Be kaukių

Episodes

• 
  Performanso menininkė Monika Dirsytė: sustoti lengviausia, o eiti, kai nebegali – sunku 02.11.2026 43m

  Noras bėgti nuo skausmo, net susidūrimo su savimi iššaukia visas didžiausias problemas, kurias mes turim šiandien pasaulyje“, – kalba performanso menininkė, menų daktarė Monika Dirsytė. Pokalbis „Be kaukių“ apie performanso meną, baimes, dialogą su visuomene ir prasmės paieškas.Ved. Gerūta Griniūtė
• 
  Skulptorius Vytautas Viržbickas: iki 2014-ųjų visiems sakiau, kad gyvename aukso amžiuje 30.10.2026 43m

  „Aš nesuprantu, kaip taip galima ignoruoti intelektualiąją, kultūringąją Lietuvos pusę“, – apie šių dienų politiką kalba skulptorius Vytautas Viržbickas. Kūrinys, kurį pats apibūdina kaip nudirtą angelo sparną, jam šiemet pelnė geriausios skulptūros apdovanojimą „ArtVilnius“ mugėje. Apie tamsą kūryboje ir pasaulyje, vienatvę ir atsitraukimą nuo Vilniaus burbulo, bandymą suprasti chaosą keliančius žmones – „Be kaukių“ pokalbis.Ved. Indrė Kaminckaitė
• 
  Prodiuserė Agnė Adomėnė: Holivudo animacija – šabloniška ir vienoda 29.10.2026 42m

  „Turėkime tokią ambiciją“, – paklausta, ar pirmąjį „Oskarą“ Lietuvai galėtų atnešti animacija, sako prodiuserė Agnė Adomėnė. Anot jos, Holivudo studijos neprisiima kūrybinių rizikų, todėl jų kuriama animacija – šabloniška, o mūsų regionas siūlo šviežią požiūrį. Apie pasaulio susidomėjimą Baltijos šalių animacija, jos išskirtinumą ir iššūkius kviečiant auditoriją į neholivudinės animacijos kino seansus – „Be kaukių“ susitikimas.Ved. Indrė Kaminckaitė
• 
  Romualdas Požerskis: fotografijoje mėgstu kraštutinumus – vaikų ligoninė, senelių namai 28.10.2026 42m

  „Fotografijų archyvas yra mano viso gyvenimo turtas. Dvasine prasme“,– sako vienas garsiausių Lietuvos fotografų, VDU profesorius, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas Romualdas Požerskis. Šiemet 75-erių metų jubiliejų šventęs menininkas pirmąjį foto aparatą gavo būdamas 13 metų. Nuotraukų ciklai „Neramūs keliautojai“, „Vaikų ligoninėje“, „Atminties sodai“, „Paskutinieji namai“, „Lietuvos nepriklausomybės kelias“, „Mažojo Alfonso vargai ir džiaugsmai“, „Degantis žmogus“. „Baltijos kelias“ tapo Lietuvos fotografijos aukso fondu. Daugiau kaip 20 metų buvo kuriamas unikalus ciklas „Atlaidai“, kuris ir pačiam menininkui yra pats brangiausias. „Žmonės į mane nekreipė dėmesio, nes žinojo, kad nesu iš saugumo“, – prisimena fotografas.Apie legendinių ciklų gimimą ir pabaigą, humanistinę fotografiją ir tikėjimą žmogaus gerumu, apie analoginės fotografijos ateitį skaitmeninėje eroje – pokalbis su Romualdu Požerskiu.
• 
  Jonas Vozbutas: man, gyvenančiam užsienyje, grįžti į savą kraštą yra labai svarbu 27.10.2026 42m

  Kodėl akordeonisto Jono Vozbuto svajonė buvo mokytis Paryžiuje? Kaip jis mokėsi prancūzų kalbos? Kas Prancūzijoje sužavėjo labiausiai ir kodėl muzikantui šiandien taip svarbu koncertuoti grįžti į Lietuvą? Pokalbis „Be kaukių“ su akordeonistu J. Vozbutu.Ved. Gerūta Griniūtė
• 
  Režisierė Dalia Ibelhauptaitė: man visuomet rūpėjo tie, kurie į operą neateina 26.10.2026 43m

