Radijo dokumentika

Moterys tik popieriuje 12.07.2026 36m

Kaunas – skulptūrų miestas. Jo viešosiose erdvėse galima suskaičiuoti kelis šimtus meno kūrinių. Skulptūros mieste vis kelia diskusijas, prie kurių prisideda šios dokumentikos autorius ir pasakotojas – tėtis bei gidas.Kaune stovi daugiau nei šešios dešimtys skulptūrų, skirtų žinomiems vyrams. Tačiau mieste nėra nė vienos, įamžinančios konkrečią moters asmenybę.Kodėl vyrai įamžinti bronzoje ir akmenyje, o moterys lieka tik popieriuje? Kaip tai paaiškinti augančiai dukrai?Atsakymų paieškose padeda skulptorius Lukas Šiupšinskas, Kauno miesto savivaldybės atstovas Saulius Rimas ir istorikė Ugnė Marija Andrijauskaitė.Autorius – Vykintas GervėMentorė ir laidos redaktorė – Vita LičytėGarso režisierius – Pijus JuškaPasakojimas yra mokymų ir mentorystės programos LRT RADIJO AKADEMIJA 2025 tęsinys.

Šiaulių Helsinkio grupė. Dvylikamečio Dano kova už tiesą sovietų Lietuvoje 05.07.2026 50m

Radijo dokumentika

Ciklas „Ar mus girdite?“ | Tarp garso ir tylos 28.06.2026 41m

2026 m. birželio 12 d. LRT RADIJAS mini 100-metį, o mes pristatome dokumentinį ciklą, skirtą garso istorijoms. Kaip garsas ir garso kūrėjai ieškojo kelio pas žmones? Kaip radijo dokumentika Lietuvoje tapo unikaliu ir klausytojų mėgiamu žanru, padedančiu ne tik geriau suprasti save ir pasaulį, bet ir keičiančiu gyvenimus?Ketvirtojoje dalyje norėjosi į garsą pažvelgti ne tik kaip į radijo medžiagą, bet ir kaip į patirtį, kuri nuolat mus veikia — kartais labai tiesiogiai, fiziškai, kartais beveik nepastebimai.Vienas pasakojimo pašnekovų Žygimantas Menčenkovas garsą apmąsto per savo gyvenimą su klausos aparatu ir galimybę būti tarp girdėjimo ir tylos pasaulių.Kartu su garso menininkais Andriumi Mackevičiumi ir Gabriele Griciūte garsų ieškojome pačiame LRT pastate — nuo elektros skydinių, girgždančių durų iki elektromagnetiniu būdu įrašomų laidų. Įdomu, kur garsas gali mus nuvesti šiandien, praėjus šimtui metų nuo pirmųjų radijo transliacijų.Autorė – Teresė BernatonytėRedaktorė – Vaida PilibaitytėGarso režisierius ir skirtuko kompozitorius – Justas PilibaitisLaidoje panaudoti garso menininkų dueto „Allosci“ – Gabrielės Griciūtės ir Andriaus Mackevičiaus – įrašai ir garso kompozicijos, sukurti iš LRT pastate esančių garsų.

