, kai galime dar ir darbą padaryti?“ – klausia viena Lazdijų rajono Stebulių bendruomenės lyderių, buvusi policininkė Rita Sabestinienė, sugalvojusi, kad kaime reikia grąžinti talkas – sunešti vyresnių žmonių malkas, nukasti bulves.„Žinokit, mūsų senjorai saugūs. Jie žino, kad jei kokia bėda, tuoj bendruomenė atlėks ir padės”, – džiaugiasi Rita.Stebulių ateities bendruomenė išgarsėjo, kai buvo nominuota LRT metų apdovanojimuose, nes yra sukaupusi maisto atsargų, jei kartais prasidėtų karas.Kaimas – nedidelis, jame gyvena tik apie 100 žmonių, bendruomenei priklauso apie 40 žmonių, nemaža dalis jų – kitų rajonų miestelių, miestų gyventojai.„Mes čia patys ateiname, čia faini žmonės, smagios išvykos“, – sako ne vienas kitur gyvenantis Stebulių bendruomenės narys.Ved. Edvardas Kubilius
• 
  Alantos dvaro, kuriame vaidenasi, muziejininkės Jolanta ir Liuda sako: mums čia labai gera 11.03.2026 38хв

  „Mums čia labai gera. Tai – svajonių darbas“, – sako Alantos dvaro muziejininkės Jolanta Bimbirienė ir Liuda Pusvaškienė. Jolanta dvare dirba 10 metų, Liuda – beveik 5 metus. Alantos dvaras ypatingas tuo, kad jame tikrai vaidenasi.„Rūsy, įjungiant šviesą, atrodo, kad su sijono kloste kažkas praeitų. Yra žmogus vienas išbėgęs visas baltas iš rūsio, nes jam kažkas pasivaideno. Viena moteris sakė, kad už plaukų kažkas tempė“, – pasakoja Jolanta.Tačiau abi muziejininkės tikina šių pasivaidenimų nebijančios.„Aš įsitikinusi, kad man nieko blogo negali padaryti, sugyvenu, jaučiuosi jų bičiulė. Net apsaugą jaučiu“, – juokiasi Liuda.Ved. Edvardas Kubilius.
• 
  Demencija sergančią mamą labai mylinti Rasa: pokalbiai praranda svorį, bet ne prasmę 04.03.2026 45хв

  „Aš viską priimu sveikai – kaip yra. Aš atmintį kažkur palikau po pagalve ir negalvojau, kad reikės“, – pokštauja 91-erių Aldona Ona Mikalonienė, kuri 7-erius metus serga demencija ir jau beveik metus gyvena Šiaulių miesto savivaldybės Globos namuose.Aldoną nuolat lanko ir daug bendrauja jos dukra Rasa Puzinienė, kuri savo mamą labai myli, yra išleidusi mamos 3 poezijos knygas ir 3 knygeles vaikams.„Pokalbiuose su žmogumi, kuriam ištirpsta atmintis, reikia turėti labai daug kantrybės, nes kartais tenka išklausyti 15 kartų tą patį“, – prisipažįsta dukra.„Aišku, gal taip skauda sakyti, bet kartais tie pokalbiai praranda svorį. Nesakau, kad prasmę, bet tu supranti, kad kalbiesi, o vis tiek neprisimins“, – sako Rasa.Laidoje – iki skausmo graži vienos mamos ir vienos dukros istorija.Ved. Edvardas Kubilius