  „Mano tremtinei mamai visada svarbiausia buvo grįžti namo. Aš visuomet taip pat jaučiau pareigą atvežti čia naujas patirtis – jaučiausi skolinga“, – apie tai, kodėl net darant labai sėkmingą tarptautinę karjerą jai buvo taip svarbu grįžti ir kurti Lietuvoje pasakoja režisierė Dalia Ibelhauptaitė. Paskutinį kartą į Lietuvą ji grįžo ypatinga proga: čia vyko „Bohemiečių“ 20-mečiui skirti renginiai. Ši iniciatyva, vėliau virtusi Vilniaus miesto opera, negrįžtamai pakeitė Lietuvos operos scenos veidą, o šiandien dalis pirmųjų „bohemiečių“ – ryškiausios pasaulio operos scenos žvaigždės.Pokalbis „Be kaukių“ – apie lemtingus 2006-uosius, mamą, davusią svarbiausias gyvenimo pamokas, darbą su Adrienu Brody ir Alu Pacino, Holivudą, stebinantį ne spindesiu, bet žmonių talentu ir darbo etika, ir tai, kodėl vengia sustoti, ir iš šono pažvelgti į įspūdingą karjerą, kurią pavyko susikurti.Ved. Rasa Murauskaitė-Juškienė
• 
  Lora Kmieliauskaitė: vaikystės erdvės užkodavo manyje principus, kuriais šiandien gyvenu 23.10.2026 42m

  „Daug kartų bandžiau bėgti nuo scenos, bet ji vis mane pasivydavo“, – pasakoja smuikininkė Lora Kmieliauskaitė. Lora – viena kūrybiškiausių menininkių Lietuvos šiuolaikinės muzikos scenoje, nuolatos užsiimanti kūryba, kurioje svarbus bendradarbiavimas su kitu. Kūrybinės idėjos ją buvo nuvedusios tiek už Atlanto, į Niujorką, tiek už poliarinio rato, bet ypatingą žymę jai paliko kūrybinės viešnagės Ukrainoje, o taip pat – mažesniuose Lietuvos miesteliuose.Apie judviejų su broliu Arnu ansamblio „Twenty Fingers Duo“ švenčiamą dešimtmetį, lietuvių menininkų reputaciją tarptautinėje scenoje, žmogaus iš mažo miestelio tapatybę, Niujorką kaip naują horizontą, kuriame buvo mama, ir vijoklius, kuriais mielai viską apsodintų – pokalbis laidoje „Be kaukių“.Ved. Rasa Murauskaitė-Juškienė
• 
  Mindaugas Survila kuria filmą apie Kuršių neriją: tikiu, kad bus daug geriau už „Sengirę“ 22.10.2026 42m

  „Noriu parodyti žmonėms miškus taip, kaip aš juos matau“, – sako kino kūrėjas, gamtininkas Mindaugas Survila. Jo „Sengirė“ tapo žiūrimiausiu dokumentiniu filmu Lietuvos istorijoje, o šiuo metu režisierius kuria filmą apie Kuršių neriją bei viliasi, kad jis bus žymiai geresnis už „Sengirę“. Laidoje „Be kaukių“ M. Survila pasakoja apie mišką lietuvio gene, siekį mažais žingsniais kurti visuomenę bei jam priimtinas aktyvizmo formas.Ved. Indrė Kaminckaitė
• 
  Domantas Razauskas: vaizdo kameros studijoje nužudo pirminį santykį su radiju 21.10.2026 43m

  „Muzika yra visur: kirpyklose, automobiliuose, prekybos centruose – kaip fonas, kaip muzikėlė, ir tai nesąmoningai kuria tam tikrą vertybinį pasirinkimą, muziką paženklina kaip tam tikrą pramogėlę“, – apie muzikos nuvertinimą šiandien kalba dainų autorius, radijo laidų kūrėjas ir vedėjas Domantas Razauskas, šiemet apdovanotas Romo Sakadolskio žurnalistikos premija už išskirtinę pramogos žurnalistiką. Kiek Domanto gyvenimo kelio pasirinkimui įtakos turėjo muzikali šeima? Kaip jis vertina radiją? Kokių muzikinių kelionių gausu jo žemėlapiuose? Atsakymai – pokalbyje „Be kaukių“.Ved. Gerūta Griniūtė.
• 
  Vladas Bagdonas: kada tau įteikiamas auksinis kryžius už gyvenimo nuopelnus, misija baigta 20.10.2026 43m

  Legendinis teatro aktorius Vladas Bagdonas neatsiejamai susijęs su Jaunimo teatro istorija, su režisieriaus Eimunto Nekrošiaus statytais spektakliais, jo kūrybinė biografija aprėpia daugiau kaip 5 dešimtmečius scenoje ir ekrane. ugdė jaunuosius aktorius Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje. Teatro žiūrovai iki šiol prisimena įspūdingus aktoriaus vaidmenis: Niko Pirosmanašvili, Serebriakovą spektaklyje „Dėdė Vania“, Otelą, Faustą. Ar šiandien Vladas Bagdonas dar prisimena savo pirmąjį vaidmenį? Kas siejo su režisieriumi Eimuntu Nekrošiumi, kuris spektaklį statydavo ištisus metus? Kodėl aktorius staiga pasakė, kad pavargo nuo teatro ir išėjo į ... muzikinę sceną? Apie teatrą, netikėtus ritualus ir muzikos uostą – pokalbis su aktoriumi Vladu Bagdonu.Ved. Jolanta Kryževičienė
• 
  Medžių aktyvistus kritikuojantis architektas Ropolas: ne visi medžiai yra šventos karvės 19.10.2026 44m