Ciklas „Ar mus girdite?“ | Balsas iš dėžutės 21.06.2026 51m

2026 m. birželio 12 d. LRT RADIJAS mini 100-metį, o mes pristatome dokumentinį ciklą, skirtą garso istorijoms. Kaip garsas ir garso kūrėjai ieškojo kelio pas žmones? Kaip radijo dokumentika Lietuvoje tapo unikaliu ir klausytojų mėgiamu žanru, padedančiu ne tik geriau suprasti save ir pasaulį, bet ir keičiančiu gyvenimus?Trečiojoje dalyje nusikeliame į 1926 m. Kauną ir sekame Petro Babicko – Lietuvos radijo pradininko – pėdomis. Į ką tik ėmusią veikti radijo stotį jis atvyksta kaip mokytojas iš Jurbarko ir pareiškia, jog eteryje užsienio pavardės ir vietovardžiai skaitomi netaisyklingai. Po šio akibrokšto stoties viršininkas pasiūlo jam pačiam pabandyti paskaityti naujienų pranešimus geriau. Kaip sekėsi naujokui chaoso ir permainų persmelktame Kaune?1926-ųjų Kaune dar tik tiesiami šaligatviai, kyla nauji pastatai, bet miestas pilnas kontrastų: senamiestyje galėjai išvysti besiganančią karvę ar vištą. Su labai mažai teko susikurti ypač daug. Vienas tokių projektų buvo radijas. Nors autentiškų tą laiką menančių transliacijų nėra išlikę, tačiau galima pamėginti jas atkurti. Kaip yra sakęs pats P. Babickas: „Nematant daug įdomiau kartais klausyt, nes nematant kartais geriau įsivaizduoji negu matant“.Esame dėkingi istorikams: Linai Häll, Linai Mikalkėnaitei, Titui Krutuliui bei „Art Deco“ muziejaus įkūrėjams Karoliui Baniui ir Petrui Gaidamavičiui už jų atradimus bei tarpukario pasakojimus. Taip pat dėkojame rašytojai bei muziejininkei Aldonai Ruseckaitei, nuodugniai ir giliai ištyrusiai P. Babicko biografiją.Autoriai – Rūta Dambravaitė ir Aretas KisieliusGarso režisierius ir skirtuko kompozitorius – Justas PilibaitisLaidoje panaudotas Lietuvos centriniame valstybės archyve saugomas interviu su P. Babicku.Tarpukario klausytojams balsus paskolino: Adomas Šimkus, Inga Janiulytė-Temporin, Justas Pilibaitis, Vita Ličytė, Rytis Skamarakas, Artūras Matuzas, Teresė Bernatonytė, Justė Luščinskytė, Vaidotas Burokas, Unė Liandzerbytė, Daumantas Butkus, Darius Matas.  

Ciklas „Ar mus girdite?“ | Klausytis ir išgirsti 14.06.2026 49m

2026 m. birželio 12 d. LRT RADIJAS mini 100-metį, o mes pristatome dokumentinį ciklą, skirtą garso istorijoms. Kaip garsas ir garso kūrėjai ieškojo kelio pas žmones?Kaip radijo dokumentika Lietuvoje tapo unikaliu ir klausytojų mėgiamu žanru, padedančiu ne tik geriau suprasti save ir pasaulį, bet ir keičiančiu gyvenimus?Antrojoje dalyje – skirtingos istorijos apie nematomą radijo galią – kaip jis gali įkvėpti, įžiebti viltį ir sujungti žmones.Tuo metu, kai Saulius Šalnaitis vaikystėje su močiute klausydavo radijo, jis negalėjo žinoti, kaip tai paveiks jo gyvenimo pasirinkimus. Dagnė Vildžiūnaitė sako, kad ją galima vadinti „Radijo dokumentikos“ gerbėja. Ji sako, kad ši laida sukuria patirtį, į kurią galima pasinerti, o pašnekovai, jaučiasi labai arti.Buvusios laidos pašnekovės Pranutė Vaičiulėnienė ir Saulė Vaš dalinasi patirtimi, ką reiškia būti pašnekove ir girdėti save per radiją, o Inga Janiulytė-Temporin sako, kad sutikti pašnekovai neretai įkvepia ir pasėja naują mintį.Autorė – Vita LičytėGarso režisierius ir skirtuko kompozitorius – Justas PilibaitisLaidoje panaudoti įrašai iš LRT archyvų.Jei norite patys išmokti pasakoti garsu, registruokitės į mentorystės programą „LRT radijo akademija“. Daugiau informacijos: radijoakademija.lrt.lt