  „Mylėti medį yra labai lietuviška“, – sako architektas Andrius Ropolas. Visgi, meilė, pavirstanti į aktyvizmą prieš medžių kirtimus, jam kelia klausimų. Anot architekto, ne visi medžiai yra „šventos karvės“, ir jis ne visada supranta, dėl ko protestuojama. Apie lietuvių meilę medžiams ir norą, kad architektai dalyvautų diskusijose apie šalies ateitį, pavyzdžiui, padėtų sprendžiant mažo gimstamumo problemą, jis pasakoja laidoje „Be kaukių“.Ved. Indrė Kaminckaitė
• 
  Apie karą Ukrainoje negalintis kurti poetas Jonynas: matau tik bejėgišką beviltiškumą 16.10.2026 44m

  „Reakcija į Marčėno mirtį parodė, kad poezija yra aktuali ir paveiki“, – sako poetas, vertėjas Antanas A. Jonynas. Laidoje „Be kaukių“ jis kalba apie šiemet išėjusius lietuvių poetus, beprasmišką karą Ukrainoje, apie kurį pats negali parašyti eilėraščio, dalijasi savo skeptišku ir ironišku požiūriu į poeto misiją bei pristato naujausią, kaip pats sako, pabirą ir išbarstytą poezijos knygą „Antologija“.Ved. Indrė Kaminckaitė.
• 
  Saulius Baradinskas: kurdamas jaučiu, kad esu ištikimas sau – vaikui iš Pašilaičių 15.10.2026 44m

  „Niekados nebūčiau pagalvojęs, kad man teks gyventi tokį įdomų gyvenimą. Būdamas mažas vaikas aš labai daug piešiau. Piešiau ne dešimtimis, o šimtus piešinių, nes norėjau pabėgti nuo realybės“, – kalba kino režisierius Saulius Baradinskas, augęs Pašilaičių mikrorajone, o šiandien kuriantis miuziklą „Betono muzika“. Pokalbis apie menininko jautrumą, architektūros studijas, darbą, bendražygius, Ameriką ir svajones, kurios pildosi.Ved. Gerūta Griniūtė
• 
  Menininkė Elžbieta Latėnaitė: nebenoriu daryti dalykų, kurie nebūtini ir atima energiją 14.10.2026 44m

  „Kodėl mane turi perrengti, dažyti? Kodėl turiu būti dėmesy?“ – šie klausimai pradėjo kilti aktorei Elžbietai Latėnaitei, kuri, supratusi, kad nebemyli vaidybos, iš lėto atsitraukė nuo jos. Dabar pagrindinė jos veikla – rašymas, kuriame jaučiasi kūrybiškai išsipildžiusi. Laidoje „Be kaukių“ kūrėja pasakoja savo kūrybinę kelionę nuo aktorystės iki rašymo, polinkį į kraštutinumus, prisimena savo patirtis sektos požymių turinčiame judėjime ir vadavimąsi iš jo.Ved. Indrė Kaminckaitė
• 
  Meno projektų vadovė Radvilė Buivydienė: esu labai aistringa kovotoja, karė 13.10.2026 43m

  „Mes dažnai šią veiklą vadiname muzikos eksportu, bet per devynerius savo veiklos metus centre galiu suprasti, kad tai vis dėlto nėra apie pardavimus, tai labiau yra apie partnerysčių kūrimą ir ilgalaikį bendradarbiavimą“, – apie šiemet 30-metį mininčio Lietuvos muzikos informacijos centro veikimą kalba jo vadovė Radvilė Buivydienė. Pokalbis „Be kaukių“ apie centro augimą, pasaulio muzikos rinką, kovingą prigimtį ir dirbtinį intelektą kūrybos lauke.Ved. Gerūta Griniūtė
• 
  Jolanta Chockevičiūtė-Laurent: Paryžius buvo ta vieta, kuri užaugino man laisvės sparnus 12.10.2026 42m