Ciklas „Ar mus girdite?“ | Viktoras ir „Parduotuvė“ 07.06.2026 51m

2026 m. birželio 12 d. LRT RADIJAS mini 100-metį, o mes pristatome dokumentinį ciklą, skirtą garso istorijoms. Kaip garsas ir garso kūrėjai ieškojo kelio pas žmones?Kaip radijo dokumentika Lietuvoje tapo unikaliu ir klausytojų mėgiamu žanru, padedančiu ne tik geriau suprasti save ir pasaulį, bet ir keičiančiu gyvenimus?Pirmojoje dalyje keliamės į Lietuvos radiją prieš du dešimtmečius, kai tuometinėje Naujienų tarnyboje po studijų praktikos lieka dirbti jaunas žurnalistas Viktoras Jakovlevas. Jis rengia ir skaito radijo žinias, o vėliau kaip politikos aktualijų reporteris – ir reportažus.Bet vieną dieną iš savo vadovės jis sulaukia pasiūlymo nuvykti į radijo konferenciją Danijoje, Kopenhagoje. Viktoras net nenutuokia, kad ta kelionė aukštyn kojom apvers jo ir kolegų supratimą apie tai, koks dar gali būti radijas.Tai pasakojimas apie atsitiktinumus, meilę garsui, atmintį ir vieną dokumentiką, kuri šiandien Lietuvoje jau tapusi žanro klasika.Autorė – Vaida PilibaitytėRedaktorė – Vita LičytėGarso režisierius ir skirtuko kompozitorius – Justas PilibaitisLaidoje panaudoti įrašai iš LRT ir asmeninių kolegų archyvų.Jei norite patys išmokti pasakoti garsu, registruokitės į mentorystės programą „LRT radijo akademija“. Daugiau informacijos: radijoakademija.lrt.lt

Žurnalistas irgi žmogus. Diena vietos laikraščio redakcijoje 31.05.2026 44m

„Pajūrio naujienos“ – Kretingos rajono laikraštis, kurio žurnalistai įsileido mane, vieną iš „Radijo dokumentikos“ autorių, patyrinėti jo virtuvę. Kokiu būdu išsilaiko vietos žiniasklaida ir spausdintas žodis skaitmeniniame amžiuje? Ką reiškia būti žurnalistu nedidelėje bendruomenėje, kur daug žmonių vieni kitus pažįsta? Kviečiu praleisti dieną kartu laikraščio redakcijoje.Autorė – Inga Janiulytė-TemporinRedaktorė – Vita LičytėGarso suvedimas – Justas Pilibaitis

Ne moterų zona 26.05.2026 37m

Viktorija – mergina, pasirinkusi profesiją, kurioje dažniausiai matome vyrus. Ant jos rankų ištatuiruoti ne drugeliai ar rožės, o greičių dėžės pavaros ir jos svajonių automobilis. Garaže Viktorija jaučiasi kaip niekad gyva ir nors savo santykius su automobiliais kartais pavadina „toksiškais“, niekada negalvojo jų atsisakyti. Gal mūsų visuomenė palengva ir kratosi stereotipų apie „vyriškas“ ar „moteriškas“ profesijas, bet pažvelgus atidžiau matyti, kad realybė gali būti visokia. Autorė – Paulina Petrauskaitė-Vaičiulė Redaktorė ir praktikos vadovė – Vaida Pilibaitytė Garso suvedimas – Pijus Juška ir Justas Pilibaitis Šis kūrinys yra Paulinos Petrauskaitės-Vaičiulės Žurnalistikos profesinių studijų Lietuvos žurnalistikos centre praktikos darbas.