  „Mano svajonė buvo apjungti žmones ir meną, o taip pat – atnešti į Lietuvą senąsias galerijų tradicijas“, – kalbėdama apie galerijos „Drifts“ įkūrimą pasakoja menotyrininkė, galerininkė Jolanta Chockevičiūtė-Laurent. Šiais metais ji kuravo Vilniaus galerijų savaitgalį, kurio programoje netrūko ir netikėtų meno erdvių. Pačios Jolantos teigimu, netradicinės meno erdvės atsiranda iš pačių menininkų poreikio rodyti savo kūrybą.Laidoje „Be kaukių“ kalbamės apie prabangą pažinti šiuolaikinį meną, kuris kalba apie šiuolaikinį pasaulį, pašnekovės vingiuotą kelią dabartinės profesijos link, menui vis atviresnę visuomenę, moterų menininkių palaikymą ir muziką, kurios tam tikrus elementus, galerininkė atsineša ir į savo veiklas vizualiųjų menų pasaulyje.Ved. Rasa Murauskaitė-Juškienė
• 
  Denisas Kolomyckis: pavargau nuo kenčiančio menininko klišės ir socialinio neteisingumo 09.10.2026 42m

  „Bažnyčia toliau nereaguoja, bet dabar visuomenė yra kur kas aktyvesnė ir daugiau reikalaujanti“, – sako menininkas Denisas Kolomyckis. Vaikystėje jis patyrė kunigo seksualinį priekabiavimą, prieš penkerius metus surengtoje parodoje atvirai dalijosi šia istorija. Tuomet kūrėjas sulaukė religinių fanatikų replikų neteršti bažnyčios vardo, kitaip bus nuteistas. Šiandien, anot Deniso, visuomenės požiūris į katalikų bažnyčios pedofilijos šešėlius jau griežtesnis. Laidoje „Be kaukių“ Denisas Kolomyckis pasakoja apie įgrisusią kenčiančio menininko klišę, varginantį socialinį neteisingumą, feministinį požiūrį formavusią stiprią mamą ir tramplyną pasaulėžiūroje nutiesusį Joną Meką.Ved. Indrė Kaminckaitė
• 
  Darbuose paskendęs Kojala: trys savaitės atostogų buvo kažkas keisto ir netikėto 08.10.2026 42m

  „Nežinau, ar todėl, kad 9-oji simfonija turi politinį atspalvį ir turėjo visus tuos šimtmečius, per kuriuos egzistuoja, ar dėl Beethoveno asmenybės ir to gyvenimo kelio, apie kurį esu skaitęs ir kuris man buvo įdomus – kiek žmogui teko iškentėti, patirti, bet galiausiai prasiskleisti ir pačiomis gražiausiomis spalvomis“, – svarsto politologas, Geopolitikos ir saugumo studijų centro vadovas Linas Kojala, paklaustas, kodėl jam svarbu Ludwigo van Beethoveno 9-ąją simfoniją klausytos gyvai Vilniuje ir Londone. Pokalbyje „Be kaukių“ – apie Lino Kojalos gyvenimo kryptį nulėmusį susitikimą su prezidentu Valdu Adamkumi, aistrą futbolui, muzikinių dėžučių kolekciją, Europos sąjungą kaip vienintelį kelią Europai nors kiek būti vieningai.Ved. Gerūta Griniūtė.
• 
  Tadas Kazakevičius: įsigijau pirmą fotoaparatą ir supratau – noriu pasakot apie žmones 07.10.2026 43m

  Tadas Kazakevičius – vienas žymiausių viduriniosios kartos Lietuvos fotografų, kurio ciklai „Tai, ko nebebus“, „Tarp dviejų krantų“ įvertinti prestižiniais apdovanojimais, tokiais kaip World press Photo, Leica Oskar Barnack, ZEISS, kurio nuotraukas publikuoja užsienio žurnalai ir eksponuoja tarptautiniai festivaliai. Beveik prieš metus Tadas Kazakevičius įgyvendino savo svajonę – atidarė Vilniaus fotografijos namus, kuriuose kartu su žmona fotografe Mariam Abshilava kuria laisvą erdvę norintiems įsimylėti fotografiją. Apie pirmąjį fotoaparatą ir žmonių istorijas, apie tai, kodėl maža detalė gali papasakoti daugiau negu portretas, apie tremties pasakojimų ciklą ir daug kitų istorijų – pokalbyje su T. Kazakevičiumi.Ved. Jolanta Kryževičienė
• 
  Teatre vis dar mergaite vadinama Matulevičiūtė: kolegės tylėjo, bet išmokau atstovėti pati 06.10.2026 42m

  „Aš paraleliai ir Pranės Dundulienės „Pagonybę Lietuvoje“ skaitau, ir Vydūno misterijas tyrinėju, bet labai daug įkvėpimo matau ir japonų kultūroje. Man patinka jungti keistus dalykus kūryboje“, – pasakoja kompozitorė Agnė Matulevičiūtė.Laidoje „Be kaukių“ – pokalbis apie Agnės Matulevičiūtės norą įkurti kompozitorių rankraščių muziejų, japonišką feminizmą, iš atminties ištrintas deives ir moterų padėtį muzikos pasaulyje.Ved. Indrė Kaminckaitė