Norėčiau tikėti, kad rinkčiausi, kaip jie 17.05.2026 1h 9m

Kai 1949-aisiais gegužės 15 d. žuvo partizanų būrio vadas Antanas Žilys-Žaibas, bendražygiai išėmė iš jo kišenės prie širdies Lietuvos vėliavos spalvų amuletą ir atidavė jį Žaibo mamai Onai, kaip atminimo ženklą.Ant talismano išliko du jo kraujo lašai. Dabar šis, kelių kartų išsaugotas siuvinys ne tik pasakoja žymaus apie partizano, jo žmonos, taip pat partizanės Zofijos Žilienės-Klajūnės, jų šeimos likimą ir liudija laisvės kovų laikus. Ši relikvija tampa tiltu tarp praeities ir dabarties — ir visko, kas buvo išgyventa tarp jų.Partizanų Antano Žilio-Žaibo ir Zofijos Žilienės-Klajūnės sūnus Algimantas šį talismaną perdavė savo sūnui Gediminui, kai jis su grupe “Skylė” kūrė albumą “Broliai”, įkvėptą partizanų istorijos. Jie abu apie šį Žaibo amuletą sužinojo ir pamatė tik pirmais Nepriklausomybės metais.Ką reiškia būti partizanų vaiku, anūku?Kaip išsaugoti šeimos ir šalies istoriją, kai dešimtmečius apie ją buvo pavojinga kalbėti?Kaip šią istoriją susigrąžinti?Kokią žymę šių dienų Lietuvai paliko partizanų apsispredimas?Įžvalgomis dalijasi ir Lietuvos nacionalinio muziejaus istorikė dr. Aistė Petrauskienė.Laidoje skamba dainos iš grupės „Skylė“ albumo „Broliai“, ištraukos iš Zofijos Žilienės-Klajūnės atsiminimų knygoje „Aukštaitijos partizanų prisiminimai“ (sudarytojas Romas Kaunietis), taip pat ištrauka iš knygos „Šv. Onos naktį“ (sudarytojas Robertas Patamsis), kurią skaito Algimantas Žilys. Taip pat panaudota ištrauka iš Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro archyvų.Autorė – Vita LičytėRedaktorė – Inga Janiulytė-TemporinGarso režisierius – Justas Pilibaitis

Pakankamai gera dokumentika apie atidėliojimą 10.05.2026 48m

„Prokrastinacija yra savanoriškas veiklos ar sprendimų, kuriuos reikia atlikti ar priimti, atidėjimas, žinant, kad bus prastos pasekmės“, - sako psichologė-psichoterapeutė Anna Vinkovskienė.Skirtingų tyrimų duomenimis, maždaug 20 procentų pasaulio gyventojų būtų galima pavadinti chroniškais atidėliotojais. Žmonės darbus, pareigas ir sprendimus atidėlioja dėl įvairių priežasčių: vienus motyvuoti darbui gali tik paskutinių minučių adrenalinas, kiti nesiima pradėti darbo iš baimės, o dar kitus paralyžiuoja perfekcionizmas. Dažnai šį patyrimą lydi užburtas kaltės, nerimo ir streso ratas.Ką žmonės išgyvena prokrastinuodami ir kaip prisijaukinti terminus bei ramiai siekti rezultato – to klausia dokumentikos autorė Rūta, tyrinėdama savo pačios atidėliojimą kuriant šią dokumentiką bei laidos pašnekovų kūrybos ir veiklos procesus.Autorė – Rūta DambravaitėRedaktorė – Vita LičytėGarso suvedimas – Justas Pilibaitis

Vedvi. Žemaitėškas dounas recepts arba meilės laišks mona babītē Veruonikā 03.05.2026 30m

Kuoks esi žmuogos laimīngs, jēgo tori kor parvažioutė sosėšėldītė sošalosės ronkas, kāp vāks pasėjaustė pri pečiaus prisėglaudės, klausīteis, kāp baba minka tešla dounā, pasakuo api sava vaikīstė.Vedvi šėndėin kartu – pri tuo pati stala.Vuo tas īr tuokė trapoma, kāp so dalgelio kas pjauto par šėrdi – ne dorns, sopronti žmuogos, ka kažkumet tuo jau nebtoriesi.Ėr kāp tou vėsa gieri sogaudītė, ī kuoki stėklaini oždarītė, ka ešsauguotom ateitē?Autuorė – Aistė ŠeštuokaitėMėntuorė, redaktuorė – Vaida PilibaitytėGarsa režisierios – Jōsts PilibaitisŠėts pasakuojėms īr muokīmų ėr mėntuorīstės pruogramas LRT RADĖJĖS AKADEMĖJĖ 2025 pratesėms.

Kalnų liga. Nelipti nebegaliu 26.04.2026 50m

„Ta mirties baimė tikrai yra didžiulė ir niekam nelinkėčiau jos patirti", - po nelaimės Kirgizijos kalnuose, praėjus aštuoneriems metams, pasakoja alpinistas Kęstutis Skrupskelis.Kalnai ne visada tokie romantiški, kaip dažnai juos įsivaizduojame. Baimė, nuovargis ir šaltis atskleidžia tikrąsias žmogaus spalvas – ten lieki be kaukių. O pavojus gyvybei gali slypėti menkiausioje klaidoje. „Ten reikia eiti su sąmoningumu, kalnai neatleidžia pervertinimo", - dalinasi žuvusio alpinisto Sauliaus Saikausko žmona Šarūnė.Ši dokumentika – tai pasakojimas apie meilę kalnams, juose slypinčius pavojus ir susitaikymą su įvykiais, kurių jau nebegalima pakeisti.Autorius – Domas ZenkevičiusRedaktorė – Rūta DambravaitėGarso režisierius – Justas Pilibaitis

Kaip lietuviai Bučoje mokyklą statė 19.04.2026 46m

Buča – miestas, kuris po masinių žudynių 2022 m. kovą tapo žiauraus Rusijos plataus masto karo Ukrainoje simboliu.Smarkiai nuniokotas, šiandien jis po truputį atsigauna – čia grįžta žmonės, kuriasi jaunos šeimos, atsiranda poreikis ne tik gyventi, bet ir mokytis, augti toliau.2026 m. vasarį lietuvių iniciatyva čia atidaryta Bučos miško klasė.Ji įsikūrusi miesto parke – medinės, tvarios konstrukcijos, apie 60 kv. metrų erdvė su amfiteatru, mokomuoju sodu ir šiltnamiu. Klase gali naudotis įvairios miesto mokyklos.Projektas prasidėjo kaip architektūrinė idėja, tačiau greitai išaugo į daug platesnį procesą – reikėjo ne tik projektuoti, bet ir ieškoti finansavimo, telkti savanorius, patiems vykti į karo paliestą miestą.Taip atsirado erdvė, skirta vaikams, mokytojams ir bendruomenei.Tai pasakojimas apie žmones, kurie nusprendė prisidėti – ir apie tai, kaip net karo akivaizdoje kuriama ateitis.Autorė – Teresė BernatonytėRedaktorė – Inga Janiulytė-TemporinGarso suvedimas – Pijus JuškaĮrašų Ukrainoje autorius – Mindaugas Lataitis

Kino Marytė atvažiavo! 12.04.2026 43m

Kino Marytė į gyvenvietes atveždavo tikriausiai laukiamiausią savaitės pramogą – kiną. Po kaimus rodyti filmų ji važinėjo 10 metų. Tuomet daug kur dar nebuvo elektros, o sunkią kino techniką reikėjo vežti arklio traukiamu vežimu arba sunkvežimiu.Iš viso kino mechanike Marytė Virbickienė pradirbo 36 metus, o pirmoji jos darbo diena buvo prieš 70 metų – 1956 kovo 1 dieną. Tais laikais filmų rodymas labai skyrėsi nuo to, kaip tai daroma dabar.Norėdama įamžinti istoriją, kaip anksčiau buvo rodomi filmai, 2017 m. Marytė Raguvoje, šalia savo namų įkūrė Kino muziejų.Dabar Marytė kine apsilanko retai. Tačiau susitikusi su laidos autore Vita Ličyte ji leidžiasi į prisiminimų kupiną, spontanišką kelionę.Laidos autorė – Vita LičytėRedaktorė – Rūta DambravaitėGarso režisierius – Justas Pilibaitis

Žemė, kurios negali turėti. Grenlandų kova už savo tapatybę 05.04.2026 50m

2026-ųjų pradžioje JAV prezidento Donaldo Trumpo kalbos apie siekius „perimti“ ar „įsigyti“ Grenlandiją vėl atsidūrė pasaulio dėmesio centre.Atokų, atšiauria, bet nuostabia gamta garsėjantį kraštą užplūdę žurnalistai sostinės Nūko gatvėse klausinėjo apie tai, ką jie darytų kilus karui. Mieste padaugėjo karių, verčiančių galvoti apie tai, kad kažkas vėl gviešiasi tavo namų.Nuo XVIII a. Grenlandiją aktyviai kolonizavo danai. Nuo 1953 m. sala tapo Danijos karalystės dalimi, o nuo 1979 m. vis plečia savo autonomiją. Pastarąjį dešimtmetį į viešumą iškylant vis naujiems faktams apie kolonizacijos paliktas žaizdas, inuitai grįžta prie savo šaknų, o danai yra priversti permąstyti savo ilgus metus puoselėtą „gerojo kolonisto“ naratyvą.Geopolitinių įvykių įkarštyje LRT žurnalistė Ieva Balsiūnaitė irgi keliauja į Šiaurę iš arčiau pažvelgti į tai, ką išgyvena vietos žmonės.Nepaisant to, kad kai kuriems šiemet ji – jau 25 žurnalistė, prašanti interviu, inuitai kantriai ir atvirai pasakoja, kas jiems visada buvo ir yra svarbu: bendrystė ir ryšys su jų žeme, į kurią kelis šimtmečius kėsinasi vis nauji atvykėliai.Autorė – Ieva BalsiūnaitėRedaktorė – Vaida PilibaitytėGarso režisierius – Justas Pilibaitis

Skaičiai ir realybė. Kaip Lietuvos jaunimas sykį tapo „laimingiausiu“ pasaulyje 29.03.2026 46m

2024 m. kovo 20 d. pasirodžiusi žinia, kad Lietuvoje gyvena laimingiausias jaunimas, ne vienam žmogui sukėlė nuostabą. Anot Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto sociologės Mildos Pivoriūtės, išpūstas ir netikslus žiniasklaidos dėmesys Pasaulio laimės ataskaitai atskleidė problemą, „kaip skaičių magija paveikia žmones ir šiek tiek išjudina mums smegenis ir realios situacijos suvokimą“.Šiame pasakojime – dvi asmeninės istorijos, kuriose slypi tai, ko Pasaulio laimės indeksas neatskleidžia – kaip Rugilė ir Matas ieškojo laimės ir tapo patenkinti gyvenimu Lietuvoje. Rugilė paauglystėje nuolat kėlė egzistencinius klausimus ir neįsivaizdavo, ką nori veikti gyvenime. O Matas susidūrė su patyčiomis ir ilgai laukė, kol ieškodamas savęs atras saugią ir jį priimančią aplinką. Šiandien jie jaučiasi atradę savo kelią, finansinį saugumą ir džiuginančią veiklą.Autorius – Rytis SkamarakasRedaktorė – Vita LičytėGarso režisierius – Justas Pilibaitis

Kol ji rašo, Ventė gyva 22.03.2026 44m

Devyniasdešimtmetė Jadvyga Rimkienė gyvena vieninteliame gyvenamajame name pačiame Ventės rage. Jau trisdešimt metų ji kasdien rašo Ventės metraštį. Sąsiuviniuose Jadvyga fiksuoja oro sąlygas, pirmuosius paukščius, atvykėlius bei netikėtus svečius. Kaimui tuštėjant, jos užrašai tampa savotišku vietos archyvu. Į Ventę Jadvyga atsikėlė 1958-aisiais. Ji aprodo savo namus ir apie prabėgusį savo gyvenimą pasakoja ne tik laidos autorei Vidmantei, bet ir savo anūkei Neringai.Be kasdienių metraščių, Jadvyga saugo ir seną dainų sąsiuvinį – jaunystės užrašus, kuriems daugiau nei septyniasdešimt metų. Viename sąsiuvinyje – kasdien fiksuojamas Ventės gyvenimas, kitame – šešiolikmetės merginos ranka perrašytos dainos.Tai pasakojimas apie moterį, kuri gyvendama Ventės pakraštyje pasirinko tapti šios vietos kronininke.Autorė – Vidmantė DomarkaitėRedaktorė ir praktikos vadovė – Vita LičytėGarso režisierius – Justas PilibaitisŠi laida yra Vidmantės Domarkaitės VU Žurnalistikos instituto II kurso praktikos darbas

Ne, negalima. Vilniaus kova su grafičiais 15.03.2026 44m

Prieš pusantrų metų Vilniuje pradėta dažniau valyti grafičius ir panaikintos 7 legalios grafičių sienos. Dauguma jų buvo požeminėse perėjose. Miesto savivaldybė sako, jog šios vietos skatino vandalizmą mieste.Tuo metu grafičių subkultūros ir gatvės meno atstovai tvirtina, kad be legalių vietų neįmanoma tobulėti. Jie pastebi, kad kai kuriuos griežta miesto politika paskatino maištauti – nepaisant to, jog gresia didelės baudos.Vienas jų – Julius, kuris savo veiklą vadina atsakingu grafičiu.Autorė Inga Janiulytė-Temporin, redaktorė Vaida PilbaitytėGarso suvedimas – Pijus Juška

Moterys ir laikas: gyvenimo kaitos portretai 08.03.2026 51m

Laidoje skamba šešių skirtingų kartų moterų balsai. Pašnekovės dalijasi mintimis apie santykį su bėgančiu laiku ir jo paliktus ženklus kūne. Apie gyvenimo įprasminimą ir nuolatinę pažintį su savimi skirtingais gyvenimo tarpsniais.Aldona išėjusi į pensiją vėl galėjo grįžti prie veiklos, kurią labai mėgo nuo mokyklos laikų. Ji sako, kad sulaukus devyniasdešimties kiekviena diena tampa dovana.Lukrecija nuo vaikystės daug juda ir sportuoja. Ji savo pavyzdžiu įkvepia ne tik bendraamžius, bet ir jaunesnius už save.Renata sako, kad šiame gyvenimo etape jaučia save geriausiai bei išgyvena ramybės jausmą. Ne vieną dešimtmetį dirbusi mados pasaulyje, vedama prasmės jausmo ji pasuko į sodininkystę.Dorotė pasakoja, kaip ją pakeitė motinystė ir sako, kad auginant vaikus patiriami iššūkiai pirmiausia labiausiai augina tave patį.Jovilė studijuoja matematiką Kembridžo universitete. Studijos užsienyje žymi ne tik jos savarankiško gyvenimo pradžią, bet ir supurtė matematikos pagrindų suvokimą.Maja labai mėgsta piešti. Jai gyvenime svarbiausia, kad būtų sveiki tėvai.Laidos autorė – Vita LičytėLaidos redaktorė – Rūta DambravaitėGarso režisierius – Justas Pilibaitis

Mažiausia kaukė pasaulyje 01.03.2026 40m

Matilda yra gydytoja klounė. Santaros klinikų Vaikų ligoninėje ji susitinka su vaikais, laukiančiais operacijų ir nenustumdama sunkių jausmų į šalį, padeda juos išbūti su juoku.„Tai žmogus, kurį sutikus kitas pradeda lengviau kvėpuoti, nes Matilda leidžia sau pasakyti ką galvoja, paliesti kur nori ir tada sušukti – atsiprašau! Klounai visada eina ties ribomis, nes jiems įdomu patirti pasaulį, o per savo naivumą jie jame gyvena kitaip – gali stipriau išreikšti emocijas“, - Matildą apibūdina ją įkūnijanti Eglė Stasiulytė.Klouno nosis vadinama mažiausia kauke pasaulyje, nes ji neslepia, o atveria tikrąsias žmogaus spalvas ir asmenybės dalis, kurios įprastomis sąlygomis būna prislopintos arba visiškai užspaustos. Raudona nosis leidžia gimti humorui, kuris padeda ne tik vaikams, bet ir pačiai Eglei.Autorė – Rūta DambravaitėGarso suvedimas – Pijus Juška